Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, 12 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks forumas-minėjimas „Saulės mūšio pergalės reikšmė valstybės istorijoje ir dabartyje“, skirtas Saulės mūšio 780-osioms metinėms.
Renginio dalyvius ir svečius pasveikins Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas. Forumui-minėjimui pirmininkaus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas. Pranešimus skaitys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Valdas Rakutis, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Darius Baronas, Šiaulių universiteto profesorė dr. Rita Trimonienė, Lietuvos edukologijos universiteto doktorantas, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas, senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ vadovas Arūnas Bugvilionis, Lietuvos kultūros fondo prezidiumo narys, Lietuvos muzikos akademijos profesorius dr. Jurgis Dvarionas, dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ idėjos autorius, scenarijaus bendraautoris Gintaras Songaila ir režisierius, prodiuseris Saulius Bartkus.
2015 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. XII-1964 Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metais sukanka 780 metų, kai įvyko Saulės mūšis, kuriuo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją bei atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui, 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais.
Minėjimo dienotvarkė:
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
Raimundas Paliukas
12–12.10 val.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės
Loretos Graužinienės sveikinimo žodis
12.10–12.30 val.
Kryžiaus žygiai Lietuvos istorijoje ir jos mokyme
Pranešėjas – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo
akademijos profesorius dr. Valdas Rakutis
12.30–12.50 val.
Saulės mūšis: eiga, pasekmės, pamokos
Pranešėjas – Lietuvos istorijos instituto vyresnysis
mokslo darbuotojas dr. Darius Baronas
12.50–13.10 val.
Saulės mūšis ir „savos“ atminties formavimas
Šiauliuose
Pranešėja – Šiaulių universiteto profesorė
dr. Rita Trimonienė
13.10–13.25 val.
Kavos pertrauka
13.25–13.45 val.
Saulės mūšio įvaizdis mokykliniuose istorijos
vadovėliuose
Pranešėjas – Lietuvos edukologijos universiteto
doktorantas, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos
istorijos mokytojas Algis Bitautas
13.45–14.05 val.
Viduramžių ir Saulės mūšio istorinė rekonstrukcija
Pranešėjas – Senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“
vadovas Arūnas Bugvilionis
14.05–14.25 val.
Ar reikia Lietuvai Saulės mūšio įamžinimo?
Pranešėjas – Lietuvos kultūros fondo prezidiumo narys,
Lietuvos muzikos akademijos profesorius
dr. Jurgis Dvarionas
14.25–14.50 val.
Dokumentinis filmas „Saulės mūšis“ – nuo idėjos
iki jos įgyvendinimo
Pranešėjai – dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ idėjos
autorius, scenarijaus bendraautoris Gintaras Songaila ir
režisierius, prodiuseris Saulius Bartkus
14.50–15.10 val.
Diskusijos, pasisakymai
12.30–12.50 val. Saulės mūšis: eiga, pasekmės, pamokos. Pranešėjas – Lietuvos istorijos instituto vyresnysis
mokslo darbuotojas dr. Darius Baronas.
Įdomu apie kokias pasekmes kalbės dr. Darius Baronas. lyvis
Baltų vienybės diena – tai Lietuvos ir Latvijos parlamentų 2000-aisiais metais istoriniu lietuvių-latvių didžiosios pergalės Saulės-Šiaulių mūšyje turinio pagrindu rugsėjo 22-ąją įtvirtino minėtina Baltų vienybės diena. Lietuvos Seime priimant įstatymą „Dėl Atmintinų dienų įstatymo papildymo“. Jau tada Seimo posėdyje buvo atkreiptas dėmesys, jog dienos pavadinime pats Saulės mūšis visiškai neatsispindi. Iš tiesų įstatymas turėtų įtvirtinti dvigubą pavadinimą Saulės pergalės-Baltų vienybės diena.
O garukų išrinkta valdžiukė nesugeba suprasti, kad “Saulės pergalės – Baltų vienybės diena” niekada nebus žinoma tarp garuku. Garukams geriau žiūrėti rusiška tv. Jiems maloniau žinoti , ką daro – kokia nors “pugačiovka”. Jiems , jų išrinkta valdžiukė, niekada nesuteiks galimybių, matyti, girdėti, kaip gyvena, dirba estai, braliukai latviai. Pasirodo, kad visi “parlamentų” minėjimai lieka jų lygije. O , kad garukai bambagyslę sujungti su moskovija , niekam neįdomu.
Maskovija laimi..
Ramina vien tik tai ,kad yra pripazinta,kad Popiezius Grigalius IX ir siandien taip numyleta Romos kataliku baznycia, pasiune kryziuocius ,kad tie isszudytu musu gentis. Ar dabartinis popiezius atsiprasys musu uz tai kada nors ,ar atvers savo “siela ir sirdi”? 😉 Stai tada tikra svente butu mums visiems !!! 🙂
‘..2016 metais sukanka 780 metų, kai įvyko Saulės mūšis, kuriuo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją..’
STOP… Tai Saules musyje kovojo baltai? Ir po Saules musio Europoje isitvirtino sis pavadinimas?
Klausimai kvaili, tai kodel tada plakama visa tai i viena kruva ir pataikaujama svetimuju primestom zaidimo taisyklem? Patys turime nusistatyti taisykles. Kovojo kas??? Ar institutu moksliniams bendradarbiams tai per sunki nasta ivardinti konkreciai kaip jie buvo vadinami ir save vadino? Neziniukas gali ‘pasuleruoti’
Juokinga… Vienybes diena tu, kuriu niekada nebuvo ir dabar egzistuoja tik ‘popieriuje’.
Betgi svetimieji mums primetė ne vien tik baltų vardą, bet ir vadinamo Saulės mūšio vietą esant prie Šiaulių, iš esmės niekuo plačiau nesiremdami, o vien tik tuo, kad Livonijos eiliuotoje kronikoje, rašytoje senąja vokiečių aukštaičių kalba, mūšio vietos pavadinimas Soule yra panašus į Šiaulių miesto pavadinimą. Nors akivaizdu, kad šis kautynių vietą nusakantis pavadinimas yra ne vietovės, o upelio pavadinimas, be to, neatižvlgiant ir tai, kad vokiečių kalbos raidė ‘S’ atitinka lietuvių garsą ‘Z’ . Baigiame gyventi trečią Nepriklausomybės dešimtmetį, tačiau nerandama galimybių nuodugniau, kompleksiškai ištirti šį Lietuvos istorijai svarbų tikros mūšio vietos nustatymo klausimą naujausių mokslo duomenų šviesoje. Beje, net šį klausimą keliančio balso viešumoje nesigirdi.
Iš “Mokslo Lietuvos” paštadėžės:
http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2006-2011/node/2555.html
http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2006-2011/node/2601.html
nuotr. iš
http://www.europeana.eu/portal/lt/record/2024906/photography_ProvidedCHO_A__Baranausko_ir_A__Vienuolio__ukausko_memorialinis_muziejus_LIMIS_1476140.html
..ir šiom gan moksliškos prigimties įkrovom-nuorodom remiantis galima plačiai (kuo plačiau) per aplink
ir visas aplinkas bei aplinkumus (ar M.Mažvydo, Vrublevskių bibliotekų, net jų vadovų įtak.), pasižvalgant
žr.:
“Lietuvos Renesanso kultūros tyrinėtojas Juozas Jurginis viena svarbiausių
„renesansiškų“ ypatybių Lietuvoje laiko „valstybinį patriotizmą“/80/.Anot jo, senojoje Lietuvoje
„tauta buvo tapatinama su valstybe. Iš čia kilo valstybinis patriotizmas ir lietuvio, kaip Lietuvos
Didžiosios kunigaikštystės piliečio, supratimas“/81/. Šia prasme, anot Radzevičiaus, Lietuvos
Renesansas lieka „viduramžiškas“, o iš tiesų renesansiškos idėjos ateina kartu su Mikalojaus
Daukšos tautiniu patriotizmu /82 . Tačiau Renesansas tampa Atgimimu dėl daugelio priežasčių, o jo
„viduramžiškumas“ laikytinas specifiniu lietuvišku bruožu. Nepaisant to, nėra pagrindo abejoti
„valstybinio patriotizmo“ egzistavimu ir jo reikšme – turime tikrai nemažai kūrinių, šlovinančių
Lietuvą ir jos valdovus, tačiau sukurtų svetimšalių, be to, ne vienas autorius šalia savo vardo ar
pseudonimo rašo žodį Lituanus, kuris nebūtinai reiškia jo kilimą. Tokie ir panašūs dalykai XX a.
paakino istorikus įvairioms hipotezėms ir jų aiškinimui remiantis pažodiniu tekstų supratimu. „Jis
pats Lietuvą laikė savo tėvyne“ – teigia Stasys Naginskas, bandydamas įrodinėti Augustino
Rotundo lietuvišką kilmę. Jis remiasi tuo, jog Rotundas vadina Lietuvą patria, jog „jo ir būdas
labai lietuviškas“, jog jo „niekas jokiu svetimtaučiu nėra tada laikęs /83/“
( 83// Stasys Naginskas Kas buvo Ratundas-Rotundas [Straipsnis, jo fragmentai ir paruošiamoji medžiaga, 1943 m.]. LNB, F116-25.
iš.: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20071109_154324-49387/DS.005.0.01.ETD )
pradėti net tapačių išlikusių LLTI, LKI, net ir VDU aplinkų terpėse, o visai geriau ir dar neatsilukštenusios
Aukštosios Mokytojų Mokyklos pajėgų kalve (nukalančia kol kas po “eduka” ar “pedagaga” įvardu mokyt.)
ir gan įtikinamą Stasio Naginsko s o u l i a – S V A L I A vietovių istorinę apžvalgą pasitikrint ir įvertint;
žinia …(juk geriau už nežinią),
ar ne taip gerb. Tomai Baranauskai,, – kai vis klausiate iš kur,gi rast, o kodėl (kai kalba palinksta nuo
mandrybių-svetimybių nusipurtyt, tai dar asmeninio brandesio iš po savęs oran, t.y. viešumon, pateikti drąsos vis stinga …kol kas?) tai žodiškai, savžodiškai, – o ne svetimybiškai savižudiškai, turim praeitį
(taip PRAEITĮ TURIM) s a v ą patys …sau atsiskleist.. Neslėpkim ir “Aušrinės”, jų darbų,
– mokslo pastangų!
Raskim, –
kur tą rudenį į Svalios (Sualios) pelkynus suvaryti ir išgalabyti svetimšaliai atėjūnai, jų ordų (“ordino”) palaikai gulį. Giliai.