Šiemet stambieji obuolių perdirbėjai optimizmu netrykšta: populiariausios produkcijos – obuolių sulčių bei jų koncentrato rinka pripildyta tiek, kad didesnis galvosūkis yra, kaip pagamintą produktą parduoti nei iš ko ir kaip jį pagaminti. Lengviau išgyvena tik mažos spaudyklėlės ir vyndariai bei sodininkai, kurie patys sugeba perdirbti derlių.
Svarbiausia kokybė
Obuolių skynimo metas Lietuvos soduose tik prasideda, tačiau vaisių, iš kurių galima spausti sultis, virti obuolienę ar gaminti kitokių produktų, apstu. Todėl daugelis sodininkų dairosi į sulčių spaudyklas. Į jas daugiausia vežami krituoliai.
Alytaus rajono UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Elena Žilinskienė teigė, kad jie patys sultis spaus tik iš geros kokybės obuolių, o tuos, kurie nukris, surinks ir išveš į ŽŪK „Ažuožerių sultys“ spaudyklą Anykščiuose. „Mes nespausime sulčių iš žalių obuolių, nes žmonės jų nepirks. Vaisius sunokinsime, obuolių sultis maišysime su kriaušių. Tada jos būna skanios ir paklausios“, – patirtimi dalijosi E.Žilinskienė.
Iš nesunokusių, mažų, nekokybiškų obuolių išspaustos sultys būna neskanios, ne itin vertingos. „Smulkieji sodininkai neturi pasirinkimo, tačiau jie irgi gali leisti obuoliams sunokti ir nespausti sulčių iš menkaverčių vaisių“, – mokė patyrusi sodininkė.
Šiuo metu daugelis nedidelių obuolių spaudyklų jau yra užverstos darbu. Jų savininkai pasakojo, kad norintiesiems išsispausti sulčių tenka eilėje palaukti keletą valandų, o kai kada – ir iš anksto užsirašyti. Pripildyti 5 litrų sulčių tetrapaką su kraneliu, išspaudus apie porą maišų obuolių, mažose spaudyklose šiemet kainuoja panašiai kaip ir pernai – nuo 2,2 iki 2,5 euro. Kuo modernesnė spaudykla – tuo didesnė kaina.
Blogiausias sezonas
Ant žemės nukritusių obuolių, be sulčių gamybos, nelabai yra kur dėti, nes stambieji supirkėjai ir perdirbėjai šiemet jų pirkti neskuba. Be to, ir moka gana mažai.
Vilkaviškyje įsikūrusi UAB „Vaiskona“, gaminanti koncentratą, už kilogramą obuolių moka 4 centus. Tad jų pasiūla šiame krašte gana menka. Bendrovės direktorius Rolandas Sirtautas teigė suprantąs, kad tiek mokėti sodininkui už įdėtą triūsą nepakanka, tačiau mokėti daugiau negali. Mat šiemetis obuolių perdirbimo sezonas jau vadinamas nesėkmingu. Padėtis pasikeistų, jeigu pavyktų lengviau rasti koncentruotų sulčių, kurios daugiausia naudojamos sulčių ir vyno gamybos pramonėje, pirkėjų. Šiuo metu, pasak R.Sirtauto, „Vaiskonos“ gaminama produkcija nėra paklausi, nes rinkoje jaučiamas perteklius.
Tiesa, obuolių gali būti perdirbama daugiau, kai sodininkai norės išvalyti sodus. Tačiau ir krituolius reikės parsivežti patiems perdirbėjams. „Vadinasi, ir už dyką pas mus tie obuoliai neateina“, – galimas išlaidas skaičiavo R.Sirtautas.
Anot jo, jei šiemet bus gausus obuolių derlius ir jie nesupus, ateinančiais metais įmonei gali būti dar sudėtingiau nei šiemet, nes rinkoje atsiras dar didesnis produkcijos perteklius.
Prispaudė lenkai
UAB „Vaiskona“ direktoriaus teigimu, nepalanki vietos perdirbėjams situacija susidarė dėl to, kad koncentruotų obuolių sulčių rinką užplūdo lenkiška produkcija. Lenkija yra didžiausia obuolių augintoja Europoje. Iki krizės Ukrainoje ši šalis apie 40–50 proc. obuolių eksportuodavo į Rusiją. Pasikeitus geopolitinei padėčiai ir Rusijai nutarus neįsileisti vaisių iš ES, visi šie obuoliai liko ES.
Per žiemą ir pavasarį realizuoti visų saugyklose sukauptų obuolių šalies kaimynės sodininkai nespėjo, todėl vasarą, kad nereikėtų vaisių išmesti, juos labai pigiai ėmė pardavinėti perdirbėjams. „Jiems nesvarbu, už kiek parduoti. Svarbiausia, kad nereikėtų švaistyti pinigų nereikalingam derliui sunaikinti. Tad kilogramą obuolių atiduoda už 5–6 centus“, – sakė R.Sirtautas bei pridūrė, kad Lenkijos soduose ir šiemet nepaprastai geras obuolių derlius.
Susiklosčius tokiai sudėtingai rinkos situacijai, anot R.Sirtauto, koncentruotų lietuviškų sulčių, pagamintų iš naujojo derliaus, kol kas nelabai kam reikia, tačiau jų gamybos vilkaviškiečiai atsisakyti neketina. „Šiek tiek obuolių pirkome, ir dar pirksime, bet tikrai mažiau, negu galėtume perdirbti“, – atviravo pašnekovas.
Pasiūla nesiskundžia
Kasmet nemažą lietuviškų obuolių kiekį iš augintojų superka AB „Anykščių vynas“. Įmonės komunikacijos vadovė Vaida Budrienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad šie metai išimtimi netaps. Tiesa, pirmiausia bendrovė ėmė supirkti šiemečio derliaus aronijas, vėliau ateis eilė ir lietuviškiems obuoliams.
„Pirmenybę ketiname teikti lietuviškai žaliavai, o ne įvežtinei, nes stengiamės išsaugoti lietuviškos produkcijos gamybos tradicijas. Be to, Lietuvoje užauginti obuoliai rūgštesni, juos perdirbti paprasčiau. Iš užsienio pirksime tik tokiu atveju, jei pritrūksime lietuviškos žaliavos, nes gamyba sustoti negali“, – teigė V.Budrienė.
Anot jos, „Anykščių vynas“ obuolių tiesiai iš sodininkų neperka – įsigyja jų iš supirkėjų, galinčių pristatyti didelį šių vaisių kiekį. Išimtis daroma tik aronijų augintojams, nes šios uogos Lietuvoje dar nėra itin populiarios ir plačiai auginamos. Tačiau obuolių supirkimo kainų bendrovė neviešina, nes su kiekvienu tiekėju, pasak V.Budrienės, esąs konfidencialus susitarimas.