Seime įregistruotas Civilinio kodekso pakeitimo projektas, kuris numato atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo. Projektu siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kylančios praktinės problemos (paveldėjimas, informacija ligos atveju ir pan.) yra dažnai minimos žiniasklaidoje ir iki šiol nesulaukė įstatymų leidėjų dėmesio.
Asmenys, kurie kartu gyvena, bet nesiekia sukurti šeimos santykių (nesituokia) ir neturi bendrų vaikų, negali būti per prievartą laikomi šeima. Kita vertus, mažėjantis santuokų skaičius bei tendencija rinktis gyvenimą kartu nesusituokus atskleidžia poreikį instituto, kuris apsaugotų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų interesus.
„Iki šiol Lietuvos teisinėje sistemoje nebuvo aiškiai numatytos galimybės sudaryti susitarimą dėl bendro gyvenimo, nekuriant šeimos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose sprendžiami sugyventinių turto atidalijimo klausimai, vadovaujamasi Civilinio kodekso šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos institutu. Tačiau dabartinis jungtinės veiklos reguliavimas nėra pakankamas, kad sudarytų prielaidas bendrai gyvenantiems asmenims efektyviai pasinaudoti savo teisėmis ir apsaugoti turtinius interesus. Mūsų registruotas projektas, kuriuo jungtinės veiklos institutas papildomas susitarimu dėl bendro gyvenimo, veiksmingai prisidės prie teisinio aiškumo, sureguliuos turtinius ir kai kuriuos neturtinius santykius tarp bendrai gyvenančių asmenų, taip pat padės išvengti neigiamų padarinių, nutraukus bendrą gyvenimą“, – teigė projektą pasirašęs parlamentaras Povilas Urbšys.
Pagal projektą, šio susitarimo šalimis gali būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims projektas nenumato, todėl juo pasinaudoti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu, bet nenori ar negali sukurti šeimos (skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt.). Numatoma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų (bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo), tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.
Leisiu sau pateikti vieno Nežiniuku pasivadinusio komentatoriaus LABAI taiklias pastabas:
“Teisiniu požiūriu siūloma nesąmonė, arba naivuolių rankomis ruošiamas kelias partnerystės sutartims.
Argumentai:
1. Susimetėliai akcentuoja, kad jiems nereikia santuokos, kaip šeimos santykius įteisinančios sutarties. Leiskite paklausti, kas juos dėl kitos sutarties nuvarys pas notarą?
2. Sako, užteks žodinės sutarties. Įdomu, kaip tokia žodine sutartimi remsis teismas, iškilus ginčams?
3. Sako, kad tokia sutartis bus tiems, kurie neturės vaikų. O koks bus šios sutarties santykis su susimetėlių teisine padėtimi, jiems susilaukus vaikų? Nes tokiu atveju, esant vaikų ir kilus ginčams teisme, bus vadovaujamasi jungtinės veiklos teisinio insituto nuostatomis.
4. Teisės akto siūlytojai teigia, bet nepasako, su kokiomis problemomis susiduriama susimetėliams taikant jungtinės veiklos teisės instituto nuostatas teismuose. Gi šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra puikiai išplėtojęs teismų praktiką.
5. Kaip jau ne kartą savo srities ekspertų buvo pasakyta, tiek susimetėliams, tiek sodomitams teisinio reguliavimo pakanka (paveldėjimo, turto įsigijimo ir kitais klausimais). Patiems susimetėliams teisinio reguliavimo nereikia, nes jei reikėtų, tam jie sudarytų santuoką. Kodėl nereikalaujantiems teisinio reguliavimo, siūlomas teisinis reguliavimas? Gal todėl, kad to reikia stepas po stepo sodomitų partnerystei? Gal to tik nesupranta tik naudingi idiotai?”