Lietuvoje suprastėjo požiūris į musulmonus ir pabėgėlius, be to, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad pabėgėliai gali sukelti socialinę netvarką ir taps nusikalstamumo didėjimo šalyje priežastimi.
Šią apklausą Lietuvos socialinių tyrimų centro užsakymu atliko praėjus savaitei po terorizmo išpuolio Paryžiuje 2015 m. lapkričio 19–29 d., todėl gautus rezultatus tyrimo autoriai Vita Petrušauskaitė ir Karolis Žibas ragina vertinti kaip žmonių projekciją į žinią apie tragediją, rašo ru.delfi.lt.
Kaip pabrėžiama tyrimo rezultatuose, lyginant su ankstesnių metų apklausomis, pastebimai padidėjo Lietuvos gyventojų, tvirtinančių, kad suprastėjo jų nuomonė apie musulmonus (73 proc.) ir pabėgėlius (72 proc.). Pavyzdžiui, 2014 m. taip manančių buvo atitinkamai 42 ir 38 proc.
2015 m. taip pat padaugėjo lietuvių, tvirtinančių, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su musulmonais (58 proc.) ir pabėgėliais (28 proc.). Be to, atitinkamai 57 ir 52 proc. apklaustųjų nenorėtų nuomoti šioms žmonių grupėms būsto.
Kaip pabrėžia sociologai, diskusijos apie pabėgėlių programos realizavimą Lietuvoje neišsklaidė baimių ir abejonių dėl programos sėkmės. Kaip ir anksčiau, Lietuvos gyventojai mažai žino apie žmones, gavusius šalyje pabėgėlio statusą ar papildomą teisinę apsaugą, kaip ir apie dabartinę pabėgėlių situaciją Europos Sąjungoje.
Pabėgėliai taps netvarkos priežastimi?
Statistikos duomenimis, pastaruosius penkerius metus pabėgėlio statusas Lietuvoje suteikiamas tik 10–25 prašytojams, o papildoma teisinė apsauga – 80 –150. Na, o 74 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje ir taip daug pabėgėlių, tad negalima leisti, kad jų dar padaugėtų. Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų įsitikinę, kad Lietuva turi nebedalyvauti pabėgėlių apgyvendinimo programoje.
„Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuva tebėra kultūriškai uždara bendruomenė. Ir nors Lietuvos gyventojai patys aktyviai dalyvauja globalios migracijos procesuose, į atvykėlius į šalį žiūri įtariai. Tai pasakytina ne tik apie pabėgėlius, bet ir apie ekonominius imigrantus“, – pabrėžė V. Petrušauskaitė ir K. Žibas.
Taigi didžioji dauguma (82 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad pabėgėliai gali sukelti socialinę netvarką, 86 proc. mano, kad jie taps nusikalstamumo didėjimo šalyje priežastimi. Anksčiau, 2000–2014 m., tokios nuomonės buvo tik pusė respondentų. Dabar apie 80 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvoje pabėgėliai susiduria su neigiamu požiūriu, kad jiems bus sunku rasti darbą ir išsinuomoti būstą.
ES: nerimas didėja
2015 m. rudenį imigraciją didžiausia nerimą keliančia priežastimi pavadino 45 proc. ES gyventojų. Prieš metus šis rodiklis sudarė tik 5 proc., o, pvz., 2012 m. pavasarį – 1 proc., pateikia tyrimo duomenis „Eurobarometr“.
Pernai metų pabaigoje dėl didėjančios problemos labiausiai nerimavo maltiečiai (83 proc.), čekai (69 proc.) ir italai (67 proc.). Daugiausia nerimo keliančia priežastimi imigraciją laiko 65 proc. vengrų, 63 proc. estų, 59 proc. vokiečių, 42 proc. latvių.
Mažiausiai dėl to jaudinasi Prancūzijoje, Kroatijoje ir Portugalijoje. Kalbant apie konkrečią situaciją šalyse, šių metų sausį 48 proc. apklaustų vokiečių pareiškė, kad jaučia baimę dėl pabėgėlių, fiksuoja tyrimą ARD. Agentūros „ZDF Politbarometer“ apklausa rodo, kad 70 proc. mano, jog daugėjant pabėgėlių didės nusikalstamumo lygis.
