Tautininkai išrinko naują sąjungos valdžią (nuotraukos, video)

Gruodžio 19 d. Vilniuje įvyko Tautininkų sąjungos (TS) suvažiavimas. Suvažiavime buvo patvirtintos pagrindinės TS programos tezės, su kuriomis Tautininkų Sąjunga dalyvaus 2016 metų Seimo rinkimuose.

Taip pat buvo priimtos rezoliucijos svarbiais Tautos ir Valstybės gyvenimo klausimais, bei išrinkta nauja sąjungos vadovybė: pirmininkas, Taryba, Etikos ir Kontrolės komisijos.

Suvažiavimas buvo pradėtas TS narių ir suvažiavimo svečių bendra tautine giesme. Suvažiavimo pradžioje dainas apie Lietuvos pokarį atliko dainininkas ir dainų autorius, bardas Albertas Antanavičius.

Suvažiavimą sveikino Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Gediminas Jakavonis, Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Bakučionis, partijos „Lietuvos sąrašas“ atstovas Giedrius Misevičius, Lietuvos pensininkų partijos atstovė Jadvyga Petkūnienė, prof. Ona Voverienė, Gediminas Navaitis, prof. Krescencijus Stoškus.

Po TS pirmininko, iždininko ir Kontrolės komisijos ataskaitos buvo balsuojama dėl naujos TS tarybos sudėties. Po trumpos pertraukos, balsų skaičiavimo komisijai skaičiuojant TS tarybos rinkimų balsus, suvažiavimas išklausė kandidatų į TS pirmininkus prisistatymus.

Pirmas prisistatė buvęs ilgametis Užupio seniūnaitis, Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis, po jo buvęs „Klaipėdos naftos“ įmonės direktorius Petras Pareigis ir  ir Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys.

Suskaičiavus balsavimo už naująją TS tarybos sudėtį balsus paaiškėjo, kad į tarybą buvo išrinkti: Nijolė Balčiūnienė, Tomas Baranauskas, Vilma Čekutienė, Ričardas Čekutis, Arūnas Eigirdas, Ričardas Garuolis, Sakalas Gorodeckis, Marius Kundrotas, Rima Laimikienė, Alfonsas Lupeikis, Julius Panka, Petras Pareigis, Paulius Peciulevičius, Tomas Skorupskis, Marius Šileika, Gintaras Šležas, Jonas Vaiškūnas, Reimundas Varapickas, Artūras Vileita. Tačiau vienas iš naujosios TS tarybos narių Jonas Vaiškūnas narystės taryboje atsisakė motyvuodamas tuo, kad yra internetinio dienraščio vyriausiasis redaktorius ir vadovaudamasis žurnalistinės etikos kodeksu yra priverstas šių garbingų pareigų atsisakyti. Vietoje J. Vaiškūno tarybos nariu tapo Vytautas Stepas.

Suskaičiavus TS pirmininko rinkimų balsus, paaiškėjo, kad naujuoju TS pirmininku tapo Nepriklausomybės akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras A. Rudys. Už jį iš 162-jų balsavusiųjų savo balsus atidavė 120 suvažiavimo dalyvių. Už P. Pareigį balsavo 35, o už S. Gorodeckį – 7 suvažiavimo dalyviai.

TS suvažiavimas priėmė 2 kreipimusis: „Dėl Lietuvos neveiklumo po skandalingo Europos žmogaus teisių teismo sprendimo“ bei „Nepriklausomybė, saugumas, ateitis“. Taip pat buvo priimta rezoliucija „Dėl svarbiausių iššūkių ir uždavinių Lietuvoje“.

Skelbiame visą rezoliucijos tekstą:

Lietuvių tauta nyksta, kiekvienais metais mes prarandame vis daugiau savo tautiečių, dalis jų prarandama dėl emigracijos, dalis dėl aukšto mirtingumo ir žemo gimstamumo lygio. Mokslininkų prognozės negailestingos – visai realu, kad nepraeis nei 100 metų ir mūsų Tautą ištiks prūsų tautos likimas, liksime tik istorijos vadovėliuose. Todėl Tautininkų Sąjunga sako – dabar arba niekada! Jei šiandien nebus imtąsi realių žingsnių, rytoj bus per vėlu. Tautininkų Sąjunga, susirinkusi į trečiąjį Suvažiavimą nuo atsikūrimo, įvardija svarbiausius iššūkius ir uždavinius įvairiose Tautos ir Valstybės gyvenimo srityse.

1. Savastis ir savarankiškumas. Stiprinsime Lietuvos valstybingumą ir jos gynybines galias, taip pat pilietinę savigyną, priešinsimės bet kokiems siekiams iš Rytų ar Vakarų paveržti mūsų Valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą. Ginsime Lietuvos žemę ir išskirtinę jos piliečių teisę šią žemę valdyti, plėtosime Valstybės ir jos piliečių ūkines galias. Priešinsimės bet kokiems siekiams prieš tautos valią į mūsų šalį įvežti migrantus ir sieksime susigrąžinti iš mūsų šalies išstumtus tautiečius.
2. Kalba ir kultūra. Tautinis tapatumas, brandi savimonė, dvasinė kūryba – Valstybės gyvasties šaltinis ir geriausia jos saugumo strategija. Nuosekliai tęsime darbus valstybinės kalbos ir jos tarmių puoselėjimo, tautinės kultūros tąsos ir turtinimos baruose. Išsaugosime valstybinę kalbą ir plėsime jos vartojimo sferą. Lietuvos piliečių dokumentai, gyvenviečių, upių ir gatvių pavadinimai privalo būti rašomi tik lietuvių kalba be jokių išsimčių. Švietimo įstaigose ugdymo procesas privalo vykti tik valstybine kalba išskyrus užsienio kalbų ir tautinių bendrijų mokinių gimtosios kalbos pamokas.
3. Piliečių valdžia ir teisingumas. Skatinsime dalyvaujamąją ir tiesioginę demokratiją, kurioje piliečiai galėtų patys spręsti Valstybės, o per tai – ir savo likimą. Stiprinsime socialinį solidarumą, atitinkamai kurdami valstybės mokesčių, išmokų ir paramos politiką. Sustabdysime naujo socialinio modelio reformas, kurios kenktų darbuotojų ir darbdavių interesams.
4. Šeima ir dora. Suteiksime realią valstybės paramą socialiai atsakingoms, vaikus auginančioms šeimoms. Tobulindami mokesčių lengvatas, plėtodami darželių tinklą, įgyvendindami būsto programas ir kitas priemones sieksime, kad vaikų auginimas Lietuvoje taptų ne sunkumu ar problema, o prestižu ir siekiamybe. Valstybės įstatymai, kultūros ir švietimo politika turi skatinti dorą ir jos ugdymą. Vartotojiškumo, savanaudiškumo, ištvirkimo, smurto propagavimui turi būti užkirstas kelias.

Kviečiame jungtis visus Lietuvos piliečius, visas politines ir visuomenines jėgas, kurios suvokia grėsmes, kylančias mūsų Tautos išlikimui ir pritaria šiems įvardytiems uždaviniams. Susivienykime vardan Lietuvos ir siekdami šių tikslų aktyviai dalyvaukime artėjančiuose Seimo rinkimuose kartu! 

Suvažiavimas taip pat nusprendė keisti dabartinį Tautininkų sąjungos pavadinimą į istorinį, A. Smetonos laikų – Lietuvių tautininkų sąjunga.

Pokalbis su naujuoju TS pirmininku dr. Audriumi Rudžiu:

Audrius Rudys

Audrius Rudys, gimė 1951 m. kovo mėn. 6 d. Vilniuje. 1969 m. baigė Vilniaus miesto 7-tąją vidurinę mokyklą. 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto finansų ir kredito specialybę ir įgijo ekonomisto (finansininko) kvalifikaciją. Darbinę veiklą pradėjo Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedros stažuotojo – tyrėjo pareigose.

Nuo 1976 iki 1979 m. buvo Leningrado N. Voznesenskio finansų ir ekonomikos instituto aspirantas. Aspirantūrą baigė apgindamas disertaciją „Tarpūkinių įmonių pelno formavimas ir paskirstymas“, už kurią 1980 m. jam buvo suteiktas ekonomikos mokslų kandidato mokslinis laipsnis.

Grįžęs iš aspirantūros, dirbo Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedroje asistento ir vyr. dėstytojo pareigose, dėstė finansų ir biudžeto kursus. 1991 m. Vilniaus universiteto senatas jam patvirtino mokslinį docento vardą.

Lietuvoje 1989 m. sudarius vyriausybinę komisiją ekonominio savarankiškumo koncepcijai parengti, buvo paskirtas Mokesčių sistemos pertvarkymo darbo grupės vadovu.

1990 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu nuo 133 Birštono rinkiminės apygardos, o 1992 – 1995 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. Aukščiausioje Taryboje ėjo Biudžeto komisijos pirmininko, Seime – Biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. 1995 m. savanoriškai atsisakė Seimo nario mandato ir pradėjo dirbti Lietuvos taupomojo banko valdybos nariu.

Nuo 1998 m. buvo AB viešbučio „Lietuva“ valdybos narys. 2000 pradėjo konsultuoti Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų finansų politikos klausimais, o nuo 2002 iki 2003 m. buvo Prezidento patarėjas.

Vėliau ėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos prezidento (2003 – 2005 m. m.), VĮ Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus (2007 – 2008 m. m.) pareigas. Iki 2005 m. dirbo Vilniaus universitete docento pareigose.

1992 – 2011 m. buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Nuo 2011 m. yra Tautininkų sąjungos narys. 1977 – 2011 m. 4 kadencijas iš eilės buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Vedęs Birutę Rudienę (Skurkaitę). Turi 3 vaikus: dukrą  Almintą bei sūnus Eimantą ir Igną.