Kaip informuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos, šioje gydymo įstaigoje įvyko pirmieji mokymai, rengiantis įdiegti Lietuvoje įteisintą donorystės po širdies sustojimo modelį. Kaip rodo Europos patirtis, tinkamai pasirengus ir turint visuomenės palaikymą, naujoji donorystės programa gali padėti gerokai padidinti transplantacijų skaičių ir sumažinti laukiančiųjų eiles.
Kursų iniciatorius Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Tomas Tamošuitis teigia, kad pirmasis žingsnis, norint pradėti taikyti neplakančios širdies donorystę, buvo žengtas Seimui priėmus Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo šių metų sausį. Naująją sistemą kurti padeda iš Ispanijos, kuri pasaulyje pirmauja pagal transplantacijų skaičių, atvykę specialistai. Patyrusių ekspertų komanda iš Barselonos pasidalijo per tris dešimtmečius sukaupta patirtimi diegiant donorystę skatinančius modelius Ispanijoje ir kitose pasaulio šalyse.
Per praėjusius metus Kauno klinikose mirė 1500 žmonių ir tik 50 iš jų – dėl galvos smegenų mirties. „Visame pasaulyje mažėja mirčių dėl galvos smegenų traumų, todėl svarbu išnaudoti ir kitas galimybes paruošti donorų organus“, – teigia T. Tamošuitis, kurio vadovaujamame skyriuje kasmet paruošiama daugiau nei 10 donorų po smegenų mirties. Pasak ekspertų, artimieji įvykus mirčiai dėl širdies sustojimo sutikimą donorystei duoda lengviau, nei nustačius smegenų mirtį, kai atrodo, kad žmogus dar gyvas, širdis tebeplaka, nors jo smegenys žuvusios ir gyvybę palaiko tik aparatai.
Kauno klinikose vykusiuose mokymuose dalyvavo anesteziologijos, intensyviosios terapijos, širdies, pilvo chirurgijos, nefrologijos, skubiosios medicinos ir kitų sričių specialistai. Teorinių paskaitų ir praktinių užsiėmimų metu daug dėmesio skirta potencialių neplakančios širdies donorų nustatymo, paruošimo, organų gyvybingumo išsaugojimo procedūroms.
„Nors iki dabar galioję gaivinimo algoritmai ir mirties konstatavimo tvarka nesikeičia, nuo šiol kiekvieno neveiksmingo gaivinimo pabaigą turi palydėti mintis – galbūt šis miręs pacientas gali išgelbėti gyvybę kitiems?“ – esminį medikų mąstymo ir taktikos pokytį įvardija T. Tamošuitis. Nors kasmet vis mažiau potencialių donorų artimųjų prieštarauja donorystei, gydytojas anesteziologas reanimatologas įsitikinęs, kad kiekviena šeima turi pasikalbėti ir išsiaiškinti požiūrį į donorystę. Tuomet sunkią ir netikėtą artimojo mirties akimirką šeimos nariams būtų lengviau priimti itin svarbų sprendimą.
Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM duomenimis, vasario 1 dieną Lietuvoje buvo 172 pacientai, laukiantys inkstų, 10 – plaučių ir 56 – kepenų transplantacijų. Per praėjusius metus Lietuvos gydymo įstaigose iš viso paruošti 27 multiorganiniai donorai, iš jų 15 – Kauno klinikose.
