Finansų ministerija šiandien, rugsėjo 28dieną, Vyriausybei pristatė pagrindinius 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto skaičius bei fiskalinės drausmės apribojimus, kuriuos Lietuvai tapus euro zonos nare šiemet pirmą kartą analizuos bei vertins ir Europos Komisija.
Teikiamame projekte numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro 2 mlrd. 6 mln. eurų) 2016 m. sudarys 9 mlrd. 289 mln. eurų, arba 0,2 proc. daugiau nei planuota gauti šiemet, o išlaidos – 9 mlrd. 875 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau nei šiemet, rašoma Vyriausybės pranešime.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos, be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 2016 m. preliminariais skaičiavimais, sieks apie 7 mlrd. 283 mln. eurų arba bus beveik 5 proc. didesnės, nei planuota gauti šiemet. Prognozuojama, kad pajamos iš mokesčių sudarys apie 6 mlrd. 666 mln. eurų, t. y. tikimasi gauti apie 326 mln. eurų, arba 5 proc. daugiau, nei buvo planuota 2015 m.
Siekiant didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą ir mažinti mokestinę naštą, mažas pajamas gaunantiems asmenims Finansų ministerija siūlo nuo 2016 m. padidinti maksimalų mėnesinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, o fiksuotą papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD), taikomą už kiekvieną auginamą vaiką – nuo 60 iki 120 eurų.
2016 metų biudžeto projekte numatytos ir kitos nemažos sumos darbo užmokesčiui didinti. Pavyzdžiui, kitąmet kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai vidutiniškai augs 46 eurais, tam suplanuota papildomai beveik 17 mln. eurų. Taip pat numatoma ir toliau dar kartą didinti kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestį, socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokestį, minimaliąją mėnesinę algą. Tam valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybių biudžetams planuojama papildomai skirti apie 41 mln. eurų. Numatoma, kad bus gerinamos karių darbo apmokėjimo sąlygos ir didinamas personalo skaičius – tam planuojama išleisti beveik 12 mln. eurų. Paminėtina, kad Vidaus tarnybos statuto ir naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti numatyta skirti po 11 mln. eurų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarstydama savo išlaidų galimybes Vyriausybė privalėjo atsižvelgti į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuris imperatyviai apibrėžia didžiausią leistiną visų valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo ribą, taip pat buvo įvertinta aplinkybė, kad valdžios sektoriaus skolos didinimas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui bei padidintų skolinimosi finansų rinkose palūkanų normas.
Planuojama, kad 2016 m. skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys 602 mln. eurų, t. y. apie 16 mln. eurų mažiau nei 2015 metais.
2016 m. valstybės biudžeto deficitas sudarys 586 mln. eurų. Numatomas viso viešojo sektoriaus finansų deficitas – 1,3 proc. BVP.
Lietuvai tapus euro zonos nare, vadovaujantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentu, šiemet pirmą kartą Europos Komisijai bus privalu pateikti šalies 2016 m. biudžeto projektą, kuris turės atitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Jeigu Europos Komisija nustatys, kad Lietuva reikšmingai nukrypsta nuo minėto pakto reikalavimų, Lietuva turės biudžeto projektą tikslinti.
Stabilumo ir augimo paktas – tai taisyklių rinkinys, parengtas siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos šalių viešieji finansai būtų patikimi ir kad jos koordinuotų savo fiskalinę politiką.
