Birželio 26-30 d. Kaune vyks 13-asis Pasaulinis semiotikos kongresas, kurį rengia Semiotikos institutas, įsikūręs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMM). Šis svarbus mokslo renginys vyks iki gegužės 30 d.
Pasaulinis semiotikos kongresas – nuo 1974 m. kas keleri metai skirtingose šalyse vykstantis Tarptautinės semiotikos asociacijos mokslo renginys. Jis buvo surengtas tokiuose miestuose kaip Milanas, Viena, La Korunja, Sofija, Helsinkis, Berklis, Gvadalachara, Nandzingas ir kt. Tokio masto semiotikos mokslinis renginys Baltijos šalyse vyks pirmą kartą. Jame laukiama per 500 dalyvių iš viso pasaulio.
Apie šį svarbų semiotikos mokslo renginį pasakoja jo rengėjai: Semiotikos asociacijos (The International Association for Semiotic Studies, IASS-AIS) direktorius Polas Koblis (Paulas Cobley) ir KTU profesorius, semiotikas Dario Martinelis (Dario Martinelli).
– Kodėl šių metų kongreso rengėju buvo pasirinktas KTU?, – paklausėme pašnekovų.
P. Koblis:
– Galimybę rengti 2017 metų kongresą KTU laimėjo atvirame konkurse, kuriame dalyvavo universitetai iš įvairių pasaulio šalių. Semiotikos asociacijos taryba vienbalsiai nutarė, kad KTU pasiūlymas buvo detaliausias ir labiausiai apgalvotas, todėl birželio mėnesį kongresas vyks Kaune.
Taip pat leiskite pabrėžti, kad KTU pasiūlyme buvo ypatingai akcentuojami efektyvumas ir organizuotumas – tai, ko reikia sukurti įsimintinam renginiui. Universitetas turi tvirtą akademinį pagrindą, o kokybiškas organizavimas ir dėmesys detalėms yra taip pat svarbu, kaip geri pranešėjai bei renginio vieta.
– Kodėl šių metų kongreso temai pasirinktas toks neįprastas pavadinimas?
D. Martinelis:
–Šio kongreso tema – „Cross-Inter-Multi-Trans“ – siejasi ir su akademiniu, ir su socialiniu požiūriu. Dabartiniame pasaulyje, susiduriant su iššūkiais ar galimybėmis, tampa beveik neįmanoma išvengti klausimo apie ryšius tarp skirtingų mokslo sričių, kultūrų ir t.t.
Šių dienų raktažodžiai: „cross-culturality“, „inter-species“, „multi-media“, „trans-disciplinary“ (tarpkultūriškumas, tarprūšiškumas, multimedijos, tarpdalykiškumas) pabrėžia ryšio tarp skirtingų kultūrų, rūšių, dalykų stiprinimo, kūrybos, svarbą. Šiais raktažodžiais apibūdiname socialinius pokyčius, aiškiname technologijų naujoves, įgyvendiname tyrimų paradigmas bei tikimės geresnio pasaulio.
– Papasakokite, kas naujo, netikėto vyks šių metų kongrese.
P. Koblis:
– Šių metų kongrese kalbėsime ne tik apie reikšmingus praeities darbus ir jų reikšmę ateičiai – vyksiančių sesijų metu diskutuosime apie pažinimo semiotiką, biosemiotiką, kultūros semiotiką ir kita. Planuojama organizuoti „Meistrų“ serija, kurioje savo darbus pristatys iškiliausi šių dienų semiotikai.
Renginio metu taip pat vyks Semiotikos asociacijos Generalinė Asamblėja, kurioje nariai, atvykę iš viso pasaulio, turės progą susipažinti su naujausiais asociacijos svarstomais klausimais, išsakyti savo nuomonę, išgirsti ir siūlyti pristatymus būsimiems kongresams. Organizatoriai aktyviai ruošia ir laisvalaikio programas, mokslinių žurnalų mugę, kurioje tyrėjai galės užmegzti kontaktus su žurnalų atstovais. Ši mugė ypatingai orientuota į jaunuosius tyrėjus, dar tik pradedančius savo mokslinę karjerą.
Kongrese taip vyks sesijos, skirtos prisiminti ir apžvelgti Algirdo Juliaus Greimo (1917-1992 m.) bei Džono Dili (John Deely) (1942-2017m.) indėlį semiotikos mokslui.
D. Martinelis:
– Galėčiau išskirti dvi sesijas, kultūrinio paveldo tema, kuri tampa vis svarbesnė akademiniame pasaulyje, pristatymus ir kitas sesijas, susijusias su vertimo studijomis. Tikimės sulaukti apie 500 dalyvių iš viso pasaulio, todėl turėtų vykti apie 50 skirtingų sesijų. Gegužės mėnesį vyksiantis kongresas – neabejotinai didžiausias semiotikos renginys, todėl neabejoju, kad visi jo dalyviai sugebės rasti sau kažką aktualaus ir įdomaus.
P. Koblis:
– Kiekviename kongrese, kuriame teko dalyvauti, iškyla nauji mokslininkai, turintys didelių gebėjimų ir rodantys atsidavimą semiotikai. Tai – vienas labiausiai džiuginančių ir jaudinančių šiuolaikinės semiotikos aspektų. Jeigu pavyks, labai norėčiau perskaityti bent keletą mokslininkų karjeras pradedančių tyrėjų darbų.
– Kodėl šio kongreso talismanu buvo pasirinktas ančiasnapis?
D. Martinelis:
– Ančiasnapis yra vienas iš įdomiausių ir neįprasčiausių gyvūnų, sutinkamų gamtoje. Tai – evoliucinis žinduolių ir paukščių mišinys, kurį sudaro anties snapas ir plėvėtos pėdos, bebro uodega, ūdros kūnas ir kailis. Taigi, jis kuo puikiausiai atspindi kongreso temą – „Cross-Inter-Multi-Trans-“. Taip pat, šį gyvūną semiotikai ypač gerai žino dėl labai garsios Umberto Eko knygos „Kantas ir ančiasnapis“ (Kant and the Platypus).
Pasauliniame semiotikos kongrese – mokslo žurnalų mugė, per 500 dalyvių iš viso pasaulio, 50 pranešimų sesijų ir semiotikos guru iš viso pasaulio.
