Balandžio 21 d. Telšiuose paminėta Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Telšių Žemaitės dramos teatre vykusiame renginyje dalyvavo Kultūros paveldo departamento, savivaldybių atstovai, šalies paveldosaugininkai.
„Šiandien čia regiu atvykusius archeologus, meno istorikus, profesorius, Kultūros paveldo departamento atstovus. Jūs teisi, panele, juk šiandien – Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Džiaugiamės ir sveikiname! Garbūs ponios ir ponai, šiandien jūs svečiuojatės Lietuvos kultūros sostinėje 2016, Žemaitijos sostinėje, menų mieste, mieste – Europos perle, kuriuo mes didžiuojamės“, ─ trumpu koncertu ir vaidinimu sutiko šventės dalyvius Žemaičių dailės teatro režisierės Inos Levickienės vadovaujama šokių studija.
Telšių raj. savivaldybės vicemeras Kęstutis Gusarovas priminė, kad Telšiai dar yra ir vyskupijos centras. Pasak jo, Telšių rajone yra apie 536 kultūros paveldo objektų. Savivaldybė pagal savo galimybes nuolat prisideda prie jų atnaujinimo: „Turime ateities planų atnaujinant Telšių ješibotą – žydų mokyklą, Motiejaus Valančiaus namą Varniuose, taip pat tikimės atnaujinti Varnių ir Tryškių miestelių viešąsias erdves. Iš jūsų, kaip specialistų, visada tikėsimės pagalbos“.
LR Kultūros viceministras dr. Romas Jarockis padėkojo Kultūros paveldo departamentui, kuris beveik prieš 20 metų atgaivino iniciatyvą minėti Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną. Jis pasidžiaugė, kad renginys vyksta Telšiuose, mieste, kuris yra brangakmenis ant septynių kalvų, blizgantis visomis savo spalvomis. Ilgą laiką turėjęs progą stebėti Telšių atnaujinimo darbus dr. Romas Jarockis teigia, kad miestas turi gerą koncepciją: puikiai suderinti investiciniai projektai, o kartu ─ išsaugotas kultūrinis kraštovaizdis, atgaivintas vienas iš 7 saugomų senamiesčių. „Tai yra mūsų lokalinis identitetas. Skatinti savo krašto pažinimą, etninį identitetą perduoti ateities kartoms yra labai svarbu. Telšiuose yra atskleista ir šios vietovės „vietos dvasia“, kurią pajuntame čia patekę“, ─ sakė dr. R. Jarockis.
Kiekvienais metais balandžio 18 d. ICOMOS švenčia Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių dieną. ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė Marija Nemunienė pasveikino susirinkusiuosius primindama, kad ICOMOS siūlymu ši data buvo patvirtinta XXII UNESCO generalinės asamblėjos metu 1983 metais. „Šių metų tarptautinių paveldo dienų tema yra sporto paveldas. Tai buvo patvirtinta 2014 m. ICOMOS 18-osios asamblėjos Florencijoje metu. Sporto paveldas mums pirmiausiai asocijuojasi su statiniais. Šių metų tarptautinių paveldo dienų tikslas yra supažindinti, kad sporto paveldas yra ne tik nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, bet ir dvasia bei nematerialus paveldas. Sporto paveldas prisidėjo prie mūsų tautos konsolidacijos, skatino pasididžiavimą savo valstybe“.
Kultūros paveldo departamento Registro, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas priminė, kad susirinkę rugsėjo mėnesį į Europos paveldo dienas atkreipsime dėmesį į bendruomenių ir kultūros paveldo temą. Tarp jų gali būti ir sporto bendruomenės, kurios dalyvaus Europos paveldo dienų metu.
„Lietuvos muziejų atstovai yra šiandien susirinkę netoliese ir kalba apie dvarų paveldo aktualizavimą. ICOMOS kviečia prisiminti sporto paveldą, Europos taryba – bendruomenes. Tai rodo, koks mūsų paveldas yra turtingas, kiek mūsų sektoriuje yra daug sluoksnių, kiek turime kuo rūpintis, ką atskleisti ir aktualizuoti. Čia yra susirinkę Kultūros paveldo departamento, Kultūros paveldo centro ir savivaldybių darbuotojai –noriu kartu pasidžiaugti nuveiktais darbais. Tai yra unikali galimybė pabūti visiems Telšiuose ir pamatyti, kas čia yra padaryta ne per vienerius metus. Esame išskirtiniame mieste, kuriame matome didžiulį kultūrinį pakilimą. Tai, kad miestas gavo tokią garbingą Lietuvos kultūros sostinės poziciją, yra kruopštus ne vienerių metų darbas. Vadinasi, tiek kultūra, tiek kultūros paveldas tampa neatskiriama mūsų visų gyvenimo dalimi, pamatiniais mūsų vertybiniais dalykais. Telšiuose kaip niekur kitur mes galime matyti sinergiją tarp mokslo visuomenės, švietimo, kultūros, politikos sprendimų. Visa tai duoda labai aiškų rezultatą“, ─ sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
KPD direktorė pasidžiaugė, kad įgyvendinant LR Vyriausybės patvirtintą Žemaičių krikšto 600 metų programą kartu su savivaldybe ir Telšių vyskupija pavyko bendromis pastangomis pasistūmėti, restauruojant Telšių katedrą. Šiuo metu minėtos programos skiriamomis lėšomis tvarkoma ir Telšių kunigų seminarija. Kartu ieškant galimybių restauruoti unikalios medinės Biržuvėnų dvaro sodybos, prieš 10 metų patyrusios gaisrą, pastatai.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apdovanojimai Telšiuose įteikti:
Vilniaus dailės akademijos docentui, architektui restauratoriui Evaldui Purliui už išsaugotus ateities kartoms paveldo lobius; Žagarės regioninio parko direkcijos vadovui Mindaugui Balčiūnui – už paveldo tradicijų puoselėjimą; Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vedėjui Rimantui Kraujaliui – už ilgametę paveldo saugo poziciją; Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyr. specialistei Aušrelei Racevičienei – už ilgametį darbą paveldo kontrolės srityje; po metinio vertinimo taip pat apdovanota KPD Telšių skyriaus specialistė Aurelija Perminaitė.
Pranešimą „Seniausias Žemaitijos paveldas“ pristatė VDA dėstytojas, meno istorikas, archeologas, prof. dr. Adomas Butrimas, apžvelgęs krašto istorijos raidą nuo akmens amžiaus iki pat krikščionybės laikų. Anot jo, Žemaitijoje akmens amžiuje viskas prasidėjo nuo Biržulio, prie kurio prieš 4000 metų buvo gyventa. Šių vietų tyrinėjimai prasidėjo dar A.Smetonos laikais, kai kultūrtechnikai nubraižė tų vietų planelius. Stalino laikais Biržulio dugne buvo nutarta sėti rugius, tačiau nieko iš to neišėjo – traktoriai nugarmėjo į 8 m ežero dugną. Žuvingiausias ežeras, 12 tūkst. metų maitinęs didžiąją Žemaitijos dalį, yra suniokiotas.
„Pati įspūdingiausia vieta prie Biržulio yra Spiginas, kur gyventojai įsikūrė dar X tūkst. per. Kr. Čia mes turime kapus iš VII tūkst. per.Kr. Kitas kapinynas ir visas jų kompleksas yra Domkalnis. Biržulis ir Spiginas yra priskaičiuojami tarp 40 įžymiausių archeologinių paminklų Europoje. Vienas iš įdomiausių radinių – dvigubas Biržulio žynio kapas, kuriame palaidotas žynys ir moteris. Pagrindinės įkapės buvo žvėrių dantys. Tuo metu buvo mirusiųjų baimė, todėl laidota už vandenų, kad atskirti juos nuo pasaulio. Kitas įdomus dalykas Biržulyje yra aukų duobės, kur mes randame lydekos žandikaulių, perdegusių puodų, angliukų, kurie būdavo skirti mirusiųjų atminimui. Biržulio kaulai ir visa medžiaga buvo tirta apie 20 mokslinių grupių, pradedant nuo Oksfordo laboratorijų“, ─ pasakojo prof.dr. Adomas Butrimas, Žemaitijos paminklus vadindamas įspūdingesniais už Stounhendžą.
Apie Žemaitijos sostinę ir tapatybės dėmenis kalbėjo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, VDA Telšių fakulteto dėstytojas, architektas prof. Algirdas Žebrauskas. Būdamas ilgamečiu Telšių rajono vyriausiuoju architektu, jis suprojektavo daugybę svarbių įvairios paskirties objektų Žemaitijos sostinėje, miestą iš gilaus snūdurio prikėlęs jaukiai gyvensenai. „Iš Telšių, visuomet laikytų pilku miestu, padarėme visai neblogą miestą“ – sakė A.Žebrauskas, primindamas, kad 1983 m. Telšiuose nebuvo nė vieno meno kūrinio, nors mieste veikė stiprus dailės institutas. „Nebijojome kelti pačių maksimaliausių reikalavimų ir mums pavyko paversti Telšius pavyzdingai tvarkomu miestu“, – kalbėjo A.Žebrauskas, pristatydamas tipinius Telšių architektūros bruožus, įžymiausius Telšių kultūrinius objektus bei miestą puošiančius simbolius ─ meškas ir dėkodamas žmonėms, kurie parėmė šiuos projektus.
Po šio renginio Telšiuose vyko Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro atidarymas. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių dienos renginio dalyvius pasveikino kun. Andriejus Sabaliauskas. Vėliau renginio dalyviai aplankė Telšių miesto kultūros paveldo objektus ir Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centrą.
