Sergamumas gripu atslūgo, daugiausia sergančiųjų – Vilniuje ir Kaune

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) mažėja visoje Lietuvoje.

Aštuntąją šių metų savaitę (vasario 22–28 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 72,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 85,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų aštuntąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su septintosios šių metų savaitės duomenimis, sumažėjęs sergamumas gripu ir ŪVKTI užregistruotas visose Lietuvos administracinėse teritorijose, išskyrus Tauragės administracinę teritoriją.

2016 m. vasario 29 d. duomenimis, gripo epidemija paskelbta šešiolikoje savivaldybių: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių miestai, Jurbarko, Lazdijų, Klaipėdos, Telšių, Kretingos, Varėnos, Mažeikių, Akmenės, Jonavos, Kauno ir Kėdainių rajonai.

ULAC medikai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 159 asmenys. Iš jų – 88 vaikai. 13 iš hospitalizuotų asmenų paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausiai į ligoninę dėl gripo buvo paguldyta Kauno ir Šiaulių apskrityse. 2015–2016 m. gripo sezono metu iš viso registruota 17 mirties atvejų (16 patvirtintų laboratoriškai ir 1 kliniškai).

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse