Valstybės kontrolė baigė Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) auditus. Auditų metu buvo vertinama, kaip ministerija, kaip kultūros politiką formuojanti ir įgyvendinanti institucija vykdė savo funkcijas, ar 2014 m. finansinių ataskaitų duomenys teisingi, o valstybės lėšos ir turtas buvo valdomi teisėtai, taip pat analizuotas LNDT kūrybinės veiklos ir lėšų planavimas, vidaus kontrolės sistema, darbo santykių teisinis reglamentavimas.
Keletą metų ministerija sulaukdavo auditorių priekaištų dėl apskaitoje simboline 1 lito verte registruojamų muziejinių vertybių, tačiau, auditorių teigimu, šis sudėtingas pervertinimo procesas kasmet spartėja: 2012 m. buvo pervertinta 78,8 tūkst., o 2014 m. – jau 176,5 tūkst. vienetų.
Ministerijoje iki šiol nėra aiškios tvarkos, kokias pavaldžių įstaigų išlaidas finansuoti biudžeto, o kokias Kultūros rėmimo fondo (KRF) lėšomis. Nors KRF lėšos yra skirtos kultūros ir meno projektams, jomis buvo finansuojama ministerijai pavaldžių muziejų veikla. Be to, per 250 tūkst. Lt fondo lėšų buvo panaudoti su kultūra ir menu nesusijusiems projektams (sakralinių objektų elektros, gaisro sistemoms tvarkyti ir pan.). Taip pat ministerija ir Kultūros taryba nepasinaudojo teise perskirstyti metų pabaigoje likusių beveik 4,6 mln. Lt fondo lėšų, todėl aktualūs kultūros ir meno sričių projektai prarado galimybę būti finansuojami.
Auditoriai ministerijai turėjo pastabų ir dėl lėšų, skirtų Romų integracijai į Lietuvos visuomenę, panaudojimo efektyvumo. Ministerija iš 2012–2014 m. šiam tikslui planuotų beveik 5,5 mln. Lt, per trejus metus panaudojo tik 59 proc. Auditorių nuomone, ministerija nesiėmė veiksmų likusiam finansavimui gauti, todėl buvo prarasta galimybė plėtoti romų vaikų ir suaugusiųjų švietimą ir ugdymą dar už beveik 2,3 mln. Lt. Pastebėta ir LNDT skiriamų lėšų planavimo (lėšos skiriamos kaip ir praėjusiais metais, neatsižvelgiant į tai, kokią programą teatras parengia), etatinių teatro darbuotojų darbo sutarčių sudarymo trūkumų.
Auditoriai ministeriją ragina skubiai spręsti jau du dešimtmečius trunkančią gyventojų iškeldinimo iš Užutrakio dvaro sodybos problemą. Neiškeldinus gyventojų, kyla rizika, kad nebus panaudota Europos Sąjungos finansinė parama ir sodyba nepritaikyta turizmo reikmėms.
Kitas skubiai spręstinas klausimas – kultūros paveldo objektų registravimas. VĮ Registrų centras jau keletą metų atsisako neatlygintinai registruoti Kultūros paveldo departamento pateiktus duomenis, todėl, auditorių nuomone, kyla rizika, jog kultūros paveldo objektą įsigiję asmenys, nežinodami, kad jam taikomi paveldosaugos reikalavimai, gali imti naikinti objekto vertingąsias savybes. Tokia situacija susiklostė dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nesuderinamumo. Auditorių teigimu, šiuo metu jau kuriama automatinė sąveika objektams registruoti.
Audito metu vis dėlto pavyko paspartinti sprendimų priėmimą keleto opių ilgamečių problemų klausimais. Pavyzdžiui, po auditorių pastabų ministerija patikslino KRF lėšomis finansuojamų projektų gaires ir nustatė, jog KRF lėšomis finansuojamus kino srities projektus administruos (vertins, spręs dėl finansavimo ir pan.) tik Lietuvos kino centro ekspertai, o ne ir Kultūros taryba, ministerija taip pat ėmėsi veiksmų spartinti Nematerialaus kultūros paveldo sąvado įsteigimą.
Apie audito rezultatus Valstybės kontrolė informuos Seimo Audito komitetą ir Vyriausybę.
