E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas:  Mąstysenos modeliai ir jų pokyčiai; pavertimas „pajuokos objektu”(VII)

Ar esate girdėję tokius posakius beigi metaforas, kaip, pavyzdžiui: „žmogiškosios prigimties slėpiniai“, „žmogaus sielos gelmės“, „žmogaus dvasios paslaptys“?.. Jei taip – pamirškite! Propagandos vykdytojų požiūriu, gerbiamieji, Jūs, aš, Jūsų kaimynas, kolega ar visos trys Baltijos šalių geopolitinio regiono populiacijos esame kažkas panašaus kaip laboratorinė varliuko preparavimo užduotis biologijos studentams. Tad ir visos tos paslaptys, įskaitant ir mūsų žmogiškosios prigimties slėpinius, yra suskaičiuotinos, išnarstytinos ir išmoningai panaudotinos propagandos vykdytojų tikslams ir interesams.

Todėl pats laikas pasigilinti į tai, kaip toji žmogiškoji prigimtis suklasifikuotina, kas joje vyksta, kaip tai veikia mus ir mūsų aplinką, ir būtent kodėl ji tokia svarbi propagandos vykdytojams. Kadangi tiek klasifikacijos, tiek ir propagandos subjektų (vykdytojų) triukai yra šiek tiek kietesnis riešutas, nei kitos mūsų lig šiol aptarinėtos temos, maloniai prašyčiau apsiginkluoti kantrybe ir nusiteikti susipažinti su keletu sudėtingesnių sąvokų. Ačiū !

12. Mąstysenos modeliai ir jų pokyčiai (angl.: disposition; mindset changes)

Norime mes to ar ne, bet kiekvienas esame individualus tiek, kiek individuali yra mūsų asmenybė, mentalitetas ir koks yra bei kaip veikia mūsų mąstymas.

Mąstysena,  arba kitaip – mąstymo sąranga galima pavadinti kokybinio mąstymo modelio (mentaliteto, mąstymo įpročių) rūšis ir atitinkamus jų pokyčius.

Mąstysena gali būti susisteminta remiantis daugeliu mąstymo ir mentaliteto ypatumų. 

Remiantis paradigmomis, susiformavusiomis pritarimas / neigimas ir kritiškumas / nekritiškumas nuostatų pagrindu, išskiriamas vadinamasis kritinės distancijos išlaikymas bei kritiškumas siekiant atsiriboti ir nekritiškas fanatizmas bei neutralus liberalumas. Neutralaus liberalumo pavyzdys: „Gyvenk ir leisk gyventi kitiems“. Šis principas yra panašus į Romoje gyvavusį posakį „Judėk į priekį ir leisk kitiems tai daryti“.

Ta pati paradigma, kai skalė svyruoja nuo teigimo, t. y., pritarimo ir priėmimo, iki neigimo ir atmetimo, apima:

1. Pozityvią toleranciją.
2. Neutralų liberalumą.
3. Negatyvų skeptiškumą.

Pasitelksiu pavyzdį. Karelas Kasas (Kaarel Kaas), Estijos žurnalistas, 2010 m. rašė: „Šiltesni santykiai tarp Rusijos ir viso Vakarų pasaulio, ir ypač šiltesni santykiai tarp Rusijos ir Estijos yra sveikintini, bet mes turime suvaldyti [šį procesą] su išmintingu skepticizmu ir privalome laikytis laukimo pozicijos“. T.y., iš esmės K.Kasa siūlė nuostatą „pagyvensim – pamatysim“, „pažiūrėsim, kaip bus“, „mes nelaukiame kokių nors greitų ir visiškai kardinaliai skirtingų nuo to, kaip yra dabar, proceso rezultatų“.

Šioje minėtos paradigmos elementų kombinacijoje galima įžvelgti tolesnes kokybines mąstymo modelių (mentaliteto) vertes:

4. Kritinę distanciją išlaikantį pritarimą, priėmimą arba – pagarbą.
5. Nekritišką fanatišką pritarimą, arba kitaip dar vadinamą „aklos meilės“ poziciją.
6. Nekritišką fanatišką paneigimą, atmetimą: neapykantą, destrukciją, ikonoklazmą*.
7. Kritišką neigimą arba kitaip vadinamą kokybinį mąstymo sąrangos, mąstymo modelio pokytį (žr. 1 pav.).

(I). Parengta aut., pagal: Priimagi L., doc. dr. Propaganda sõnastik. Tallin, 2011.

Kaip matote, vadinamasis „nulinis atskaitos taškas” yra neutralus liberalumas. Priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių, taip pat nuo individualių psichologinių asmenybės ar visuomenės kolektyvinės psichologijos bruožų tolesnis, pavadinkime, tapsmas gali vykti 4 pagrindinėmis kryptimis. Nuo vyraujančios krypties priklausys, koks būtent ir kiek intensyvus bus kokybinis pokytis. Būtent todėl anksčiau minėtos paradigmos pažinimas ir jos kombinacijų bei galimų rezultatų išmanymas yra toks svarbus propagandos vykdytojams. Būtent todėl mūsų žmogiškoji prigimtis ir mūsų mąstymo sąrangos, mentaliteto ypatumai bei jų pokyčiai jiems yra kartu ir propagandos technikų taikymo įrankis – ir siekiamas rezultatas…

Kokybinius mąstymo modelių pokyčius taip pat galima susisteminti ir šiek tiek kitaip, remiantis kritiškumo/ nekritiškumo ir aktyvumo / pasyvumo  kombinacijomis.

Kaip pažymi LinartasPriimagis (Linnart Priimagi), šiuo atveju kokybinius mąstymo modelių pokyčius galima apibūdinti štai taip:

1. Aktyvus nekritiškumas, kitaip tariant, – fanatizmas. Jo formos gali pasireikšti įvairiai: nuo vienareikšmiško besąlygiško pritarimo iki aiškios neabejotinos neapykantos (kas mėgstate realistinius pavyzdžius, čia prašyčiau prisiminti anksčiau aptartą temą apie konfrontacijas bei „magiškąjį kvadratą“ ir pamąstyti, kokias būtent konfrontacijas ir tarp kokių visuomeninių grupių, asmenų ir kt. dažniausiai pastebite Jums žinomoje aplinkoje). Būtent šis kokybinis mąstymo modelis (mentalitetas) visuomenėje yra bene palankiausia terpė vystytis diktatūroms, totalitariniams režimams ir panašiai. Vertinant propagandos technikų taikymo požiūriu, propagandos vykdytojams jis yra ypač naudingas, kai propagandai norima pasitelkti minėtą konfrontacijų kūrimo techniką.
2. Pasyvus nekritiškumas. Jo formos įvairuoja nuo tolerantiškumo ir šiek tiek švelnesnės jo atmainos – liberalumo iki besąlygiško vienareikšmiškai pozityvaus pritarimo, t.y., kai dominuoja nekritiškas priėmimas (angl.: acceptance). Atitinkamai vyraujančiam pasyvaus nekritiškumo laipsniui, šiuo atveju vyraujančios kokybinio mąstymo modelio nuostatos gali būti nuo anksčiau minėtos „Gyvenk ir leisk kitiems gyventi” pozicijos iki „Tegul jie daro, ką tik nori, svarbiausia, kad neužkabintų manęs” pozicijos. Pastaroji savo prigimtimi ir praktine raiška yra labai artima oportunizmui.
3. Pasyvus kritiškumas, kitaip tariant, – skeptiškumas.
4. Aktyvus kritiškumas, arba, kitaip tariant, kokybinis mąstymo modelio pokytis.

Visų 4 kokybinių mąstymo modelių pokyčių sankirtos taške yra fatalizmas. (žr. 2 pav.)

Tuo atveju, kai tikslas yra patobulinti asmens, asmenų grupės arba kokios nors visuomenės atsparumą priešiškai propagandai, rekomenduotina siekti būtent šio kokybinio mąstymo modelio, mentaliteto pokyčio, aktyvaus kritiškumo. Lietuvos kontekste šis siekinys kartais yra apibūdinamas, tegul ir ne visiškai tiksliai, kaip „kritinis mąstymas”. Kita vertus, kol Jūs, aš ar dar kas kitas lies prakaitą ugdydami (ugdydamiesi) mūsų valstybei, visuomenei, pagaliau mums patiems naudingus kokybinio mąstymo pokyčius, – užtikrinu Jus, propagandos vykdytojai taip pat suksis kaip darbščios bitutės, ugdydami tokį, kaip čia pavadinus… Jiems patogų „pseudokritinį mąstymą“. Na, pavyzdžiui, kai bet kokią Lietuvos  kritiką, net jeigu kritikuotumėt orą, stengiamasi paversti Jūsų pilietiniu pasyvumu, išmoktu bejėgiškumu (geras pavyzdys gali būti konstrukcija: „taip, kam stengtis, vis tiek toj Lietuvoj esą nieko gero nebus“) ir t.t. Visas šio vyksmo pliusas, sakyčiau: abiejų pusių gyvenimas žada būti tikrai nenuobodus. Ypač kad aktyvėjantis informacinis karas Lietuvos atžvilgiu dar tik įgauna didesnį pagreitį.

Taip pat vertėtų įsidėmėti, kad mentaliteto pokytis aktyvaus kritiškumo link, paremtas anksčiau aptartais specifiniais  kokybinio mąstymo modelio pasikeitimais, užima daugiau laiko, reikalauja daugiau pastangų ir yra sudėtingesnis bei skausmingesnis procesas, nei kiti. Kita vertus, po to šis pokytis smarkiai palengvina gyvenimą, pagreitina Jūsų reakcijas, išplėtoja suvokimo galimybes, natūraliai išsivysto gebėjimas užduoti reikalingus klausimus. T.y., gerbiamieji – Jus apmulkinti tampa daug sunkiau. Net ir propagandistams profesionalams. Verta pasistengti? O taip !

13. Pavertimas „pajuokos objektu” (angl.: conversion into ridiculous; turning somebody or something into an object of laughter)

Taigi, gerbiamieji… Turbūt visi sutiktume su teiginiu, kad juokas ir humoras apskritai yra galingas ginklas. Štai dėl ko jis dažnai naudojamas ir propagandos srityje. Pagalvojus apie pora įvykių Lietuvoje praeitą savaitę, hmm… Taip, išties. Vadinamoji „klasikinė provokacija“, suderinta su „pavertimu pajuokos objektu“, panašu, mūsų gimtinės padangėje gali tapti vienu iš populiariųjų propagandistų taikomų įrankių, kad kur bala… Todėl tikrai nepakenks šiek tiek pasigilinti,  –  o kaip tai veikia?

„Pavertimas pajuokos objektu“ neretai yra derinamas su keletu kitų propagandos vykdytojų triukų: „provokacija“, kuri dažnokai gali būti užmaskuota pasitelkus „melagingą vėliavą“ ir panašiai. „Pavertimas pajuokos objektu“, kaip propagandos  įrankis, yra skirtas „užklijuoti etiketes“, pasitelkus žodžius, vaizdus ir veiksmus.  Jo taikymo tikslas yra diskredituoti, neutralizuoti ir galop „izoliuoti“ Jūsų priešą ar oponentą. Panašiai tarsi hienos atskyrinėtų vieną antilopę nuo visos bandos, nes šitaip daug lengviau ją užvaikyti ir sudoroti. Ypač mėgstama numatytam taikiniui pakišti kokį nors „Trojos arklį“, po to lyg netyčia nusistebint: „Kaip taip, negi nepastebėjo? Na jis/ji/jos/jie ir mulkis!“ (tuo metu kažkur netoliese akimirksniu įsijungia, pavadinkime, „pritariančiųjų choras“: „..mulkis, mulkis, mulkis!“). Galimą tolesnę įvykių eigą L.Priimagis sykį apibūdino taip: „…tai tarsi eitumėt imtynių purvyne su paršiukais. Paršiukams tenka visas malonumas – o Jums tiktai purvas“. Lyginant su mūsų šiaurės kaimynų patirtimis, gerbiamieji  – patikėkit, Lietuvoje tie propagandiniai „paršiukai“ dar tik porąsyk kriuktelėjo…

Visa aptariamo triuko gudrybė yra tai, kad publika, iš baimės irgi tapti „izoliuota“, ima palaikyti to, kuris užsiima „pavertimu pajuokos objektu“, pusę. Pasitelksiu pavyzdį iš vaikų psichologijos: kaip veikia patyčių procesas. Tarkime, koks nors įžūlesnis vaikas, turintis savivertės ir panašių problemų, atėjo į naują mokyklą. Klasikinis tokių atvejų elgesys, siekiant įsitvirtinti naujoje aplinkoje, yra: pasirinkti pažeidžiamą, silpnesnį bendraklasį ar netgi jaunesnį vaiką ir pradėti iš jo tyčiotis. Patyčių aukai „klijuojamos etiketės“ tol, kol galop ji tampa „izoliuota“. Apmaudu, bet gana dažnai pasitaiko, kad kiti vaikai, užuot užstoję silpnesnį skriaudžiamąjį, iš baimės taip pat tapti patyčių objektais ir būti „izoliuotais“, palaiko būtent patyčių iniciatoriaus pusę. Kita vertus, ką ten vaikai… Antai garsusis Volteras (Voltaire, tikr.: Fransua Mari-Arujė (Franncois-Marie Arouet)) yra pasakęs, kad gyvenime turėjo tik vieną maldą: „Viešpatie, padaryk mano priešus juokingais !“ Ir kad jam esą pasisekė, nes Dievas visad šią jo maldą išklausydavęs.

Panašių „pavertimo pajuokos objektu“ atvejų žmonijos istorijoje pasitaikė ne kartą. Pavyzdžiui, prancūzų propagandistams, pasitelkus ironiškus juokelius, groteskiškas karikatūras, nešvankius anekdotus ir panašų arsenalą, pavyko Vokietijos Hohencolernų dinastijos atstovą kronprincą Vilhelmą paversti tokiu „pajuokos objektu“, kad ilgainiui pastarajam prigijo „klounų princo“ pravardė ir smarkiai nukentėjo ne tik jo asmeninė, bet ir visos įtakingosios Hohencolernų dinastijos reputacija.

Kita vertus, šis propagandos įrankis privalo būti itin atidžiai subalansuotas, nes priešingu atveju, perlenkus lazdą, svarstyklės gali imti svirti ir į priešingą pusę. Su šiuo netikėtu ir nelauktu jiems patiems efektu susidūrė vokiečių propagandistai pirmojoje XX a. pusėje. Po to ir jie patys atvirai pripažino, kad priešo vertimas pajuokos objektu gali būti labai pavojingas, nes tuo pačiu metu, kai ypač aktyviai išjuokiama kita pusė, šis procesas smarkiai sumažina propagandos vykdytojų ir net jų kareivių budrumą. Minimu istoriniu atveju, užuot sulaukus planuoto rezultato – kad, juokdariais ir klounais „verčiant“ austrų karius, tai padidins pačių vokiečių kovinę dvasią, nutiko visiškai priešingai. Atsidūrus akis į akį su realybe pasirodė, kad priešininkai nė iš tolo nepanašūs į klounus, o tuo labiau į juokdarius iš propagandinių brošiūrų ir tai labai neigiamai paveikė tų pačių vokiečių motyvaciją kautis, negana to, jie ėmė … pasidavinėti. Šis pavyzdys, sakyčiau, – puiki medžiaga pamąstymui apie tai, kad net ir nepelnyti juokeliai mūsų kariuomenės adresu gali duoti visiškai priešingą efektą, nei kad propagandistams norėtųsi.

Tiek apie mąstyseną, humorą ir pašaipūnus „paršiukus“, ponios ir ponai. O kitąkart pasikalbėsime apie tonusą ir bumerangus.

Laukite tęsinio. Iki kito susitikimo Alkas.lt !

Paaiškinimai

*Ikonoklazmas (ʌɪˈkɒnəklaz(ə)m, gr.k.): 1. veiksmas, kai atakuojami ar atkakliai atmetinėjami lig tol branginti įsitikinimai, papročiai, susiklosčiusios vertybės, tiek teorine, tiek ir jų praktikavimo prasme. 2. religinių paveikslų ir atvaizdų neigimas ir/ar naikinimas. Susijusi sąvoka: ikonoklastinis (nukreiptas prieš nusistovėjusias pažiūras). 

Parengta pagal:

Bagdonas A., Rimkutė E. Anglų – lietuvių kalbų psichologijos žodynas/ English – Lithuanian Dictionary of Psychology. Vilnius, 2013.
Kaas K. Eesti saab vältida Moskva ärritamist. 2010-07-13.|Priimagi L., doc. dr. Propaganda sõnastik. Tallin, 2011.
Uitto A. The Art of Bullshit: Methods of Dishonest Communication.
https://en.oxforddictionaries.com
www.lzinios.lt