Vietoje įžangos
Baigiant rašyti šį straipsnį, sužinojau apie teroro aktą Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje žuvo 129 žmonės, keli šimtai sužeistų. Jau nustatyta, kad tarp nusikaltėlių buvo ir Prancūzijos piliečiai, ir nauji migrantai, praėję „patikrą“. Prancūzija paskelbė karą „Islamo valstybei“. Tačiau „Islamo valstybė“, tai ne teritorija, kurią galima apmėtyti bombomis, tai ne grupelė teroristų, kuriuos galima paimti į nelaisvę – tai, pirmiausia, galinga ideologija, besiremianti iškraipytais senovinės religijos vertinimais, verbuojant į savo gretas pasekėjus visame pasaulyje.
Šiuolaikinė biurokratinė Europa, atsainiai atsisakanti nacionalinių, tradicinių ir religinių vertybių, šventai tiki, kad taip turi elgti ir kiti žmonės, gyvenantys ES teritorijoje. Bet kodėl jie turėtų taip elgtis? Tokia ES valdžios nepagarba tikrosioms liberalioms vertybėms, tik skaldo visuomenę. Ideologijos, faktų ir žinojimo neigimas – tai taip pat ideologija. Ir ji šiandien susiduria su itin galingu priešininku.
Ne pirmi metai, kai visuomenę krečia siaubingi islamistų vykdomi teroristiniai aktai ir augantis radikalizmas tarp itin religingų migrantų. Kad procesas vystosi (tame tarpe ir Baltijos šalyse), liudija daugybė straipsnių, moksliniai tyrimai ir sociologinių apklausų rezultatai. Tačiau Europos biurokratija nusiteikusi slėpti galvą smėlyje, neigdama ideologinį šio naujo karo pagrindą. Kiek dar turės įvykti teroro aktų, kiek dar turės būti nekaltų aukų?
Vargu ar įmanoma užkirsti kelią smurtui, kai ignoruojamos akivaizdžios prielaidos tam įvykti. Negalima kovoti su tuo, kurio nepažįsti ir nežinai jo elgesio motyvų.
Tačiau pilietinę visuomenę, ant kurios pečių ir krenta šio karo sunki našta (aukos – taikūs gyventojai ir visuotino saugumo užtikrinimui bei palaikymui nenumatytos papildomos išlaidos iš mokesčių mokėtojų sunešamų pinigų) ES vadovai bando įtikinti, kad mums to žinoti nebūtina. Kas tai naivumas, arogancija ar išdavystė?
Atkreipiu dėmesį, kad straipsnio pavadinime skaičiai rodantys islamistų šalininkų kiekį tarp migrantų – ne islamo-migranto-fobų fantazijos. Tai spalio mėnesį paskelbtų tyrimų rezultatai, kuriuos atliko įtakinga organizacija „Adopt a Revolution”, nuo 2011 metų atstovaujanti nuosaikios sirijiečių opozicijos (kovojančios prieš „Asado diktatūrą“), Europos Sąjungoje interesus. Ši organizacija, aktyviai bendradarbiaujanti su Vokietija, pelnė pasitikėjimą ir valdžios palaikymą, jos informaciją cituoja A.Merkel.
Šios organizacijos įtaką liudija faktai, kad po jos publikacijos nedelsiant tiražuojamos tokiose didžiausiose žiniasklaidos priemonėse, kaip Vokietijos (Deutsche Welle, Die Welt, Handelsblatt, Spiegel), JAV (Newsweek), Didžiosios Britanijos (The Times, Independent) ir kt. Apie tai praneša ir Euronews. Ir tik Lietuvoje apie tai kol kas nežinoma, o tai sudaro sąlygas vietos politikams net po įvykių Paryžiuje, tęsti įtikinėjimus, kad mes privalome su meile priimti migrantus, nes jie bėga nuo „Islamo valstybės“. Leiskite paklausti, kokių apklausų ar tyrimų pagrindu jie tai teigia?
O dabar apie viską iš eilės.
Tarp migrantų nėra jokios religijos, jokio tikėjimo, jokios filosofijos?
Kartais mėgstu stebėti futbolą ir apgailestauju, kai akivaizdumo dėlei tenka pasinaudoti tam tikrais žmogaus teisių ir laisvių apribojimo (diskriminavimo) pavyzdžiais, kuriuos pritaiko valdžios struktūros futbolo sirgaliams (kurių ideologija, valdžios manymu, gali kelti grėsmę visuomenės saugumui) ir migrantams (pas kuriuos, ES vadovų manymu, neturėtų būti jokios ideologijos). Be to, man nepatinka, kai kažkas sporto renginius ar pagalbą migrantams panaudoja, kaip dirbtinai sukuriamas sąlygas kilti neramumams. Piliečių ir vaikų saugumo užtikrinimas, stabilumas valstybėje svarbiau, nei futbolo chuliganų ar migrantų „laisvės“.
Kaip ir futbolo sirgaliai, taip ir migrantai turi savo ideologijas, todėl negalima vieniems (futbolo fanams) nors ir apribojant tam tikras teises, sudaryti sąlygas reikštis klubinei ideologijai, o kitiems (migrantams) – a priori (iš anksto) suvaržyti teisę, turėti savo ideologiją – religinius įsitikinimus.
Kaip atskirti nekaltą ir romų futbolo sirgalių nuo futbolo chuligano? Niekaip, kol chuliganas nesurengs muštynių su kitos komandos fanais.
Kaip atskirti bedalį pabėgėlį nuo migranto– teroristo? Niekaip, kol jis neįvykdys teroristinio akto, kuriame žus ar nukentės nekalti žmonės.
Tuo panašumai nesibaigia. Futbolo chuligano ir fanatiko-teroristo veiksmai yra grindžiami vienu prievartą teisinančiu principu – ideologiniu. Paprastai tariant, vienas serga už savo komandą, o kitas už savo religiją (taip, kaip ją suvokia). Visuotinai pripažinta, kad atsakomybė už vieno ir kito veiksmus prieš įstatymus, negali būti permetama futbolo komandai ar religijai (nors kažkodėl futbolininkų komandoms kartais ir taiko nuobaudas dėl fanų nusižengimų). Tačiau tai nereiškia, kad mes turime ignoruoti patį ideologinių skirtumų egzistavimo faktą. Ir atrodo visi suvokia, kad potencialus pavojus visuomenei gerokai didesnis dėl teroristo veiksmų, nei dėl futbolo chuligano nusižengimų įstatymams. Tačiau šiandien stebime gerokai didesnį valdžios dėmesį ir pastangas, užtikrinti futbolo rungtynių saugumą, nei pastangas realios terorizmo ir tarpreliginių kivirčų grėsmės importo į mūsų kraštą užkardymui.
Valdžia pripažįsta galimus „ideologinius prieštaravimus“ tarp futbolo sirgalių, todėl varžybų metu taiko kompleksines priemones, kurios leidžia išvengti tiesmukų susidūrimų: sirgalius susodina skirtinguose sektoriuose, naudoja užtvaras, įleidžia į stadioną per skirtingus vartus, stebi jų judėjimą mieste ir t.t. Ir tai suprantama – geriausias būdas išvengti tragedijų – tai neleisti jiems susitikti.
Tačiau, kai kalbame apie migrantus, tai valdžia nenori pripažinti kad jų tarpe galimi „ideologiniai prieštaravimai“ ir dar daugiau, verčia mus užmerkti akis ar patikėti jų žodžiais (tarsi kiekvienas migrantas – tai vos ne šventasis piligrimas).
Pavyzdžiui Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris šių metų rugsėjo 9 d., kalbėdamas Strasbūre, pristatė naują „drąsų“ planą, kuris turėtų išspręsti migrantų krizę, ragindamas Europos Sąjungos šalis sutikti prisiimti 160 tūkst. pabėgėlių:
„Dabar ne laikas išsigąsti – dabar laikas drąsiems, ryžtingiems Europos Sąjungos veiksmams“, – pabrėžė Žanas-Klodas Junkeris, kalbėdamas per Europos Parlamento posėdį Strasbūre, o jo žodžius palydėjo plojimai [1].
Jei tęstume palyginimus su sportu, tai jo kvietimo žodžius galima priimti, kaip raginimą visiems urmu atvykti į stadioną. Tarsi, kuo daugiau bus sirgalių, tuo bus visiems geriau. Drąsa gerai, bet kokias saugumo priemones prieš susidūrimus siūlo Ž.K. Junkeris Lietuvai ir visai Europai?
Kaip paaiškėja – jokių. Maža to, jis (o kartu su juo visa eilė „aklų“ politikų) bando mus įtikinti, kad fanai ir fanatikai pasaulyje neegzistuoja, kaip ir religijos ar religiniai skirtumai.
„Kai kalbame apie pabėgėlius, nėra jokios religijos, jokio tikėjimo, jokios filosofijos, – Ž.K. Junkeris sakė savo kalboje Europos Parlamentui, kurioje pristatė naują didelį migrantų perskirstymo planą. – Mes neskirstome.“
Iš esmės – tai migrantų diskriminavimas, kviečiant juos laikyti žmonėmis, kurie neturi „jokios religijos, jokio tikėjimo, jokios filosofijos“.
Jei ponas Ž.K. Junkeris neturi mėgstamos futbolo komandos, tai nereiškia, kad visi sirgaliai (migrantai) pritars jo įsitikinimams. Tarp kitko tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos biurokratai, kurie pareiškė, kad atrenkant kandidatus apgyvendinimui Lietuvoje „nebus atsižvelgiama į pabėgėlių religiją“ [2].
Ką tai reiškia praktikoje? Įsivaizduokim, kad koks nors policijos viršininkas svarbių varžybų išvakarėse su kokia nors britų komanda, padarytų pranešimą žiniasklaidai, kad „šiais metais aš netikiu tuo, kad pasaulyje egzistuoja futbolo fanatai ir chuliganai, todėl sirgalius pasodinsim kartu, o patruliavimas mieste vyks įprastu kasdieniniu režimu“. O po to dar pakvies visus miesto gyventojus atvykti į varžybas su mažais vaikais, kad pasėdėti kartu su sirgaliais ir tuo parodyti savo solidarumą.
Mes visi suprantame, kad toks neapdairumas, neleistinas.
Ir todėl galime tik džiaugtis, kad Lietuvoje šiais metais: „Mes planuojame anglus įleisti per vieną įėjimą, lietuvius – per kitą. Tai čia vienas saugumo užtikrinimo sprendimų. Aišku, bus surengtas UEFA pareigūno susitikimas su policija, apsauga. Anglai nuo lietuvių tvora atskirti nebus. Mums patarė, kad pastačius užtvarą galbūt svečiai jausis įžeisti. Todėl bus gyva eilė apsaugos „Argus“ darbuotojų“, – pasakojo LFF stadiono direktorius, derinantis visus LFF rengiamų rungtynių dalyvių ir žiūrovų saugumo klausimus V. Buzmakovas.“ „Iš Anglijos į Lietuvą atvyks ir policininkai, žadantys padėti lietuvių kolegoms atpažinti galimai agresyvius svečius ir stiuartai, padėsiantys anglų aistruoliams jiems skirtuose sektoriuose.“ „Nors dabar anglų fanų dauguma labiau mėgsta ne pasimušti, o išgerti, Lietuvos pareigūnai ganys svečius ne tik stadione, bet ir visame mieste“ [3].
Iš šių citatų galim daryti išvadą, kad oficiali valdžia pripažįsta „ideologinius prieštaravimus“ tarp skirtingų futbolo komandų fanatų ir todėl taiko daugybe įvairių saugumo priemonių. Ir tai teisinga.
Migrantai – konstitucijos ir kitų europietiškų vertybių priešai?
O gal pas migrantus, skirtingai nuo futbolo fanatų, viskas kitaip? Ar tikėtina, kad kai tik jie peržengs ES sieną taps geradariškumo pavyzdžiais, paklus įstatymams ir Konstitucijai, ir galutinai užmirš religinius prieštaravimus, dėl kurių liepsnoja pusė pasaulio? Štai 2015 metų spalio 14 dieną Vašingtone JAV valstybės sekretorius John Kerry pristatė ataskaitą apie religijos laisvę pasaulyje 2014 metais, vieną iš išsamiausių tokio pobūdžio dokumentų, liečiančių kiekvieną šalį.
Joje parodomas religiniu pagrindu audringai augantis nusikaltimų skaičius nevyriausybinėse organizacijose.
Paminėtos „žalingiausios“ organizacijos yra islamistinio fundamentalizmo išraiškos Azijoje ir Afrikoje. Jų įkaitai gali rinktis tarp atsivertimo, pavergimo arba mirties, jos padarė žiaurių ir niekaip neišprovokuotų nusikaltimų, kuriuos dar atgrasesniais daro pateisinimas, jog tam turi Dievo licenciją. Tai šiuo metu ypatingai regime Afrikoje, Irake ir Sirijoje, kur piliečiai kentėjo nuo daugybės islamistinės ir ekstremistinės grupuotės išpuolių: taikinyje atsidūrė ne tik krikščionys, bet ir tie nuosaikūs musulmonai, kurie nepritaria jų ekstremizmui [4].
Ar mes privalome kreipti dėmesį į šiuos faktus? Ar Amerika mums ne pavyzdys?
Štai, ne visai politkorektiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas perspėjo, kad pabėgėlių, kurių dauguma yra musulmonai, antplūdis kelia pavojų Europos krikščioniškoms šaknims, bet tokią poziciją atmetė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Ko gero Vokietija geriau žino, kaip integruoti migrantus į pasaulietinę visuomenę. Pas juos didelė patirtis. Šiais metais Vokietija atšventė pirmosios mečetės Vokietijoje 100 metų jubiliejų, ten jų dabar šimtai, ir Saudo Arabija nesenai pasiūlė savo pagalbą emigrantams – pastatyti dar 200 mečečių ant vokiečių žemės. (Atkreipkite dėmesį, kad toks Saudo Arabijos valdžios siūlymas akivaizdžiai prieštarauja Ž.K. Junkerio išsakytai nuomonei apie religijos mažareikšmiškumą. Ir būtina prisiminti egzistuojantį draudimą Saudo Arabijoje statyti ne tik katalikiškas bažnyčias (jų ten ir nėra), turėti asmeniniam naudojimui Bibliją ir nešioti ant kaklo kryžius. Ten griežtai baudžiami net tie, kas bando savo namuose slaptai švęsti Kalėdas [5].
Ir be abejo Vokietija sukaupusi šimtametę sėkmingos imigrantų integracijos patirtį, yra pasirengusi ir nekantrauja ja pasidalinti ir su Lietuva ir su Vengrija. O gal ponia Angela Merkel neskaito ne tik vokiškų laikraščių bet ir savo kalbų tekstų?
Iki naujų imigrantų antplūdžio, kaip praneša „Deutsche Welle“ (DW), 2010 metais Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė apie žlugusius bandymus sukurti multikultūrinę visuomenę Vokietijoje. Vyriausybės vadovė iš migrantų pareikalavo išmokti vokiečių kalbą ir integruotis į vokišką visuomenę. „Tie, kas nori tapti mūsų visuomenės dalimi, turi ne tik gerbti mūsų įstatymus, bet ir kalbėti mūsų kalba“ – pareiškė A. Merkel [6].
O kas pasakė, kad jie to nori?
Vokiškose publikacijose atkreipiamas dėmesys, kad sėkmingai į vokišką visuomenę integruojasi ir pradeda dirbti naujos tėvynės labui, išeiviai iš buvusių postsovietinių šalių, o su atvykėliais iš islamiškų šalių (iš kitų šalių) – yra problemų.
Apklausos rezultatai 2010 metais parodė, kad 75 proc. gyvenančių Vokietijoje musulmonų, nelaiko savęs vokiškos visuomenės dalimi. Tačiau apie 70 procentų jaučiasi „įleidę šaknis“ savo gyvenamosiose vietovėse [7] Ar galima tai suprasti, kad „mes čia gyvensime bet ir be jūsų „integracijos“?
Tais pačiais metais Vokietijos Vidaus reikalų ministras Tomas de Mezjeras (Thom de Maizière) supažindino su vykdomos integracijos politikos rezultatais: „iki 15 proc. migrantų nenori integruotis, nelanko integravimo kursų, atsiriboja nuo vokiečių visuomenės ir nepripažįsta vokiškos valstybės“ [8]. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, apie 1,1 milijonas pastoviai gyvenančių Vokietijoje imigrantų nežino vokiečių kalbos.
Vokiečiai vis „laužo galvą“, kaip daugel metų Vokietijoje gyvenančius migrantus priversti išmokti kalbą ir įsidarbinti. Ir net svarsto galimybę taikyti specialias baudas. Jei įvertinsime, kad šimtuose mečečių visoje šalyje, penkis kartus per parą arabų kalba vyksta maldos, kurias praveda atsiųsti iš islamiškų šalių imamai (tikėjimo tarnai), tai dar reikėtų pasvarstyti kas ką ir į kur integruoja. „Imamai turi būti mokomi Vokietijoje ir gerbti vokiškus įstatymus“, pareiškė A. Merkel [9]. Na tikrai, religija čia niekuo dėta.
O gal Ž.K. Junkeris teisus, ir migrantai ne religingi? (O futbolo fanai nemyli futbolo?)
Pagal 2008 metų duomenis 90 proc. musulmonų Vokietijoje itin religingi. [10] O gal šiandien kas nors pasikeitė?
Berlyno sociologijos centro (WZB Berlin Social Science Center – Department „Migration, Integration, Transnationalization“) atliktų plataus masto tyrimų 2013 metais ES šalyse duomenimis, apklausus 9000 migrantų, išryškėja dar didesnė grėsmė visuomenei dėl augančio religinio radikalizmo Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Švedijoje. Ataskaitoje „Islamistinis fundamentalizmas didina įtaką“ (Islamic fundamentalism is widely spread) atkreipiamas dėmesys, kad du trečdaliai apklaustų musulmonų yra įsitikinę, kad religiniai Islamo įstatymai (Šariatas) yra aukščiau nei visi veikiantys įstatymai, juos priėmusiose šalyse. Be to, 54 proc. musulmonų įsitikinę, kad Vakarai nori sunaikinti Islamą. Tarp kitko, priešingai žiniasklaidoje įkyriai brukamiems gandams apie didelę islamofobiją ES šalyse, tik 23 proc. apklaustų krikščionių manė, kad Islamas nori sunaikinti Vakarų kultūrą [11].
Tokiu būdu, galime konstatuoti, kad mums taip ir nepavyksta rasti priežasties, kodėl ES valdžia ignoruoja migrantų teisę turėti „ideologinius skirtumus“ palyginus su vietos gyventojais.
Gal todėl, kad išmintingoji valdžia tikisi, jog migrantai, skirtingai nei futbolo chuliganai, nesugebės sudrumsti visuomenės rimties?
Karo importas. Pakeitus karo lauką – rezultatas nesikeičia.
Televizijos reportažuose iš „karštų taškų“ demonstruojamas aštri konfrontacija tarp įvairių religinių ir politinių grupių. Ar kas pasikeičia, jei pakeičiama konflikto vieta? Migrantai su mentalitetu įgytu savame krašte iš kurio „bėga“ nuo religinių karų, paprasčiausiai tik pakeičia kovos lauką. Amžiais tebesitęsiančių religinių ir politinių nesutarimų Afrikoje ar Sirijoje išsiaiškinimui, tiks ir gatvės Europos miestuose. Pilietinės visuomenės turi pasirengti „klaninių karų importui“.
Štai tik vienos iš daugelio, demokratinės laisvės – rengti protesto demonstracijas, „kriminalizavimo“ faktų, publikuotų Vokietijos naujienų agentūroje Deutsche Welle : „ 2014 spalio 8 dieną taiki kurdų akcija, skirta palaikyti tėvynainius kovojančius su džihadistais Sirijoje, peraugo į susidūrimus ir pogromus Vokietijoje su radikaliais musulmonais ir policija. Protesto akcijos vyko Berlyne, Bonoje, Bremene, Dortmunde, Diuseldorfe, Hamburge, Hanoveryje, Kylyje, Štutgarte, Hagene ir kituose miestuose. Demonstrantai teigė, kad Europa ir Vokietijos valdžia užima pasyvią poziciją prieš teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ kovotojus.
Hamburge protesto demonstracija peraugo į susidūrimus tarp kurdų ir radikalių musulmonų. Buvo panaudoti šaltieji ginklai, niokojami automobiliai, nukentėjo turkiška užkandinė. Kad išskirti kovojančias puses, buvo panaudota vandens patranka. Celės (Celle) mieste policija užkirto kelią susidūrimams tarp kurdų ir čečėnų. Konfliktuojančios grupės bandė pralaužti policijos užkardą, apmėtydami tvarkos saugotojus akmenimis, buteliais ir kitais daiktais. Policija kaip atsaką panaudojo ašarines dujas ir gumines lazdas“ [12].
Kaip po viso to galima ignoruoti religinių įsitikinimų skirtumus? Ar sunku suvokti, kad vienoje šalyje, viename mieste, viename rajone apgyvendinti migrantus iš skirtingų kovojančių pusių – kelis kartus kvailiau, blogiau ir neatsakingiau, nei palikti be priežiūros tribūnoje priešiškai nusiteikusius futbolo chuliganus? Juk mačui pasibaigus visi išsivažinės po savo namus, o migrantai liks čia gyventi. Ir tada pseudo tolerancija pavers mūsų miestus kovos laukais, kuriuos kol kas matome tik savo televizoriaus ekranuose.
Kiekvienam, kuris nors kiek susipažinęs su įvykių Sirijoje ir kituose „karštuose taškuose“ priežastimis, visiškai aišku, kad negalima apgyvendinti musulmonų sunitų kartu su musulmonais šiitais. Arba su šiitais-alavitais – Bašaro Asado šalininkais, kuriuos daugelį amžių persekiojo ir žudė tame tarpe ir už tai, kad jie drįsta kartu su krikščionimis švęsti Kalėdas ir Velykas… (Dar XIII amžiuje musulmonai-sunitai priėmė įpareigojančią religinę nuostatą (fatvą), naikinti visus alavitus, kurie šios nuostatos autorių nuomone „blogesni, nei krikščionys“. Šis religinis dekretas galioja ir šiomis dienomis [13].)
Be žinių ir suvokimo apie amžiais trunkančių religinių priešpriešų priežastis, be ekspertų ir religijotyros specialistų pagalbos, negalima aklai apgyvendinti migrantus mūsų miestuose.
Bet mums kol kas įnirtingai teigia, kad religinės pažiūros – tai nesvarbu. Ir žada susodinti visus futbolo sirgalius vienoje tribūnoje…
Dabar kitokie migrantai?
„Mes kovojame su „Islamo valstybe“, kodėl esame nepasiruošę priimti tuos, kurie bėga nuo „Islamo valstybės“?, – sakė tame pačiame posėdyje EK pirmininkas Ž.K. Junkeris.
Labai svarus argumentas, „išspaudžiantis ašarą“. Nesenai vienas iš vokiečių žurnalistų straipsnyje „Migracija – kiek mes naivūs“ pastebėjo, kad iliustracijoms apie migrantus dažniausiai žiniasklaida naudoja nuotraukas su vaikų ir iškankintų moterų veidais. Tarsi skatinant didesnę užuojautą. Tačiau faktiškai 70 proc. migrantų – fiziškai stiprūs ir kovingai nusiteikę vyrai, pačiame jėgų žydėjime [14].
EK pirmininkas klysta, vertindamas situaciją. Kaip rodo nesenai „Adopt a Revolution” bendrai su „WZB Berlin Social Science Center“ atlikta apklausa tarp migrantų, laukiančių leidimo apsigyventi Vokietijoje – 68 proc. atvykėlių ne bėga nuo „Islamo valstybės“! Faktiškai jie nebyliai palaiko kruviną teroristinę veiklą nupjaunant galvas ir naikinant istorinius paminklus. Ne gana to, daugiau kaip 56 proc. migrantų yra pasirengę sugrįžti į Siriją, kai tik ten islamistai iš „Islamo valstybės“ užims valdžios pozicijas [15].
Tačiau apklausos – tai tik žodžiai. Nekaltą ir romų pabėgėlį atskirti nuo teroristo galima tik pagal jo veiksmus. Didžiosios Britanijos ir Vokietijos spauda su nerimu informuoja apie tai, kad pabėgėlių stovyklose klesti keistas žaidimas – ten esantys pabėgėliai-krikščionys sumušami ir žudomi, net savo lovose. Šie daugkartiniai atvejai praktiškai net netiriami, nes galimi liudininkai dažniausiai tvirtina, esą miegojo ir nieko nežino [16]. Šalia to, kaip oficialiai įspėja Vokietijos Federalinė konstitucijos saugojimo tarnyba, islamistai aktyviai verbuoja šalininkus tarp migrantų-sunitų jų laikino apgyvendinimo vietose [17]. Tačiau, jei sekti ES komisarų logika, tai neturi nieko bendro su religiniais įsitikinimais. Ir žaidimas bus tęsiamas mūsų lauke?..
Kiek mes naivūs?
Daugelis nežino, kad pagal Jungtinių Tautų duomenis pasaulyje yra apie 60 milijonų pabėgėlių, kurie dabar turi pilną teisę pareikšti norą apsigyventi ES. [18] Tai maždaug 20 tokių šalių, kaip Lietuva. O kiek dar nelegalių migrantų? „Tuo tarpu Ž.K.Junkeris ragino sukurti ilgalaikį pabėgėlių perkėlimo mechanizmą, kad būtų galima „ateityje greičiau spręsti krizines situacijas“.
Tikroje Europos pabėgėlių ir prieglobsčio politikoje solidarumas turi būti įtvirtintas mūsų politikos modelyje ir mūsų taisyklėse. Todėl šiandien Komisija taip pat siūlo nuolatinį perkėlimo Europoje mechanizmą, kuris ateityje mums leistų sparčiau reaguoti į krizines situacijas. […] Europa – tai policininkas Austrijoje, kuris pasveikina ką tik sieną kirtusius išsekusius pabėgėlius. Būtent tokioje Europoje noriu gyventi. – Europos Komisijos Pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris (Strasbūras, 2015 m. rugsėjo 9 d.).
Tai reiškia, kad būsime pasirengę priimti visus?
Nuorodos
2. „Pasak viceministro, Lietuva labiausiai pageidauja sirų šeimų iš skirtingų tautinių regionų. Privalumas, kad mokėtų bent vieną iš ES kalbų. Atsižvelgs į išsilavinimą, norą integruotis Lietuvoje, sveikatos patikrinimą bei kitus dalykus. Nebus atsižvelgiama į pabėgėlių religiją.“ – LR, 2015-10-19 .
„Mums nėra svarbu, ar jis vienos religijos, ar kitos, bet mums svarbu, kad žmogus pritaptų mūsų šalyje, todėl tam tikrus pamąstymus šiuo klausimu turime“, – teigė E. Jankevičius, bet viso detalaus pabėgėlių atrankos mechanizmo atskleisti jis nenorėjo. – Žinių radijas, 2015-08-14.
„Aišku, anketose bus nurodyta ir religija, bet mes pagal religiją žmonių neskirstysime. Bet mums labai svarbus faktorius, kad tie žmonės galėtų kuo greičiau integruotis Lietuvoje.“ – Vakarų eksapresas, 2015-10-20.
Kauno Diena, 2015-10-26 – Lietuva nesirinks pabėgėlių pagal religiją
4. 2015-10-20 – JAV ataskaita apie religijos laisvę 2014-aisiais metais.
ZENIT – Living in Secret in Saudi Arabia, Interview With Scholar on Churches in the Middle East
6. Deutsche Welle – 17.10.2010–- Chancellor Merkel says German multiculturalism has ‘utterly failed’.
Tip pat žr. http://dw.com/p/PjAC
7. 25-01-2010 – Studie: Heimatgefühl von Muslimen: Fremd im eigenen Land .
Taip pat žr.: http://dw.com/p/LhQv ir http://dw.com/p/GfuT.
8. Welt –http://www.welt.de/die-welt/politik/article9492885/Jeder-zehnte-Zuwanderer-will-sich-nicht-integrieren.html, taip pat žr. http://dw.com/p/Gr4y
9. Deutsche Welle – 20-10-2010 – В немецкой политике доминирует исламский фактор.
10. Deutsche Welle – „Мусульмане в Германии очень религиозны“.
11. 09-12-2013 – Islamic fundamentalism is widely spread.
13. „The Nusayris (older term for Alawis) are more infidel than Jews and Christians“
There is a very long history of brutal conflict between Sunnis and Alawis in Syria. The conflict is about a thousand years old. Mainstream Muslims, Sunnis and Shiites alike have viewed Alawites as heretics for centuries. Ahmad Ibn Taymiya (1268-1328), a highly influential Syrian Sunni, wrote in a fatwa — religious decision or edict — that Alawites shouldn’t even be considered Muslims.
„The Nusayris (older term for Alawis) are more infidel than Jews and Christians, even more infidel than many polytheists. They have done greater harm to real Muslims than have the warring infidels such as the Franks, the Turks and others. To ignorant Muslims they pretend to be Shi’a, though in reality they do not believe in God, his prophet and his book. Nusayris are always the worst enemies of Muslims,” wrote Ibn Taymiya about 700 years ago. From the fourteenth century on, to express their incredible contempt for the Alawite sect, Syrian Sunnis used the word Nusayri — ancient word for Alawite — as a synonym for pariah“.
The Telegraph – 02-Jun-2013 – Muslim Brotherhood cleric calls for Sunni jihad in Syria
Taip pat žr.:
https://www.adoptrevolution.org/en/survey-amongst-syrian-refugees-in-germany-backgrounds/
16. Heading for Britain: ISIS sends ASSASSINS into UN refugee camps to murder Christians.
Islamisten bedrohen Christen in Flüchtlingsheimen.
Horror as Christian migrant ‘brutally beaten with baton in refugee camp’.
October 23, 2015 – Christian Convert Attacked by Muslim Refugees in Germany
21 Jul 2015 – Christian Asylum Seekers Hounded Out of Immigrant Housing by Muslim Residents – http://www.breitbart.com/london/2015/07/21/christian-asylum-seekers-hounded-out-of-immigrant-housing-by-muslim-residents/
2015-07-18 – Dagens Nyheter – http://www.dn.se/nyheter/sverige/kristna-flyktingar-flyttade-fran-asylboende-efter-hot-av-islamister/
September 27, 2015 – Muslims Persecute Christian Refugees in Germany „Where we are, there is the Sharia, there is our law“.
17. 18. September 2015 – Salafisten werben bei Flüchtlingen – http://www.rp-online.de/politik/duesseldorf-salafisten-werben-bei-fluechtlingen-hans-georg-maassen-warnt-aid-1.5403365
Deutsche Welle – 18.09.2015 – Спецслужба ФРГ: Исламисты вербуют беженцев в общежитиях – http://dw.com/p/1GYdc
Oct 24, 2015 – Islamist extremists trying to recruit REFUGEES from asylum camps in Europe, police warn
18. 18 June 2015 – UN warns of ‘record high’ 60 million displaced amid expanding global conflicts http://www.un.org/apps/news/story.asp?NewsID=51185
Teroristus. Kuo mes blogesni uz vakarus, ir pas mus reikia ka nors sušaudyti ar pasprogdinti. Juk lygiuojames i vakarus. Tie teroristai nenori pas mus, bet gal kaip nors prikalbinsim koki viena kita.
Bandyk prikalbinti.
Užuojauta tavo artimiesiems.
nesupratai ironijos:(
Gal tu pats nesupratai mano pašaipos? 🙂
Užuojauta tavo artimiesiems.
man patiko pagrįstas straipsnis, tik gaila, kad valdantieji jo neperskaitys ir Lietuvoje ta tema jie nerengia viešos diskusijos, o sutinka su viskuo, ką sako šeimininkai. Neišklausius tautos nuomonės, problemos sprendžiamos smurtu, nepriklausomai ar tai Paryžius, ar Maidanas. Todėl ir yra daromos kliūtys referendumams, užmiršo šimašiai, gražuliai ir kiti bu…liai pažadą Seime inicijuoti įstatymą, kad referendumui rengi pakaktų bent 200 tūkst parašų.
“Kiek mes naivūs?” – čia ne naivumas – čia aukščiausio laipsnio debilizmas sudubliuotas su savižudiškais polinkiais. Yra tokia taip vadinamas “Darvino apdovanojimas”. Tai va – visa Vakarų civilizacija LABAI atkakliai jo siekia (ir tikėtina, kad pasieks).
Geras straipsnis, daug tiesos išsakyta.
Tik ar visi klysta ir nesupranta ką daro?
Kaip ir čia daug kas daroma ne valstybės labui, lygiai taip pat ne viskas daroma Europos naudai. Tikslai gali būti įvairūs.
Sveikintinas argumentavimas, tačiau aš, kaip išsilavinęs asmuo, pasigedau gramatikos taisyklingumo (kabliavimo). Kažkaip nesižiūri išprususiame straipsnyje tos klaidos.
Hitleris apie save buvo labai geros nuomonės ir “žinojo ką daro”. Panašu, kad A.Merkel apie save turi ne ką prastesnę nuomonę, ji tai tikrai žino, kaip sutvarkyti reikalus…Pastarąjį kartą, kai Vokietija tvarkė Europos ir pasaulio reikalus, viskas baigėsi ne labai linksmai…Nesu pesimistas, bet turiu blogą nuojautą. Ponia Merkel tikrai atidarė Pandoros skrynią. Saugokim savo žemę. Kas mums gali nurodyt, kokius svečius prisiimt.