Ketverius metus trukusį Lietuvos vyriausybės ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas dujas nagrinėjęs Stokholmo arbitražas neįžvelgė Rusijos bendrovės kaltės.
Birželio 22 d. paskelbtame sprendime arbitražas teigia, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą. Tik dėl „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutarties abstrakčių sąlygų sudėtinga įrodyti konkretų sutarties pažeidimą. Tačiau ir „Gazprom“ nepavyko pagrįsti visų savo gynybos argumentų.
„Arbitražas vainikavo ilgą ir sunkią kovą su Rusijos milžinu. Išvados patvirtino, kad ėjome teisingu keliu: „Gazprom“ turėjo interesų konfliktą, kurio nebeliko, kai įgyvendinome ES Trečiąjį energetikos paketą. Be to, dar nesibaigus arbitražui mes jau buvome pasiekę pergalę. Juk būtent tada, kai mūsų valstybė pradėjo teisinius procesus prieš „Gazprom“ bei pasistatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, pasiekti pirmieji laimėjimai: „Gazprom“ buvo priverstas sumažinti dujų kainą, todėl vartotojai iškart sutaupė po daugiau nei 100 mln. eurų per metus“, – kalbėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Ministras pridūrė, kad Lietuva jau yra pasiekusi visus strateginius tikslus: reformavo dujų sektorių, susigrąžino dujų infrastruktūros kontrolę, pasistatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kuris sugriovė „Gazprom“ monopolį rinkoje. Atsiradus konkurencijai rinkoje, dujų kaina pradėjo mažėti. Tarifai buitiniams vartotojams krito sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Šių metų liepą dujos gyventojams bus net 43 procentais pigesnės, nei 2012 metų viduryje.
Ieškinį Stokholmo arbitražui dėl koncerno „Gazprom“ taikytos neteisingos gamtinių dujų kainos Lietuva pateikė 2012 metais. 2004 metais įsigydamas dalį bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų Rusijos koncernas „Gazprom“ privatizavimo sutartimi įsipareigojo tiekti Lietuvai dujas už teisingą kainą, atsižvelgiant į energetinių išteklių rinką Lietuvoje bei alternatyvaus kuro kainų dinamiką.
Tačiau nuo to laiko dujų kainos formulė buvo ne kartą keičiama, neatsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus bei sąlygas. Dėl to dujų kaina vartotojams dramatiškai išaugo. Be to, 2010 metų pabaigoje „Gazprom“ pareiškė, kad dujų kaina bus sumažinta Estijai ir Latvijai, bet ne Lietuvai, nes pastaroji įgyvendina ES Trečiąjį energetikos paketą.
Permokai už dujas apskaičiuoti buvo pasitelkti sudėtingi ekonominiai modeliai, kurie vertino teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką. Dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos. Arbitražas atkreipė dėmesį, kad terminas „teisinga kaina“ yra pernelyg abstraktus, kad būtų galima įvertinti galimą žalą.
Be to, arbitrai nusprendė, kad reikalavimas tiekti dujas mažiausia kaina neturi prasmės. Esą „Lietuvos dujų“ akcininkų sutarties punktas, numatantis tiekti dujas mažiausia kaina, tebuvo šalių noras, o ne teisinis įsipareigojimas.
Arbitražo išlaidos abiem pusėms padalintos po lygiai. Tai patvirtina, kad Lietuvos priekaištai turėjo pagrindą.
