Nebepajėgiančius suvaldyti potraukio alkoholiui būtina blaivinti prievarta, negalima jiems suteikti teisės rinktis. O gal blaivinti prievarta negalima – suteikti teisę rinktis? Kurioje vietoje dėti kablelį ar brūkšnį, specialistai nesutaria, nors šalies prezidentė savo nuomonę jau išreiškė.
Efektyvumas nulinis
Kai girtas Kražių gyventojas nužudė 4 moteris, sveikatos apsaugos ministrė prabilo apie blaivyklų sugrąžinimą į Lietuvą ir priverstinį gydymą nuo alkoholizmo. Tačiau specialistų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Vieni Lietuvos vadovei pritaria, kiti kalba apie žmogaus teisių pažeidimą bei nulinį tokių priemonių efektyvumą.
Sovietmečiu pats dirbęs priverstinio gydymo nuo alkoholizmo įstaigoje, psichiatras Aleksandras Slatvickis yra kategoriškai prieš tokias priemones: “Iš tiesų tai buvo įkalinimo įstaiga. Vienintelis skirtumas – prižiūrėtojai buvo neginkluoti. Atsakingai tai pareiškiu, nes pats ten dirbau. O efektyvumas tokio “gydymo” buvo vos vos aukštesnis už nulinį”.
O ir blaivyklos, pabrėžė psichiatras, nieko bendro su medicina neturi, tad esąs ir prieš jas.
“Juk į jas atveždavo visus asmenis, pasiekusius tam tikrą girtumo laipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar jis serga alkoholizmu, ar ne. Juk net ir stiprus girtumo laipsnis neįrodo alkoholizmo. Tai įrodo tik faktą, kad žmogus padaugino alkoholio”, – aiškino A. Slatvickis.
Tad kaip siūlytų spręsti alkoholizmo problemą? “Svarbiausia – profesionalų gydymą padaryti prieinamą kiekvienam. Alkoholizmas – lėtinė, medžiagų apykaitos sutrikimo sąlygota liga, oficialiai vadinama priklausomybės nuo alkoholio sindromu. Jo išgydyti neįmanoma. Vienas vienintelis kelias – visiškai atsisakyti alkoholio, – aiškino portalo pašnekovas. – Deja, iki šiol nėra tokio metodo, kuris nustatytų tuos medžiagos sutrikimus, kol asmuo dar neserga, pavyzdžiui, dešimtmečiui ar penkiolikmečiui. Tad belieka pačiam atsižvelgti į genetiką. Jei šeimoje yra alkoholikų, yra padidėjusi šio sindromo rizika. Ir labai svarbu ligą nustatyti ankstyvos stadijos, kuomet galima padėti”.
Užkrautos ligoninės
Tačiau Gargždų ligoninės direktorė Alma Grikšienė net nesvarstydama pasisako ir už blaivyklas, ir už priverstinį gydymą nuo alkoholizmo: “Nuolat turime benamių, kuriuos girtus atveža greitosios medicinos pagalbos medikai arba policija. Gydytojai apžiūri – sveikas, tik prisigėręs. O kur jį dėti? Ypač žiemą. Tad ir leidžiame pernakvoti ligoninėje, dar tenka ir čiužinį patiesti. Medikai gailestingi – dar ir arbatos pasiūlo”.
Gargždai, pasak A. Grikšienės, nuolat turi 3-4 tokius “klientus”. Žiemą įstaiga jų apsilankymų sulaukia 8-10 kartų per mėnesį.
Uždaras ratas
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos narė, Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė svarsto: “Sakyčiau, kad priverstinio gydymo neturėtų būti, bet, kita vertus, dažnai mūsų klientai jau nebegali adekvačiai priimti sprendimų. Tvirtinama, kad artimieji turi teisę kreiptis į specialistus dėl gydymo, bet ne visi beturi artimuosius. Labai dažnai benamystė ir priklausomybė yra glaudžiai susijusios”.
O dabartinė padėtis, pasak pašnekovės, kai iš nakvynės namų, nesilaikę nustatytų taisyklių, žmonės vėl atsiduria gatvėje, taigi ir vėl geria, esąs uždaras ratas be išeities. “Kiti net iš anksto atsisako ten eiti, tvirtindami, kad nakvynės namuose nėra laisvės”, – pasakojo direktorė.
Tačiau tos išblaivinimo įstaigos, D. Stankaitienės pastebėjimu, neturėtų jokiu būdu priminti kalėjimų, nebūti sukarintos. “Jose turėtų dirbti ir slaugytojai, ir socialiniai darbuotojai, – kalbėjo moteris. – O poreikis tokios paslaugos didžiulis! Klaipėdos savivaldybė prieš dvejus metus netgi skelbė konkursą šiai paslaugai pirkti, bet neatsirado nė vieno pasiūlymo”.
Reikia ne blaivyklos – nakvynės
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė portalui patikslino, kad savivaldybė ne tik pernai, bet ir šiemet skelbė viešąjį konkursą, bet ne išblaivinimo paslaugoms teikti, o laikino apnakvinimo apsvaigusiems asmenims, kai iškyla grėsmė gyvybei. Tačiau per dvejus metus taip ir nesulaukė nė vieno pasiūlymo.
Ar Lietuvoje reikalingos blaivyklos? “Tokio pavadinimo – ne, nes tai prieštarautų žmogaus teisėms. Tačiau apnakvinimo įstaigos, kuriose žmonės būtų stebimi, – taip”, – atsakė pašnekovė.
