Birželio 15 d. Vilniuje Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) Seimo ir Vyriausybės pastatų Vilniuje surengė mitingą – eitynes. Universitetų atstovai mitinge reikalavo, kad Lietuvos valdžia skaitytųsi su akademinės bendruomenės atstovų nuomone pertvarkant aukštąjį mokslą. Mitinge buvo pasisakyta prieš Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės inicijuojamą aukštojo mokslo reformą – Vyriausybės parengtą universitetų jungimo ir naikinimo planą.
Protesto akcijoje dalyvavo šimtai įvairių šalies universitetų dėstytojų. Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija prie Vyriausybės rūmų suorganizavo savo „antimitingą“, kurio
dalyviai parėmė ministerijos poziciją. Pastarajame dalyvavo apie 40 kelių aukštųjų mokyklų studentų su valdžios poziciją palaikančiais plakatais.
Aukštųjų mokyklų dėstytojai protestavo prieš vykdomą aukštojo mokslo skurdinimą, neoliberalią socialinę politiką, antidemokratišką aukštojo mokslo reformą. Mitingo dalyviai reikalavo neskurdinti mokslo sistemos, didinti mokslo finansavimą ir užtikrinti ketinamų atleisti darbuotojų užimtumą.
Pasak aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų atstovų, vyriausybė nebendradarbiauja įgyvendinant aukštojo mokslo reformą. Mitingo rengėjai teigė, kad aukštojo moksl reforma rengiama vienašališkai, neįtraukiant akademinės bendruomenės narių ir universitetuose dirbančiųjų teises ginančių organizacijų. Neįvardijama, kokie bus vykdomos reformos padariniai, pavyzdžiui, kiek žmonių bus atleista ir kur jie eis, kaip bus įvertinta kokybė, kurios siekiama.
„Mes už pertvarką, tačiau pertvarka turi būti demokratiška ir atsakinga“, – mitinge sakė Lietuvos LAMPSS pirmininkė Asta Lapinskienė.
Protestuotojai nešė plakatus: „Šalin mokslo griovėjus!!! J. Petrauskienę, G. Viliūną, A. Žalį, E. Butkų, G. Steponavičių!“, „Naująja švietimo ir mokslo ministre nepasitikime!“, „Protinio darbo kumečiais nebūsime!“, „XXI a. baudžiavai – ne!“, „Universitetas – ne kumetynas, mokslininkai – ne baudžiaunininkai!“, „Reikalavimai, kaip Kembridže – atlygis minimalus, kaip Kambodžoje!“, „Regionai be universitetų – regionai be ateities!“, „Mokslas ir verslas – tai ne tas pats!“, „Mokslas be finansavimo – utopija!“, „Reformatorius“ – atgal į mokyklos suolą!“, „Rinkimų programa apie ratus, darbai – apie batus!“, „Universitetų nekilnojamojo turto holdingas? Kas laimės? Lietuva ar neoliberalai?“, „Gerb. Ministre, ar atsakote už reformos pasekmes?“, „Nereikalingi žmonės. Ar tu tarp jų?“, „Gerbiamas Seime, perstatyk aukštojo mokslo reformą nuo galvos ant kojų“, „Reforma turi keisti, o ne naikinti!“ ir kitus.
Su protestuotojais atėjęs sutikti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žadėjo, kad akademinės bendruomenės bus išklausyta. Anot jo, dviejų valdančiųjų frakcijų atstovai kitą savaitę susitiks su visų universitetų atstovais.
Su mitinguotojais suitiko Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis dievagojosi, kad mokslininkai bus išklausyti ir žadėjo, kad valdančiųjų frakcijų atstovai jau kitą savaitę susitiks su visų universitetų atstovais.
Pagal Vyriausybės pateiktą reformų planą Vilniuje turėjo likti tik Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, jungiantis šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas, o taip pat Kaune turėjo likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Tačiau šiuo metu Seime pateikta daug kitokių siūlymų.
Protestas prasidėjo prie Seimo, kur buvo išklausyta Seimo pirmininko V. Pranckiečio ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pozicija. Po to Gedimino prospektu protestuotojai pasiekė Vyriausybės rūmus, kur jų jau laukė Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva suburta aukštojo mokslo reformai pritariančių maždaug 40 studentų grupelė, raginusi nesustoti pusiaukelėje ir „konsoliduoti“ aukštąsias mokyklas. Studentai laikė atitinkamus plakatus ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų atstovybės vėliavą. Grupelėje buvo ir Gedimino technikos universiteto bei Vilniaus kolegijos studentų. Paklausti kaip vertina neseniai paaiškėjusį faktą, kad KT rektorius Petras Baršauskas savo pavardę kaip autorius prisirašė prie jo vadovauto doktoranto paskelbtos disertacijos, dėl ko grupė mokslininkų kreipėsi į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą dėl įžūlaus plagiato ir akademinės etikos pažeidimo, ŠMM poziciją palaikantys studentai pradėjo nervingai šaukti, kad jokio plagiato čia nebuvę nė trupučio.
Prieš aukštųjų mokyklų dėstytojų poziciją pasisakančius studentus suorganizavo pati Švietimo ir mokslo ministerija. Renginio išvakarėse ŠMM komunikacijos skyriaus išplatintame laiške buvo kviečiami atvykti ministrės J. Petrauskienės reformų šalininkai (universitetų senatų atstovai ir studentai): „Jei manote, kad aukštojo mokslo reformos įgyvendinimas yra būtinas žingsnis ir mitingo organizatoriai neteisingai interpretuoja pagrindinius reformos iššūkius ir tikslus, kviečiame susiburti ir išreikšti palaikymą planuojamiems pokyčiams aukštajame moksle. Protesto akcijos metu kviečiame universitetų senatų atstovus ir studentus rinktis prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir išreikšti palaikymą: plakatais, pasisakymais, taip pat komentarais spaudoje“.
Seime šiuo metu svarstomas universitetų tinklo pertvarkos planas.
Tomo Baranausko video reportažas:
[youtube]https://youtu.be/olduV_9idX4[/youtube]
Seimas bando veržles prisukti pagal viršvalstybinės (supranacionalinės) Briuselio vyriausybės nurodymus : kam Lietuvai tiek universitetų, užteks poros trejeto, labai trūksta Vakaruose juodadarbių, o toj Lietuvoj šiitiieeek universitetų, tuoj bus įvestas dėstymas tik anglų kalba,…, ir aplamai, kam Lietuvoje universitetai, jei jų pakankamai politiškai korektiškose Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, atgal Lietuva į 19 amžių.
Nežinau, kaip šiandien ten yra, tačiau kažkada mus dar ir tuo Vakarai žavėjo, kad ten nedideliuose, ramiuose provincijos miesteliuose buvo universitetai, aukšt. m-klos.
Ten Vakaruose susidarė taip per šimtus metų. Pažvelgus į bet kurios šalies universitetų sąrašą, pamatysime miestelius, kurių gyventojų dauguma susijusi su universitetu.
Mūsų universitetai dideliuose Lietuvos miestuose.
Prisiminkime Lietuvos pedagogikos istoriją. Nuo 1868 m. Veiveriuose buvo atidaryta mokytojų seminarija, rengusi lietuviakalbius mokytojus Suvalkų gubernijos lietuviakalbiams kaimams. Veiverių kraštas (10-15 km spinduliu) davė nepaprastai daug įžymių žmonių Lietuvai, iš mokytojų seminarijos atsirado ir Marijampolės pedagoginė mokykla, ir vėliau Vilniaus pedagoginis institutas. Dėl administracinių užgaidų nebuvo sukurtas Veiverių edukologijos universitetas šiai dienai. Juk tik 20 km iki Kauno centrinio pašto. Jei Veiveriuose būtų įsitvirtinęs toks universitetas pagal prigimtį, tai šiandien Veiveriuose gyventų 15-20 tūkstančių gyventojų, būtų linksmas klegantis studentų miestelis prie Kauno.
Pažvelkime, kad ir į Belgiją, kur Liofeno / Luveno (Leuven/ Louvain) katalikiškas universitetas netgi kiek tolėliau nuo Briuselio.
Lietuvio artojo sielai eiti mokslus kažkokiame miestelyje, ne sostinėje, ne dideliame mieste ?
Universitetus paversime univermagais, konservatorijas – konservų fabrikais?
Net ir ūkiniu požiūriu –
– didmiesčiuose ir be aukšt. m-klų pakanka ir darbo vietų, ir veiklos, ir laisvalaikio, o pragyvenimas itin brangus;
– mažame miestelyje pigiau kainuoja aukšt. m-klai reikalingo NT įsigijimas ir išlaikymas; gerokai pigiau galima pragyventi ir studentui, ir dėstytojui; aukšt. m-kla įpučia mažam miesteliui gyvybės, sukuria daug darbo vietų. Panaikinti aukštąsias tokių regiono centrų, kaip Šiauliai, gali reikšti mažiausiai pusės miesto evakuaciją į užsienį, nes be aukštųjų prasidės ir kitų institucijų bei darbo vietų uždarymas.
Prieš Nepriklausomybę jau buvome pasiekę tolygesnio visko, pradedant švietimu bei studijomis, baigiant gamyba, pasiskirstymo po visą Lietuvą. Pastarąjį amžiaus ketvirtį kartais nesuvoki Seimo bei ministrų sprendimų: kas tai – sąmoninga diversija prieš savo valstybę, ar mus valdo tokio pat IQ gigantai, kaip tie, kur Smolnio parketą ir caro valstybės maisto atsargas degino, nes visa tai „kapitalistų” statyta ir kaupta, todėl bolševikams nei naudotis, nei maitintis netinka…
Užuot naudojusis tuo, kad pas mus ir daugiau užsieniečių norėtų studijuoti, mes atsisakome ir įplaukų už jų studijas, ir tampresnio bendradarbiavimo su kitų šalių mokslu čia pat, vietoje…
Mus valdo žmonės, kurie prasigyveno pusvelčiui susipirkę gamyklas, o įrengimus pardavę kaip metalo laužą ir investavę į prekybą maistu.
Kodėl pusvelčiui? Daugelis grobė abiem rankom ir niekam nieko nemokėjo. Pasikartosiu, pas mus taip ir nebuvo tikrų politikų. Na gal, keletas. Valdžioje sėdi pirkliai ir jų tarnai.Todėl neverta stebėtis gėdingu prekiavimu savo kalba, paniekinančiu “elito”, nesenai is mešlo kojas ištraukusio, požiuriu i savo šalies piliečius, šliaužimu pilvu prieš bet ka, kas tik kokį kaula numeta ir negebėjimu pakilti virš savo siaurų, niekingų reikalų, kada reikia sprest gyvybiškai svarbius valstybės klausimus. Tokie niekada nesikankins sąžinės graužiami, nejaus gėdos. Jie supranta tik viena kalba, jėga ir baimę. Todėl su jais ir reikia kalbėt būtent tokia kalba. Tik piliečiai, kurie kartu stos prieš tokius, galės išguit visa šita bjaurasti. Taip, demokratija veikia ir tai yra ne saujelės turčių, ar dar kokių siaurų grupių valdžia, o butent piliečių. Bet tam būtina vienybė, būtina buti tauta. Dabar viskas daroma, kad žmonės kai žiurkės statinėje, ėstu vienas kitą, kad nesustodami, nesidarydami, bėgtu per gyvenima, paskui menama pyrago gabala, vis paskatinant botagu. Tiesa, pas mus pyrago gabalas nelabai matosi tolumoje, bet dar nuo ruso laikų, labai gerai moka, varyt botagu, su kilpa ant kaklo. Tada žmogui nekyla daug minčių dairytis aplink, tiesiog bando gyvas likt. Jeigu bėgimas paskui pyraga, vakaruose bent jau duoda vaisių ir yra tikra galimybė (vis mažėjanti) ta pyraga suvalgyt, tai pas mus pyragas tik menamas, bet botagas labai netgi tikras. Nieko stebėtino, kodėl žmonės neapsikente, trenkia durimis ir eina pyrago vytis kitoje šalyje ir juk paveja. O pirkliai, pritine turtų, tikrai nesuka galvos, kas bus paskui. Paskui nors ir tvanas. Tarnai irgi nesuka, jiem kaulų primėtys. Jiem užteks iki grabo lentos. Vienintelis dalykas kurio jie bijo, kad žmonės susiburs ir pareikalaus savo. Savo pyrago gabalo, savo šalies, savo gyvenimo, kurį šitie niekšai, tiesiog pavogė, paversdami žmogų kumečiu, uždaužytu, nieko nenorinčiu ir nesiekiančiu, tik nešančiu pelna. Na, o išvadas darykitės patys. Tik noriu dar vieną kuklų pastebėjimą, šitiem NIEKADA NEBUS GANA. Demokratijos esmė tame, kad pilietis visada turi stovėt su kuolu už politiko, vos tik kas nepatiko, kuolu per nugara, kulnu subinėn ir laisvas, bus kitas, labiau linkes dirbti piliečių ir atitinkamai savo šalies labui. Tas pats liečia ir kitas siauras grupes, ieškančias savo naudos, visų saskaita. Maždaug tokia, demokratijos esmė.
Beje, įdomus atvejis – ŠMM suskubo organizuoti anti-mitingą – grynai kaip “prie ruso”: http://www.propatria.lt/2017/06/svietimo-ir-mokslo-ministerija.html. Įdomu, kas ten susirinko? 🙂
Nesu dabartinės populistų valdžios gerbėjas (nes esu liberalių pažiūrų), tačiau vyriausybės politiką dėl tuščių universitetų uždarymo, jungimo palaikau.
O studentų į antiprotestą jokia ŠMM nesurganizavo. Jį neįgali tam, nes studentai nemėgsta nei dabartinės vald-ios nei dabartinės ŠMM vadovybės. Puikiai žinau VU. Asoliuti dauguma studentų remia jungimus ir tikrai neremtų tų profsąjungų. Į antiprotesta atvyko tik patys aktyviausi. Bet jei jaunimui nebūtų budingas pasyvumas, tai antiprotestę dalyvautų nepalyginamai daugiau jaunimo ir dėstytojų, nei kad buvo tų profsąjungų susraganizuotų veikėjų.
O Vilniaus universitete ilgą laiką iš viso nebuvo profsąjungos. Po to atsirado VU bibliotekos darbuotojų tarpe ir dar kažkokiame padalinyje. Siuntinėjo laiškus, bandė praplėsti narių skaičių. Nepavyko, nes išsilavinę žmonės į profsąjungų raginimus nereaguoja. Tai ir liko tik ma-a grupelė prfsąjungiečių :))))
Ak, tas liberal-neomarksistų pomėgis klijuoti etiketes net nebandant pasigilinti, ką jos reiškia… 🙂
Taigi, šita valdžia – populistų, nes…? 😉 Ir, beje, “valdžia” – tai kas? Grybauskaitė? Skvernelis? Pranckietis? Petrauskienė? 🙂
Pažiūrim kokių dar “perliukų” pažerta:
1. Veikėjas, kuris prisistato kaip “liberalių pažiūrų”, visomis keturiomis palaiko sovietinio stiliaus autoritarizmą, kai sprendimai nuleidžiami “iš viršaus” nesivarginant atsižvelgti į tų, kuriuos tie sprendimai paveiks, nuomonę – o štai demokratiškumo reikalaujantys žmonės jo akyse yra “kairuoliai”. 🙂
2. “O studentų į antiprotestą jokia ŠMM nesurganizavo” – ir šitas komentaras parašytas po nuoroda į šaltinį, kuriame akivaizdžiai įrodoma, kad ORGANIZAVO. Kas ta tikrovė prieš Mano Didenybės nuomonę?! 🙂 Beje, komentatoriui vertėtų bandyti rašyti paprastesniais žodžiais, nes su tais, kuriuose “daug raidžių”, akivaizdžiai kyla problemų (“nesurganizavo”, “susraganizuotų”). Nors, antra vertus, “aukštojo mokslo žinovui beigi VU ekspertui” apskritai su rašyba – ne kažką… Ar čia taip “liberalios pažiūros pasireiškia” – “kaip noriu, taip rašau”? 😉
3. “Bet jei jaunimui nebūtų budingas pasyvumas, tai antiprotestę dalyvautų nepalyginamai daugiau jaunimo ir dėstytojų” – ajajai, kaip negerai pasidarė: absoliuti dauguma VU studentų ir personalo remia Petrauskienės šutvę (absoliučiai patikimais nelabai raštingo, bet entuziastingo VU eksperto duomenimis :)) – bet jie, vargšeliai, pasyvūs, todėl “tik ma-a grupelė prfsąjungiečių” (dar vienas per ilgas žodis :D) susirinko, o Petrauskienės rėmėjai – nelabai.
Beje, objektyvumo dėlei reikia pripažinti, kad visokių jungimųsi palaikymas tikrai bus didesnis toje institucijoje, kuri prisijungia kitą su visais jos ištekliais ir turtu, negu prijungiamoje institucijoje, kuri paprastai turi ką prarasti (juolab, kad ir atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo grėsmė prijungiamoje institucijoje bus didesnė).
4. Kaip “liberalių pažiūrų” veikėjai nusprendžia, kas yra išsilavinęs, o kas – ne? Pagal diplomą? Ne! Pagal mokslinį laipsnį? Irgi ne! Pagal erudiciją? Ne! Tai pagal ką? Ogi pagal tai, ar jie reaguoja į profsąjungų raginimus (“nes išsilavinę žmonės į profsąjungų raginimus nereaguoja”! 😀 Taigi, visi, dalyvavę protesto mitinge, yra neišsilavinę nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, mokslinio laipsnio ir pan. – ir atvirkščiai: tie, kas nedalyvavo – išsilavinę (irgi nepriklausomai nuo kitų veiksnių). Logika! 😀
Labai reikalinga ir savalaikė akcija. Gerai, kad mokslinė visuomenė netyli ir protestuoja prieš proto suvaržymus, jo menkinimą. Juk siaurinat ir kitaip apribojant aukštąjį mokslą, jo prienamumą, ribojam ir pati Lietuva, jaunimas ir toliau taip tyčia ar netyčia genamas iš Lietuvos. Valdžią būtina kontroliuoti ir laiku pakeisti, jeigu ji ima kenkti visuomenei.
Privažiavo kairuolių iš visos Lietuvos. Pirmiausia – iš Kauno, žinoma.
Labai nustebau nuotraukose pamatęs ir Vilniaus universiteto plakatą. Keista, nes VU kairiosios pažiūros nebūdingos.
O tuščius universiteus, ištuštėjusias studijų praogramas būtina uždaryti. Aš už.
Tik gaila, kad nežinojau, jog studentija rengia antiprotestą. Tikrai būčiau sudalyvavęs.
Aha, vadinasi, visi, kas prieš buldozerinę “tvarką” iš serijos “valdže žino gereu” – tie “kairuoiai”. 🙂
O šitas “studentija rengia antiprotestą” tai tikrai pralinksmino. Ta “studentija” – tai Petrauskienės šutvė? 😀