Seimas patvirtino Nacionalinio saugumo strategiją (nutarimo projektas Nr. XIIP-4806(2).
Už nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ balsavo 106, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė vienas Seimo narys.
Strategijoje apibrėžiamos pagrindinės nacionalinio saugumo politikos prielaidos; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai; grėsmės, pavojai, rizikos veiksniai; įvardijami nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai.
Strategijoje įtvirtinti šie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir ilgojo ir vidutinio laikotarpių uždaviniai: nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimas; NATO kolektyvinės gynybos stiprinimas; NATO krizių valdymo ir partnerysčių stiprinimas; vieningos ir solidarios ES stiprinimas.
Priimtu dokumentu įsipareigojama nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad jis vėliausiai 2018 m. pasiektų minimalų 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto lygį, ir užtikrinti tolesnį tolygų finansavimo didinimą; didinti kariuomenės kovinę galią, ypač didelį dėmesį skiriant sausumos koviniams pajėgumams, oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumams, ugnies paramos pajėgumų plėtrai, atsargų kaupimui.
Strategijoje įtvirtinta, kad Lietuvos kariuomenę komplektuos mišriu principu iš profesinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir karių savanorių bei įvertins perėjimo prie visuotinės karo tarnybos modelio galimybes. Taip pat nuspręsta didinti ir stiprinti parengtąjį kariuomenės personalo rezervą, siekiant, kad jis būtų pakankamas, tinkamai parengtas ir aprūpintas valstybės gynybos poreikiams užtikrinti.
Lietuva įsipareigoja išlaikyti aukštos parengties kariuomenės vienetus, skirtus nedelsiant reaguoti tiek į įprastas karines grėsmes, tiek į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams; plėtoti savarankiškos ir kolektyvinės gynybos poreikius atitinkančią mobilizaciją ir priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas greitai ir sklandžiai dislokuoti sąjungininkų pajėgas Lietuvos Respublikoje ir joms veikti šalies teritorijoje.
Strategija Lietuvos Respublika įsipareigoja prisidėti stiprinant NATO kolektyvinės gynybos pajėgumus, ypatingą dėmesį skirdama NATO greitojo reagavimo pajėgoms, remti NATO gynybos planų rengimą ir reguliarų jų atnaujinimą; dalyvauti stiprinant NATO pasirengimą atsakyti į hibridines grėsmes, taip pat prisidėti prie NATO pajėgumų saugumo iššūkiams energetinio, kibernetinio, informacinio saugumo srityse atremti plėtojimo; stiprinti NATO atgrasymo politiką, grindžiamą įprastinėmis ir branduolinėmis priemonėmis; skatinti ir remti NATO sprendimus dėl ilgalaikio ir svaraus NATO karinio kontingento buvimo Lietuvos Respublikoje ir Baltijos regione, užtikrinančio patikimą atgrasymą, įskaitant sąjungininkų pajėgų ir išankstinį ginkluotės ir įrangos dislokavimą bei reguliarias pratybas.
Lietuva taip pat įsipareigoja palaikyti NATO pastangas stiprinti saugumą ir stabilumą NATO kaimynystėje esančiuose regionuose; toliau remti NATO plėtros ir partnerysčių politiką, NATO ir ES strateginės partnerystės ir organizacinio papildomumo, transatlantinių ryšių stiprinimo iniciatyvas; prisidėti prie NATO karinių ir civilinių pajėgumų, leidžiančių efektyviai vadovauti tarptautinėms operacijoms ir jas vykdyti, taip pat vietinių pajėgų mokymo ir vystymo pajėgumų stiprinimo.
Strategijoje nustatyta, kad Lietuvos Respublika savo nacionalinį saugumą suvokia kaip nacionalinio saugumo interesų apsaugą. Lietuvos Respublikos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė. Lietuvos Respublika nė vienos valstybės nelaiko savo priešu.
Gyvybiniais Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais yra įvardijami: suverenitetas, teritorijos vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka; pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga; taika ir gerovė valstybėje.
Pirmaeiliais nacionalinio saugumo interesais įtvirtinti interesai, kurių neginant laikui bėgant būtų pažeidžiami gyvybiniai Lietuvos Respublikos interesai: NATO ir ES gyvybingumas ir vieningumas, visų euroatlantinės bendrijos valstybių saugumas, solidarumas, demokratija ir gerovė; saugumas, stabilumas, demokratijos ir europinių vertybių sklaida visoje Lietuvos Respublikos Rytų kaimynystėje; valstybės raidos tvarumas: ekonominis, energetinis, aplinkosauginis, informacinis, kibernetinis, socialinis saugumas.
