Šokis – meno rūšis, kur artistas pristatydamas savo vaidmenį palieka laisvę žiūrovui interpretuoti. Šokio spektakliuose galima pajusti tiek save, tiek patį šokėją. Mano, kaip žiūrovės, akį patraukė išskirtinių bruožų talentinga artistė Irina Nazarenko, kuri įsikūnija į savo vaidmenis, pasitelkdama tiek šokio, tiek aktorystės sugebėjimus.
Pastebėjau, kad meno atstovai nuolat migruoja tarp teatrų ir meno projektų, negali visomis jėgomis atsiduoti darbui vienoje trupėje. Neretai finansinė situacija meno sferoje artistus priverčia išvykti iš Lietuvos. Irina Nazarenko, priešingai, atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos, kur baigė Valstybinio choreografijos ansamblio „Horoshki“ choreografijos studijas. Ji išsiskiria iš lietuvos šokėjų, nes Lietuvoje nėra ruošiami profesionalūs liaudies šokių atlikėjai, o yra tik bendrai supažindinami su liaudies šokio sritimi. Šokėjai, dirbantys Lietuvos šokių ansambliuose, turi klasikinio šokio išsilavinimą, dažniausiai įgyjamą Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, bet neturi profesonalaus lietuvių liaudies šokių paruošimo. Irina Minske įgijo baleto artistės ir liaudies šokių specialybę, kurią tobulino kasdien nuo penktos klasės. Lietuvoje nėra mokyklos, kurioje būtų ruošiami klasikinio ir liaudies šokių šokėjai, todėl Irina Nazarenko gali jaustis pranašesnė už Lietuvos atlikėjus.
Irina spėja dalyvauti visur
Iriną Nazarenko, kaip ir daugelį menininkų, galima išvysti šokant įvairiuose projektuose, teatruose. Mergina šoka operose „Karmen“, „Figaro vedybos“, „Sevilijos kirpėjas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ispaniškosios operos stilistika ir charakteringų šokių kompozicijų atlikimas puikiai tinka Irinai. Susidaro įspūdis, kad atlikdama temperamentingus vaidmenis, Irina jaučiasi lyg būtų savame kailyje. Mergina bendradarbiauja su Gyčio Ivanausko šokio teatru. Spektakliuose „Paukščiai“, „Bolivudas“, „Tango Salon“, „Atgyjantys kūnai“ šokėjos profesionalumas, judesių išbaigtumas, ekspresija ir ryškūs artistiniai gabumai ją išskiria iš kitų ir verčia kitus šokėjus pasitempti.
2014 m. vasarą Irina Nazarenko dalyvavo dešimties dienų intensyviose meno akademijos dirbtuvėse Birštone, kurias organizavo Lietuvos muzikų sąjunga. Režisierė, choreografė M. S. Šimulynaitė pastatė šešis teatralizuotus muzikinius spektaklius, kaip pavyzdžiui, „Arfos Glissando“, „Barokas“, „Karas ir muzika“, kuriuose pasižymėjo Irina Nazarenko. Mergina įrodė, kad geba greitai ir operatyviai reaguoti į paskiriamas ekstremalias aktorines ir choreografines užduotis, fiksuoti informaciją ir improvizuoti.
Šokėja ar aktorė?
Režisieriaus J. Vaitkaus pagal Aleksandro Puškino eiliuotą romaną pastatytame spektaklyje „Eugenijus Oneginas“ (kompozitorius S. Prokfjevas, choreografė M. S. Šimulynaitė) Irina Nazarenko labai spalvingai atliko Olgos Larinos vaidmenį. Buvo sunku atskirti, ar Irina yra profesionali aktorė ar šokėja. Spektaklio metu atlikėjos judesiai be galo tikslūs. Kūno plastika ir veido išraiškos yra artimos A. Puškino poemos psichologijai bei metaforoms. Didelės ir išraiškingos akys tai koketuoja, tai vaikiškai ir naiviai šypsosi, sulaukus dėmesio iš vyrų. Irinos kuriamas Olgos Larinos personažas gėrisi pasauliu, kol pasaulis gėrisi ja. Jei tik niekas į Olgą nekreipia dėmesio, ji nuliūsta. Artistė puikiai įgyvendino tiek režisieriaus, tiek choreografės idėjas. Tikriausiai todėl, kad šis personažas yra labai artimas Irinos slaviškam temperamentui. Stebėdama atlikėjos pasirodymą susidariau įspūdį, kad gal jai net nereikėjo vaidinti? Gal Irina Nazarenko ir yra atlapaširdė Olga Larina?
Kitokia Irina „Kitame pasaulyje“
Irina Nazarenko atlieka visai kitokius vaidmenis Baltijos baleto teatro spektakliuose. Režisierės ir choreografės M. S. Šimulynaitės šiuolaikinio šokio spektaklyje „Kitas pasaulis“ pagal Depeche Mode muziką Irina plastiška, jausminga, atvira ir nepaviršutiniška. Priešingai nei koketė Olga Larina spektaklyje „Eugenijus Oneginas“, „Kitame pasaulyje“ ji švelni, kiek pasimetusi būtybė, ieškanti filosofijos ir prasmės kiekviename rankos pakėlime, kiekviename geste. Atlikdama monologus bei dialogus ji nuolat keičiasi. Tai priverčia žiūrovą pasitelkti savo fantaziją ir kurti šio spektaklio siužetą įsikūnyjant į personažo vidinį pasaulį… į kitą pasaulį.
Žaibo blykstė „Vaivos juostoje“
Kompozitoriaus V. Jakubėno ir Baltijos baleto teatro spektaklio „Vaivos juosta“ premjeroje Irina atliko vyrišką vaidmenį ir tapo Perkūno palydos dalimi. Mane nustebino toks režisierės, choreografės M. S. Šimulynaitės sprendimas. Irina įkūnyjo kovingą, ryžtingą, tikslų ir staigų kaip žaibo blykstė vaidmenį. Šokėjos techniniai duomenys padėjo puikiai įgyvendinti vyrišką amplua. Balete apstu Lietuvių liaudies mitologinių motyvų, joninių šokių detalių. Visą šią medžiagą artistė sugėrė į save ir realizavo šokio kompozicijose.
Irina Nazarenko viena iš ryškesnių nūdienos asmenybių meno srityje. Merginos nuolatinis dalyvavimas įvairiuose renginiuose, pasirodymuose įrodo, kad Lietuvoje įmanoma dirbti su keliais teatrais. O gal įmanoma pasinerti į kūrybos procesą nesiblaškant tarp trupių ir projektų? Kyla klausimas, kodėl tokie šokėjai, turintys visus duomeins, darbštūs bei norintys būti scenoje, neturi galimybės būti stabilioje teatrinėje pozicijoje… Kas turėtų pasikeisti, kad tai įvyktų?
