Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio

www.alkas.lt
2016-09-06 16:52:17
0
Antanas Bielinis (1918–2016)| mignalina.lt nuotr.

Antanas Bielinis (1918–2016)| mignalina.lt nuotr.

Antanas Bielinis (1918–2016) | mignalina.lt nuotr.
Antanas Bielinis (1918–2016) | mignalina.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. užgęso 99-uosius metus einančio kraštotyrininko, tautosakos rinkėjo, lietuvybės puoselėtojo lenkų okupacijos metais, lietuviškos spaudos platintojo Antano Bielinio gyvybė.

A. Bielinis gimė 1918 m. vasario 18 d. Švenčionių rajone, Tverečiaus parapijoje, Dietkauščinos kaimelyje.  Lenkams okupavus Vilniaus kraštą ir naikinant lietuvybę Antano tėvas Jonas Bielinis siekęs, kad kaimo žmonės išlaikytų lietuvybę 1923 m. kaime įkūrė pirmąją lietuvišką mokyklą. Joje trejus metus mokės dvi  J. Bielinio dukros ir kiti kaimo vaikai. Vėliau seserys lietuviško rašto išmokė ir savo jaunesnį brolį Antanėlį, okupantų valdžios priverstą baigti 5 lenkiškos pradžios mokyklos skyrius.

Dar būdamas paauglys Antanas ėmė bendradarbiauti su knygnešiu Vaclovu Petraška lietuviškos spaudos platinimo. Antanas slapta platino laikraščius „Mūsų Vilnius“, „Kariškas kardas“, „Trimitas“, taip pat lenkų okupantų nemėgstamą knygą „Kas mes esam: lenkai, lietuviai ar sulenkinti lietuviai?“. Po poros metų V. Petraška ir A. Bielinis buvo susekti lenkų policija. Antanas metus lenkų buvo tardomas Lukiškių kalėjime. Lietuva priėmus Lenkijos ultimatumą, kuriuo Lietuva turėjo atsisakyti savo siekių atgauti Vilnių, Antanas kartu su kitais lietuviškos spaudos platintojais buvo paleisti į laisvę.

Per Antrąjį pasaulinį A. Bielinis įstojo į Lietuvos laisvės armiją, kurioje kaupė ginklus ateities partizanų veiklai. Dėl to ruskiams okupavus Lietuvą net 10 metų praleido lageryje, šiauriausiame Sibiro mieste Norilske. Vėliau 5 metams buvo išsiųstas į tremtį. Viso paskirto laiko tremtyje Antanas neišbuvo, jam buvo pritaikyta amnestija ir 1957 m. jis grįžo į Lietuvą.

Antanas Bielinis su motina ir seserimi Adelia. 1934 m. | K. Ulozo nuotr.
Antanas Bielinis su motina ir seserimi Adelia. 1934 m. | K. Ulozo nuotr.

Prieš grįžtant į gimtinė Antanui buvo nustatyta sunki tuberkuliozės atmaina. Jo butą Vilniuje jau buvo užėmę kiti gyventojai. Antanas grįžo į tėviškę, kurioje gyveno sesers šeima. Tačiau dėl užkrečiamos ligos negalėdamas ten ilgai užsibūti nuvyko į Švenčionėlius ieškoti darbo. Prieš lagerį ir tremtį Antanas buvo įstojęs į  dainų ir šokių ansamblį „Lietuva“, grojo keliais instrumentais, mokėsi muzikos mokykloje, tad tikėjosi čia gauti meno vadovo darbą. Darbą jis gavo, tačiau neilgam. Po mėnesio KGB pareigūnai pranešė, kad jam čia dirbti uždrausta, liepė keliauti į tėviškę ir dirbti kolūkyje.

Vieno pažįstamo iš lagerio laikų, patarimu Antanas nuvyko į Trakus. Čia jam pavyko laikinai įsidarbinti Kultūros skyriuje meno vadovu. Grįžus senajam darbuotojui, Antanas buvo perkeltas dirbti į Rūdiškes, vėliau draugo patartas išvyko gyventi į Vievį, kur prasidėjo naujas jo gyvenimo tarpsnis. 1958 metais Antanas vedė Švietimo skyriaus buhalterę Antaniną Garunkštytę. Jiedu susilaukė dviejų vaikų – dukros Daivos bei sūnaus Visvaldo.

A. Bielinis gūdžios sovietinės okupacijos metais visuomet puoselėjo patriotinius jausmus, o prasidėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui pirmasis Elektrėnuose ėmė platinti Sąjūdžio leistas brošiūras. Jis dalyvaudavo patriotiniuose koncertuose, rengė keliones autobusais į Vilniuje vykstančius Sąjūdžio mitingus.

Antanas Bielinis prie savo tėvo Jurgio Bielinio kapo Dietkauščinos k. su savo anūku Linu 2013 m. vasara | ignalina.lt nuotr.
Antanas Bielinis prie savo tėvo Jurgio Bielinio kapo Dietkauščinos k. su savo anūku Linu 2013 m. vasara | ignalina.lt nuotr.

A. Bielinis įnešė nemenką indėlį tyrinėjant lietuvių dvasinę bei medžiaginę kultūrą. Buvo surinkęs virš 3000 įvairių senovinių eksponatų, kurie, deja, iki šių dienų neišliko, nes, Antanui gulint ligoninėje, pastatas kuriame jie buvo laikomi, dėl gausaus sniego sugriuvo ir eksponatai pradingo.

Lietuvos istorijos institutas saugo jo dovanotus aprašus „Tverečėnų senovė“, „Piemenavimas“, „Laidojimo apeigos“, „Etnografiniai aprašymai“. Apie pusantro tūkstančio lapų sudarantys aprašymai itin vertingi etnografams tyrinėjantiems Rytų Lietuvą. Nors aprašai įteikti sovietmečiu, juose A. Bielinis nevengė rašyti apie Vasario 16-osios minėjimą, kovą dėl lietuvybės lenkų okupuotame krašte ir kitomis temomis, kurias nagrinėti tuo metu buvo vengiama. Aprašai labai išsamūs, visapusiškai aprašo Tverečiaus apylinkių kaimo žmonių gyvenimą ir beveik nėra stambesnių etnologinių monografijų kuriose vienas ar kitas jo rankraštis nebūtų cituojamas.

A. Bielinis buvo pats vyriausias Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ dalyvis. Į šį ansamblį Antanas įstojo dar 1944 m. – prieš įkalinimą sovietiniame lageryje.

Visą savo gyvenimą A. Bielinis pašventė savo Tautos ir Tėvynės labui. Turime į ką lygiuotis ir iš ko pasimokyti. Tebūna jam šviesios Dausos.

Parengta pagal Virginijos Jacinavičiūtės straipsnį „Antano Bielinio kančios tremtyje ir tėvynėje“ („Elektrėnų kronika“) ir kitus šaltinius

Antanas Bielinis 1998 m.| Ž. Šaknio nuotr.
Antanas Bielinis 1998 m.| Ž. Šaknio nuotr.

Šermenys vyks rugsėjo 6 d., antradienį, nuo 15 val. Vilniuje, šalia Petro ir Povilo bažnyčios (Paco g. 4) esančioje laidojimo salėje:

Laidotuvės rugsėjo 7 d., trečiadienį, Vilniaus r. Kairėnų kapinėse. Karstas išnešamas 12 val.:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos
  2. Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos
  3. Netekome aktorės ir režisierės A.Vederaitės
  4. Netekome garsios fotomenininkės O. Pajedaitės
  5. Netekome istoriko V. Tininio (1959–2015)
  6. Netekome garsaus aktoriaus Leonardo Zelčiaus (nuotraukos)
  7. Netekome Lietuvos partizano Albino Staugaičio (nuotraukos)
  8. Netekome didžio kino meistro Arūno Žebriūno (video)
  9. Netekome laisvės kovotojos Genės Grebliauskienės–Žičkutės (nuotraukos)
  10. Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Simučio (video)
  11. Netekome teatro veteranės Gražinos Virginijos Blynaitės-Kernagienės
  12. Netekome Klaipėdos dramos teatro vadovo Gedimino Pranckūno
  13. Netekome 1941 m. birželio 22–28 dienų sukilėlio Rimanto Jurgio Eigelio
  14. Mirė rašytojas, laisvės kovotojas, visuomenininkas, kunigas Vaclovas Aliulis (video)
  15. Mirė buvęs partizanas Antanas Lukša

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 11 daiktų, neatpažįstamai pakeisiančių kiekvieną lauko erdvę
  • Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada
  • I. Jakubavičienė. Prezidento Antano Smetonos dėmesys kultūros laukui
  • Atidaromas eismas Sargėnų estakada

Kiti Straipsniai

Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

21-oji S. Rapolionio premija – habil. dr. Kazimierui Garšvai už kovą dėl lietuvybės

2025 06 06
Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d.

Ministras pirmininkas pasveikino sąjūdininkus: Tiesos žodis išardė blogio imperiją

2025 06 03
Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
1988 m. Sąjūdžio mitingas Vingio parke | V. Daraškevičiaus nuotr.

Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

2025 06 01
Protestuotojai reikalauja Sporto rūmus atiduoti Sąjūdžio, o ne žydų kapinių įamžinimui

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai: tautos istorinis paveldas ar politinių žaidimų įkaitas?

2025 05 17
Alfonsas Lingis (1933–2025)

Mirė garsus JAV lietuvių filosofas Alfonsas Lingis

2025 05 10
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Prezidentas Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas išvyksta į Popiežiaus Pranciškaus laidotuves

2025 04 25
Popiežius Pranciškus | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Mirė Katalikų Bažnyčios vadovas Chorchė Marijus Bergoljas (Popiežius Pranciškus)

2025 04 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Harmoningos asmenybės institutas kviečia į pokalbius apie meno poveikį žmogui | rengėjų nuotr.

Harmoningos asmenybės institutas kviečia į pokalbius apie meno poveikį žmogui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai