Pastaraisiais metais pastebimas itin stiprėjantis Skandinavijos valstybių ir Lietuvos bendradarbiavimas ekonomikos, mokslo, paveldosaugos, kultūros bei tarptautinio turizmo ir rekreacijos verslo srityse. Ryšiams su Šiaurės šalimis stiprinti šiandien Lietuvos darbo rinkoje itin trūksta plataus profilio kultūros specialistų, mokančių Skandinavijos regiono kalbas ir išmanančių šio regiono tautų kultūrinės raidos ypatumus.
Įvertinus esamą situaciją ir atlikus rinkos tyrimus, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2015 metų pabaigoje visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms išsiuntė raštą, informuodama apie specialistų, kalbančių Šiaurės šalių kalbomis, poreikį.
„Šį poreikį per pastaruosius penkerius metus pajutome ir universitete, kada į įvairius universiteto padalinius nuolat kreipiasi darbdaviai, darbo vietų paieškas vykdančios įmonės su klausimu ar yra ruošiami studentai, gebantys gerai komunikuoti skandinavų kalbomis“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
VDU HMF Kultūros studijų ir etnologijos katedros vedėja dr. Laimutė Anglickienė kaip pavyzdį pateikia turizmo firmas, kurios ieško Lietuvos ir Skandinavijos verslininkus galinčių lydėti ir tarpkultūrinio etiketo klausimus išmanančių tarpininkų, informaciją vietinėmis skandinavų kalbomis galinčių teikti specialistų ir vertėjų, o vertimo biurai kreipiasi dėl specialistų, galinčių versti tiek žodžiu, tiek ir raštu.
Taip pat neformalios kalbų mokyklos ir gimnazijos kviečia skandinavų kalbas galinčius dėstyti dėstytojus. „Dėstytojai labai reikalingi ir stambiose, daug darbuotojų turinčiose verslo, finansų, telekomunikacijų skandinaviško kapitalo įmonėse, kuriose darbdaviai nori savo darbuotojus lietuvius išmokyti motininių kompanijų kalbų“, – skandinavistų poreikį pristato dr. Laimutė Anglickienė.
Rinkos poreikiams įgyvendinti – nauja studijų programa
Atsižvelgdamas į rinkos poreikius, VDU Humanitarinių mokslų fakultetas nuo rudens pradeda vykdyti naują bakalauro studijų programą – Skandinavijos šalių kultūros ir kalbos, kurioje studentai ne tik mokysis skandinavų kalbų (norvegų, švedų, danų arba suomių), bet taip pat susipažins su Skandinavijos šalių istorija, politine ir socialine sistema, ekonomika bei kultūra.
„Tokių regioninių kultūros studijų programų populiarumas Europos valstybėse itin didelis, o Lietuvoje šios studijos yra unikalios – studentams ir absolventams jos atvers tarptautines galimybes privačiame ir viešajame sektoriuje“, – programos svarbą šalyje pristato VDU Tarptautinių ryšių prorektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė.
Šios VDU Skandinavijos šalių kalbos ir kultūros studijų programos tikslas – rengti kvalifikuotus, plataus humanitarinio profilio regiono kultūros specialistus, suvokiančius Skandinavijos šalių etninius ir kultūrinius procesus bei jų raidą, išmanančius regiono valstybių kultūrų specifiką, sugebančius įvertinti kultūrinę istorinę paveldo vertę, kultūros funkcijas, jos esmę ir vietą šiandienos visuomenėje bei regioninėje politikoje. Taip pat VDU įsipareigoja ruošti kvalifikuotus specialistus, mokančius bent vieną regiono kalbą, gebančius naudotis naujausiais humanitarinių ir socialinių mokslų (kultūros studijų, istorijos, etnologijos, menotyros, politologijos) tyrimų metodais, turinčius mokslinio tiriamojo, profesinio ir kūrybinio darbo įgūdžių.
Investicijų plėtra ir darbo rinkos poreikiai
Remiantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atliktu Šiaurės šalių ir Lietuvos rinkos tyrimu, Skandinavų investuotojų Lietuvoje skaičius nuosekliai augo paskutinius kelerius metus. 2012 metais šalyje registruotos 866 investicijos, o 2014 metais skaičius išaugo iki 949. Investicijų kiekis ir toliau nuosekliai daugėja.
Bendrame tiesioginių užsienio investicijų kontekste, Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Skandinavijos įmonės sudaro daugiau nei 22 proc. visų užsienio investuotojų 2014 m. (949 investuotojai iš 4267). „Norvegija, Danija, Švedija bei Suomija sudaro tris ketvirtadalius visų Skandinavijos šalių tiesioginių užsienio investuotojų, tad sėkmingam verslo dialogui itin svarbu ne tik suprasti Šiaurės Europos regiono kultūrą, bet ir mokėti atskirų regionų kalbas“, – teigia doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
Kaip rodo draudimo bendrovės atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie pageidaujamą darbo vietą, net 43 % 18–35 metų Lietuvos gyventojų norėtų dirbti skandinavų kapitalo bendrovėje, o dviem trečdaliams (69 %) apklaustųjų yra svarbu siekti tarptautinės karjeros.
2010–2014 metais paslaugų centrų skaičius Lietuvoje išsaugo 44 proc., o šiuo metu 57 Skandinavijos investuotojų paslaugų centruose dirba beveik 13 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šis skaičius turi potencialo augti 2 tūkst. darbuotojų per metus. „Siekiant palaikyti augimo tendenciją, itin svarbu atliepti svarbiausius tiesioginių užsienio investicijų motyvacijos poreikius, šiuo atveju, Skandinavijos kalbų ir kultūrų mokymąsi“, – VDU vykusių Skandinavijos dienų Šiaurės šalių forume pasakojo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovas Lukas Inokaitis.
Anglų kalbos nepakanka
Lietuvos kaip talentų rinkos patrauklumas užsienio investicijoms ženkliai priklauso nuo to, kiek ir kokiomis kalbomis kalbančių potencialių darbuotojų yra šalyje. „Financial Times“ užsienio investuotojų Lietuvos paslaugų sektoriuje 2010 – 2015 m. apklausos duomenimis, kalbų žinojimas yra trečia pagal svarbą apsisprendimo investuoti priežastis. „Pastebima tendencija, kad skandinavų įsteigtose įmonėse aukštas pareigas norintys užimti asmenys privalo mokėti ne tik anglų kalbą, bet ir investuotojo motininės įmonės šalies kalbą.
VDU HMF dekanės doc. dr. R. Eidukevičienės teigimu, dažnai vis dar galvojama, jog geros anglų kalbos žinios gali užtikrinti sėkmingą karjerą, tačiau realybė kiek kitokia. „Užsienio investuotojai, ypač skandinavai, Lietuvoje labai ne tik vertina jų kalbas mokančius darbuotojus, bet kaip teigia darbuotojų paiešką vykdančios įmonės, skandinavų kalbomis kalbantys darbuotojai vidutiniškai uždirba 40 proc. darbo rinkos vidurkį viršijantį atlyginimą, jiems atsiveria daug geresnės karjeros perspektyvos“, – teigia R. Eidukevičienė ir priduria, kad Vytauto Didžiojo universitetas tradiciškai garsėja dideliu dėmesiu užsienio kalbų mokymui, todėl stiprėjantis bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis leis pasiūlyti dar daugiau ir įvairesnių skandinavų kalbų kursų universitete.
Tarptautinės galimybės ir artes liberales
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) suteikia galimybę mokytis Skandinavijos kalbas kaip laisvai pasirenkamą dalyką, nepriklausomai nuo studijų programos. „Nuo 2002 iki 2015 metų Šiaurės šalių regiono kalbų besimokančių pirmosios ir antrosios pakopos studentų universitete skaičius išaugo dvigubai – vis daugiau studentų siekia tarptautinės karjeros, susijusios su Šiaurės šalimis“, – Skandinavijos kalbų pasirinkimą universitete pristato VDU Tarptautinių ryšių prorektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė.
Kalbų mokymosi populiarumą universitete taip pat lemia ir VDU suteikiamos tarptautinių studijų, praktikų, mainų ir dvigubo diplomo galimybės. VDU bendradarbiauja su daugiau nei 370 aukštųjų mokyklų iš viso pasaulio. Tarp jų – su 250 universitetų iš 29 skirtingų šalių, kurie yra tarptautinių mainų Erasmus partneriai. „Kiekvienais metais daugėja paraiškų tarptautiniams studijų mainams Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje ar Suomijoje – VDU bendradarbiauja su daugiau nei dvidešimt Skandinavijos šalių universitetų“, – apie tarptautinius studijų ryšius su Šiaurės šalimis pasakoja VDU HMF Kultūros studijų ir etnologijos katedros vedėja dr. Laimutė Anglickienė.
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovo Luko Inokaičio teigimu, rinkoje su Skandinavija svarbu ir tarpkultūriniai komunikaciniai įgūdžiai bei asmeninės būdo savybės. „Dirbant tarptautinėse įmonėse ar institucijose tolerancija kitoms kultūroms yra labai vertinama, nepakanka surasti ir priimti įmonės ar įstaigos puoselėjamas vertybes – svarbu būti smalsiam ir stengtis atrasti savo vietą daugiakultūrinėse organizacijose“, – teigia L. Inokaitis.
Asmenines būdo savybes, kurios reikalingos tarptautinėje darbo rinkoje, padeda ugdyti ir VDU artes liberales) (liet. laisvieji menai) principai. „Universitete skatinama pažinti kitas kultūras, ugdomas pilietiškumas, taip pat VDU skiriamas dėmesys tiems aspektams, kurie yra vis labiau vertinami nuolat kintančiame pasaulyje – idėjų brandai, asmenybės raiškai, bendravimui, partnerystei ir tarptautiškumui“, – VDU artes liberales studijų modelį aptaria VDU Tarptautinių ryšių prorektorė prof. dr. I. Dabašinskienė.
