Statutinių pareigūnų profesinės sąjungos kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir kitus aukščiausius šalies vadovus su prašymu atkreipti dėmesį į Policijos departamento vadovų aklai stumiamą policijos reformą. Anot Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovų, ši reforma kelia rimtą pavojų ne tik eiliniams policininkams, bet ir paprastiems žmonėms, rašoma pranešime.
Profesinės sąjungos pripažįsta, kad policijos sistema privalo keistis, tačiau dabartinė reforma, o tiksliau tai, kaip ji vykdoma, daro žalą. Prasidėjus reformai, anot pareigūnų, sumažėjo pareigūnų skaičius, ilgainiui jį planuojama dar labiau mažinti. Dėl šios priežasties, prastėja nusikaltimų išaiškinamumo statistika, vis dažniau tarnybos metu žūva ar yra sužaloti pareigūnai.
„Kol kas reforma atrodo gražiai tik Policijos departamento vadovybės ekselio lentelėse ir prezentacijų skaidrėse. Realybė tose Lietuvos miestuose ir vietovėse, kur reformos buldozeris jau pajudėjo, visiškai kitokia. Mes kasdien sulaukiame dešimčių paprastų policininkų skundų, kurie, įgyvendinus naujas tvarkas, yra priversti vykdyti užduotis, kurioms, pavyzdžiui, jie tiesiog nepasirengę. Manau, kad policijos vadovybė elgiasi nesąžiningai, numodama ranka į paprastus pareigūnus ir paprastų Lietuvos žmonių saugumą“, – teigia NPPSS tarybos narė, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Pareigūnų kasdienybė: absoliutus chaosas
Profesinės sąjungos teigimu, nemaža dalis paprastų policininkų gyvena visiškoje nežinioje.
„Jie nežino, kas bus rytoj, kur reikės tarnauti ir kokias funkcijas atlikti. Galbūt pareigybė bus apskritai panaikinta. Dalis pareigūnų palieka ar jau paliko tarnybą, todėl dalyje komisariatų bus dar sunkiau sureguliuoti darbo krūvius. Turime pavyzdžių, kai policininkui teko dirbti devyniolika pamainų per mėnesį ir net trylika pamainų iš eilės. Ir mes po to norime, kad toks policininkas būtų fiziškai ir psichologiškai pasirengęs vykti į įvykio vietą ar akis į akį susidurti su nusikaltėliu. Be to, kartais ir komisariatų vadovai leidžia sau pasavivaliauti – keičia darbuotojų funkcijas, grafikus sudarinėja savo nuožiūra“, – situaciją komentuoja R. Katienienė.
Policijos departamento vadovybė tarsi ir pripažįsta, kad ne viskas vyksta sklandžiai, tačiau nedaro nieko, kad neigiamas reformos poveikis būtų kaip galima mažesnis.
„Štai vienas iš policijos generalinio komisaro pavaduotojų neseniai leido sau viešai pareikšti, kad pagrindinė reformos bėda yra ne techniniai ar finansai ištekliai, o policininkų pasirengimas jai. Tačiau ar ne vadovybės reikalas yra parengti savo žmones darbui naujomis sąlygomis? Tačiau Policijos departamento galvos, regis, galvoja, kad tai pačių policininkų reikalas. Man nuoširdžiai įdomu ar vadovybė nesupranta, jog siunčia savo žmones į sveikatai ir gyvybei pavojingas situacijas? Ar tik apsimeta nesuprantanti“, –piktinasi R. Katinienė.
Naujosios darbo tvarkos eiliniams policininkams nesugeba paaiškinti ir daugelis vidurinės grandies vadovų. Todėl NPPSS atstovai įsitikinę – pareigūnai nepasirengę dirbti pagal naują veiklos modelį, o tai neabejotinai kelia sumaištį policijos struktūriniuose padaliniuose.
„Be viso to dar keitėsi daugelio pareigybių aprašymai, pridėta naujų funkcijų. Tikrai ne visi pareigūnai geba atlikti naujai numatytas užduotis, kai kurie neatitinka naujai pareigybei keliamų sveikatos ar fizinio pasirengimo reikalavimų. Ką jau kalbėti apie tai, kad nesirūpinama sauga ir sveikata. Nepasirengęs ar pervargęs pareigūnas ne tik negali tinkamai atlikti savo funkcijų, bet dar ir rizikuoja savo sveikata ir gyvybei“, – sako R. Katienienė.
Į nusikaltimus reaguos, tačiau jų netirs
Į šalies vadovę kreipęsi pareigūnai teigia, kad chaosas teisėsaugoje visuomet reiškia naujas galimybes nusikaltėliams.
Be to, policija kai kuriose Lietuvos vietovėse dėl smarkiai išaugusių ir netolygių darbo krūvių neturės galimybės tirti smulkių pažeidimų ir nusikaltimų.
„Manau, policijos vadovybė ligi šiol dar nesuprato, kuo gali baigtis šiuo metu vykdoma reforma. Nepaisant to, kad, pavyzdžiui, vagystės sudaro 40 procentų visų nusikaltimų, į daugelį tokių nusikaltimų bus tik reaguojama, bet jie nebus tiriami. Nors viešai yra teigiama, kad gatvėse po reformos policininkų padaugės, mums jau akivaizdu, kad paprastas žmogus vis rečiau sulauks kokybiškos ir profesionalios policijos pagalbos“, – pasekmes vardija R. Katinienė.
NPPSS atstovų teigimu, pokyčiai policijoje visų pirma turi tarnauti visuomenei ir bendruomenei tam, kad žmonės jaustųsi saugūs, o pareigūnai turėtų geresnes sąlygas juos apsaugoti.
„Esu įsitikinęs, kad policijos reforma yra reikalinga. Tam, kad policininkai turėtų geresnes sąlygas vykdyti savo pareigas, o už pavojingą darbą gautų atitinkamą darbo užmokestį. Visuomenė gi tokiu atveju gautų kokybiškesnes viešojo saugumo paslaugas. Tačiau tokiais būdais, kaip tai daroma dabar, reforma šių tikslų nepasieks. Priešingai, manau, kad turėsime silpnesnę, labiau pažeidžiamą ir mažiau motyvuotą policijos pareigūną“, – sako V. Banel.
NPPSS kreipėsi ne tik į Prezidentę, bet ir į Seimo, Vyriausybės vadovus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Teisės ir teisėtvarkos komitetą, Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento vadovus.
Kreipimąsi rasite ČIA.
Labai teisingai pastebėta:nėra ir niekada nebus viską išmanančių.