Manau ne vienas jūsų pastebėjote, kad per Lietuvą vėl nuvilnijus alkoholio sukeltų problemų bangai, kilo ir politinių diskusijų banga. Kurį laiką jaučiausi, kaip Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų renginyje, nes beveik visi politikai sutartinai kartojo Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones, tarp kurių ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.
Dabar jaučiuosi, lyg tolčiau nuo to ekspertų susitikimo sėdėdamas mane vežančiame autobuse, ir pasiekiam mane jau tik tų pažadų nuotrupos ar silpnas aidas. Tas aidas, atsimušęs nuo sienų jau įgauna naujus garsinius atspalvius ir išsikreipia, vis dažniau efektyvių priemonių pavadinimus paversdamas kažkur girdėtais burtažodžiais: „draudimais nieko neišspręsi“, „reikia šviesti, o ne drausti“ ir t.t.
Kažkaip beklausydamas prisiminiau lietuvišką pasaką apie kalvio mokinį, kuris išvykęs mokytis kalvystės amato pragulėjo nieko neveikdamas, o paskui grįžęs namo paprašytas pademonstruoti ko išmokęs iš pradžių bandė nukalti noragą, vėliau pasagą, vinį ir galutinėje sąskaitoje iš į vandenį įmerkto žaizdre įkaitinto geležies teliko tik garsas „pššš“.
Bet šį karta ne apie viską, o tik apie reklamą. Pabandysiu paaiškinti kodėl ji tokia svarbi. Pirmiausia tik pora mokslu patvirtintų faktų. Alkoholio reklama skatina vaikus anksčiau pradėti vartoti alkoholinius gėrimus (o tai reiškia, kad daugiau jų taps priklausomais nuo alkoholio) ir tuos, kurie jau vartoja, skatina vartoti daugiau. Bet yra ir kiti efektai.
Jau dabar stebėdamas nacionalinio transliuotojo laidas, žurnalistų pasisakymus ir nuomones, matau kokybiškai ir kiekybiškai reikšmingus skirtumus kalbant apie alkoholio problemas. Jau galima išgirsti žurnalistų klausimus apie dingstančius pasiūlymus apie alkoholio reklamos draudimą ir pan. Tą buvo sunku išgirsti tuomet, kai nacionalinis transliuotojas pats gaudavo pajamas iš alkoholio reklamos. Ir tikrai nenoriu pasakyti, kad tai buvo žurnalistų papirkinėjimas, tiesiog spjaudyti į šulinį, iš kurio paskui reikės gerti, nėra priimta.
Kad būtų aiškiau, alkoholio reklamos draudimą savotiškai palyginsiu su alternatyvių aprūpinimo dujomis šaltinių užtikrinimu šaliai. Kol kažkas turi savo rankose svertus, kurie gali lemti, kad vieną dieną liksi be kuro (šiuo atveju be reklamos įplaukų), atsiranda motyvas rinktis ką sakai, tam kuris valdo situaciją ir kaip su juo elgtis. Su alkoholio reklama visiškai identiška situacija. Ji labai sunkina padėtį, nes žiniasklaida vaidina itin svarbų vaidmenį supažindinant visuomenę su politikų rengiamomis ir siūlomomis visuomenės sveikatos priemonėmis, aktyvinant kokybišką diskusiją apie tų priemonių svarbą. Tai yra savotiškas visuomenės parengimo garantas, be kurio dalis priemonių būna pasmerktos ilgam merdėjimui ar nepilnam įgyvendinimui, kuomet visuomenė nebūna pasiruošusi jų priimti.
Ir jei žiniasklaida gali labai kokybiškai supažindinti visuomenę su išorės grėsmėmis, tai nebūtų sudėtinga supažindinti ir su tomis, kurios griauna mus iš vidaus ir tam nepakanka parodyti į šulinį sumestus vaikus ar stiklinėmis akimis žiūrinčius tą padariusius veikėjus. Visuomenė turi atsibusti ir suprasti, kad be visų prisidėjimo ir susitaikymo su laikinais nepatogumais, kuriuos sukelia alkoholio kontrolės priemonės, joks tikslas nebus pasiektas. Nes tik visuomenė yra garantas, kad priimtos įstatymo nuostatos galios.
Tačiau sėdint alkoholio reklamą užsakančių asmenų kišenėje, tos žinutės eterio gali ir nepasiekti.
Todėl norisi užduoti klausimą žiniasklaidos savininkams ir vadovams (ne žurnalistams), ar jūs ruošiatės prisidėti prie to, kad Lietuva pagaliau pradėtų lipti iš alkoholizacijos duobės, ir jūs patys ir jūsų vaikai pagaliau galėtų saugiau gyventi šitoje šalyje? Ar prie problemų turi prisidėti tik kiti, kaip įprasta manyti mūsų visuomenėje, kuri kaltų visuomet ieško tik kituose, o ne savyje? Ar žiniasklaidos savininkai yra pasiruošę solidarizuotis su sergančia visuomene ir trumpuoju laikotarpiu kažko atsisakyti ir ieškoti sprendimų? O gal rūpestis visuomenės problemomis yra apsimestinis ir tai tik poza, kuri neturi nieko bendro su gerais norais, nes kuo tragiškesni įvykiai vyksta sergančioje visuomenėje, tuo daugiau „klikų“ surenka baisios antraštės žiniasklaidoje? Norėtųsi tikėti, kad taip nėra.
Todėl matydamas tendenciją, kad bet kokia rimtesnė diskusija apie alkoholio reklamos atsisakymą sulaukia savotiško „duslintuvo“ efekto, noriu paklausti ar tarp žiniasklaidos vadovų ir savininkų atsirastų geranoriškų, kurie sutiktų sėsti prie bendro stalo ir ieškoti išeičių. Viena jų jau buvo siūlyta tuo metu, kai Lietuva turėjo šansą įgyvendinti alkoholio reklamos draudimą, tačiau jį atšaukė, taip ir nespėjus jam įsigalioti.
Tas pasiūlymas yra labai paprastas. Tereikėtų įtikinti parlamentą reikšmingai didinti rekordines žemumas siekiančią alkoholio kainą, nes dabar akcizu apmokestinti gėrimai kainuoja pigiau nei tokio mokesčio neturintis vanduo ar sultys. Iš sugeneruotų papildomų biudžeto pajamų, būtų galima skirti nemažas lėšas socialinei reklamai, kuri galėtų ženkliai kompensuoti žiniasklaidos praradimus iš alkoholio reklamos. Kitą prarastos reklamos dalį neabejotinai užimtų kitų produktų reklama, nes šventa vieta tuščia nebūna. Ar žiniasklaida pasiruošusi būti ne vien grubus verslas, bet turinti ir visuomeninę misiją?
Autorius yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas.
Viskas – taip yra, bet Kaunas už ES Lietuvai skirtus pinigus tam jau nusitiesė greitąjį geležinkelį “Rail Baltica” iki Suvalkų, kad, jeigu kas, tai galėtų nulėkti į Lenkiją ir parsivežti, pvz., pigesnio alkoholio ir užkandžių… Tad ar nebūtų tais akcizais susikurtas Kauno kartu su Lenkija klestėjimo monopolis Lietuvos gerovės, jos gyventojų sveiktos sąskaita. Ar nereikėtų Vilniui kartu kurti ir privataus intereso pagrindu alkoholio inspekciją, išsilaikančią iš baudų už alkoholinius pažeidimus.
“Alkoholio vartojimo mažinimas – išbandymas”…:
1. Valstybės iždui;
2. Nuodų gamintojams;
3. Nuodų pardavėjams;
4. Ir žiniasklaidos – visiems.
Alkoholio (valstybinio) pardavimo mažinimas nėra alkoholio mažinimas aplamai, nes gėrėjas, neradęs patogioje vietoje valstybinio alkoholio, ras žulikų pardavinėjamą.
Rinkos dėsnis.
Problemos esme labai gili. Pabandysiu paaiskinti kodel, taip sunku atsisakyti sito klastingo nuodo reklamos ziniasklaidoje. Ka gi, pradekim. Beda ta, kad daugelis leidiniu, priklauso nuo sponsoriu, taip pat reklamos daveju. Manau jau matote kur link kreipiu. Jeigu leidinukas nedidelis, pavyzdziui tie pays Bernardnai, tai ji islaikyti salyginai pigu ir tai, be sponsoriu tai tampa labai kebliu klausimu. Taciau paemus dideli portala, kuriame dirba kruva zmoniu ir kurio tikslas yra pelnas… Na manau jau visiem viskas aisku patapo, na jeigu ne, tai pratesiu savo postringavimus. Tai stai, koks Lietuvoje pats populiariausias produktas? Ka zmones garantuotai pirks? Kopustus? Na gal but, bet rimtai, kaip reklamuoti kopustus? Musu kopustai patys kopustiskiausi? juo labiau visu kopustu kainos daug maz panasios ir milijonu is ju nesusikrausi, na nebent parduotai labai, labai daug. Na ir kopustu reklama tikrai neveiks, nebent kiekviena kart skelbt stebuklinga akcija, bet ta reklama turi ne tik atsiprikti, bet ir dar nesti pelna. O stai alkoholis nesa dideli pelna. Daugybe sito putalo rusiu, kainos irgi gerokai skiriasi, cia galima su mazom investicijom (reklama), padaryt dideli pelna, todel alkoholio reklama noriai uzsako suintereuosi asmenys. Na bet jus paklausit, gal galima reklamuoti ismaniuosius telefonus, buitine technika ir panasius dalykus? Galima, bet, stai cia islenda nelemtas bet. Lietuvoje zmones svelniai tariant nera patrauklus vartotojai, banaliai ir paprastai snekant, basakojai skurdziai. Na as kiek suriebinau spalvas, bet salyje kur dauguma 50% pajamu skiria maistui, o kas liko komunalinem ir kitom paslaugom, parduot ismanuji telefona ir juo labiau parduot tokiu kiekiu, kad atsipirktu visos reklamos, na svelniaia tariant sunku. Todel sita reklama be abejo yra, bet ji neitin paplitus, uzsakovai nenori metyti pinigu reklamai kuri neatsipirks. Stai tokios tokeles, lieka reklamuot tik plataus vartojimo prekiu tinklus su visokiais epizodiniais elektronikos prekiu intarpais. na kartais koks nt vertelga uzsako reklama, kokio ten straipsniuko pavidalu. Bet tokie uzsakymai epizodiniai ir negerantuoja stabiliu iplauku. Todel realiausia dabar Lietuvoje reklamuoti prekybos tinklus, na o savo ruoztu prekybos tiklam pelningiausia eklamuoti… na taip alkoholi. Susumavus visa ta mano parasyta jovala, galima daryt sekancias isvadas. Apsimoka uzsakinet tik plataus vartojimo prekiu reklama, labai apsimoka alkoholi, karts nuo karto elektronika, ypac atsiradus naujiem modeliam Lietuvos rinkoje. na praktiskai ir viskas. Visa kita dauguma Lietuvos vartotoju, apeis ratu, del lesu stygiaus. O seiles varvinimas spoksant i reklama, kuris nesibiagia produkto pirkimu – ismesti i bala uzsakovo pinigai, o pinigus tas uzsakovas visgi moka skaiciuoti. Liudna padetis. Todle daugelis elektroniniu leidiniu, tiesiogiai suinteresuoti gauti alkoholio reklama, tai stabilios iplaukos. Daugelis reklamos uzsakovu, uzsako sia reklama del tu paciu preizasciu. Todel kas juokingiausia, leidinys reklamuojantis alkoholi, gali but maziau priklausomas nuo sponsoriu noru ir jeigu panores, bus isties daugiau ar maziau neprillausomas ir gal net objektyvus. Tiesa as ne toks naivus, daugelis ims pinigus uz alkoholi, politinius straipsniukus, paslepta reklama ir visa kita. Pinigai nekvepia, nekalbesiu apie moraline pareiga but svariam, ten kur verslas, tai dazniausiai negalioja. ka as siulau? Tiesa sakant nezinau, reiketu ziuret kaip tai sutvarkyta ir veikia normalioe vakaru salyse. Perimt ju avyzdi, pritaikyt sau, tada gal per kokius 10 metu viskas pasikeis.
Abstinentas – tai tas pats, kas impotentas.
Nesamones rašinėji. Abstinentas tai žmogus kuris nevartoja nuodų.
Kažkaip saikingai – vyno, šampano taurę, midučio ar brendžiuko fleškutę ant dviejų – man pačiai tai tikrai į sveikatą. Dievinu vaikinus, kurie atsineša “kažko” šiek tiek paragauti. Tai lyg ženklas, kad meilė kais, liepsnos ! Taip, taip.
Aišku, dideli alkokiekiai – tai mirties repeticijos.
Be to, tikrai maždaug pusei žmonių alkoholis iš viso netinka fiziologiškai ar psichiškai (pradeda durniuoti). Yra daug žmonių, kuriems negalima gerti anei kiek, nes organizmas nepriima (atmetimo reakcija).