Ežerų žvejybos muziejus – vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje – ežerų žvejybos rinkinio nekaupia joks kitas muziejus. Prieš dvejus metus muziejus persikėlė į naujas patalpas – medinę atstatytą etnografinę žvejo sodybą, kurią sudaro aukštaitiška medinė pirkia ir svirnas. Šiose patalpose saugomi 467 eksponatai – etnografinės ežerų žvejybos rinkinys. Vertingiausi eksponatai yra XV a. luotai, etnografiniai bučiai, varžos bei įvairiausios kitos rankų darbo gaudyklės. Dalį eksponatų perdavė Nacionalinis muziejus, kurio specialistai nuolat konsultuoja, pataria.
Muziejus įsikūręs Aukštaitijos etnografiniame regione, ežeringiausiame Molėtų rajono kampelyje, kur telkšo ežerėlis vardu Ežerinis. Lietuvių mitologijoje – tai ežerų dievas, būtybė gyvenanti kiekviename ežere. Jau dvidešimtį metų šis muziejus organizuoja Žiemos žūklės šventę, kurią „Terra Publica“ yra įtraukusi į albumą „Lietuva. 100 renginių, kuriuos verta išvysti“, vasarą – tradicinę Ežerų šventę. Per dvejus pastaruosius metus KRF ir LKT rėmė šio muziejaus projektus.
Muziejaus dalyvavimas „App Camp“ konkurse, kuriame dalyvaujantys turi unikalią galimybę bendrauti ir mokytis iš 60 įvairių sričių profesionalų, kur dirbtuvių mentorių komandoje dirbo marketingo, aplikacijų dizaino, verslo plėtojimo, IT bei investicijų pritraukimo ekspertai iš Lietuvos ir viso pasaulio, ir geriausios mobiliosios aplikacijos vardo laimėjimas pagimdė naujas idėjas.
„App Camp“ konkurse gimė idėja „Išmaniojo (smart) muziejaus“ mobilių aplikacijų (programėlių) galimybes sujungti su muziejaus ekspozicija. Ši ekspozicija būtų skirta pirmiausiai vaikų ir jaunimo kultūriniam ugdymui, nes ši tikslinė grupė dažniausiai naudojasi mobiliaisiais telefonais bei planšetiniais įrenginiais. Kartais apie jaunimą sakome, kad jie ištisai „sukišę nosis“ į savo mobiliuosius. Šis projektas suteiktų galimybę jaunimui perteikt informaciją taip, kaip patinka jaunimui, galima sakyt, „sukišti muziejų į mobilų“.
Naujos inovatyvios ekspozicijos idėja „gyvos“ ežerų žuvys, natūralaus vidutinio dydžio ir, kiek įmanoma, panašios į tikras. Tos žuvys gali judėt ir kalbėt, jeigu lankytojas, atėjęs į muziejų, naudoja žvejybos muziejaus mobiliąją aplikaciją. Neturintiems mobilaus įrenginio judančias ir kalbančias žuvis galės pristatyti ekskursijos vadovas. Idėja įgyvendinama sukuriant visų gėlavandenių žuvų natūralaus dydžio interaktyviai judančius silikoninius modelius, valdomus išmaniaisiais telefonais. Tam tikslui pasitelkti konsultantai iš Aplinkos ministerijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus. Gėlavandenių žuvų yra 23, mažiausia jų – kilbukas, didžiausia – Lietuvos ryklys – šamas, plėšriausia – lydeka, ungurys gi primena gyvatę…
Silikoninių žuvų modelių gamybai buvo naudotos tikros ežerų žuvys, kurias gaudė, pirko pats modelių gamintojas Egidijus Vaškevičius, retesnių žuvų pagavo žymiausias Molėtų žvejas, pasaulio spiningavimo iš valčių čempionas Sigitas Lukšta. Labai svarbu ekspozicijoje turėti įspūdingiausią žuvį – šamą, tačiau šamo per visą projekto laikotarpį niekam nepavyko pagauti. Labai jau nesinorėjo turėti tik mažo šamiuko, pirkto iš parduotuvės, modelį. Aplinkos ministerijos specialistas Laimutis Budrys padėjo atrasti žmones, galinčius pakonsultuoti. Visa istorija baigėsi tuo, kad niekas neleido pasigaminti atspaudo nuo šamų iškamšų. Tada Egidijus Vaškevičius pasiūlė galimybę šamą nuskenuoti 3D skeneriu, o Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus direktorės pavaduotojas Ramūnas Grigonis leido tai padaryti. Taip gamybai paruoštas 38 kg. šamo modelis.
Kuriama „Išmaniojo (smart) muziejaus“ mobilioji aplikacija buvo išbandyta LITEXPO parodoje „Mokykla be sienų“. Tyrimas parodė, kad piktogramos „Sužinok daugiau“ nepaspaudė nei vienas lankytojas. Todėl padarėme išvadą, kad privalome informaciją pateikti labai inovatyviai, nes lankytojas ieško potyrių – ne žinių.
Profesionaliai parengti interaktyvių gėlavandenių žuvų ekspoziciją padeda menininkai, išmanantys dizaino subtilybes. Tam tikslui naudojamas vandens gelmių fonas, tinkamas pašvietimas, žuvys įtvirtinamos erdvėje, kad galėtų būt valdomos, t.y. judinamos išmaniaisiais telefonais. Apie kiekvieną žuvį tekstus parengė žymiausias Lietuvos ichtiologas prof. Egidijus Bukelskis, šiam projektui tekstus adaptavo bei sukūrė specialius tekstus vaikams dr. Selemonas Paltanavičius, Lietuvos rašytojų sąjunga narys, žymus rašytojas-gamtininkas.
Atraktyvu tai, kad žuvys kalbės žymaus Molėtų kraštiečio Audriaus Bružo balsu. Lankytojas galės pasirinkti, kurias žuvis nori išklausyt. Patiems mažiausiems vaikučiams Selemonas Paltanavičius parengė adaptuotus tekstus, pateikiamus pirmuoju asmeniu, tarsi žuvis atgytų kaip pasakoj ir pradėtų pasakoti apie save, kas ji tokia yra, kur gyvena, kuo minta, kiek turi vaikų, kokie pavojai jų tyko, per kiek laiko užauga.
Interaktyvi ekspozicija rengiama Ežerų žvejybos muziejaus Žvejo pirkios antrame mansardiniame aukšte. Lietuvos kultūros tarybos skirtas 15 000 € projektas finansavimas įpareigoja tęsti pradėtus darbus, inovatyviai panaudoti naujausias konkursines idėjas Kultūros produktų ir paslaugų diegimui per pastaruosius metus gražiai įveiklinamame regioniniame kultūros židinuke, kur vienoje vietoje susitelkia naujas Medžioklės muziejus, Molėtų krašto amatų centras, atviri sporto aikštynai, naujasis apžvalgos bokštas ir modernėjantis Ežerų žvejybos muziejus.