Senų automobilių dalys keliauja į sąvartynus ir į pakeles (video)

Lietuvoje po euro įvedimo kylant senų automobilių kainoms, populiariausi Lietuvoje išlieka apie 15 metų senumo automobiliai, kurių techninė būklė paprastai nebūna labai gera, o po kelerių metų eksploatacijos Lietuvoje jie dažniausiai atsiduria automobilių sąvartynuose.

Nors automobilių rinkos analitikai fiksuoja kylančias senų automobilių kainas, tačiau Lietuvos automobilių parko techninė būklė dėl to nei kiek negerėja. Remiantis ekspertų analize bei valstybinės įmonės „Regitra” duomenų bazės duomenimis, Lietuvoje populiariausi vis dar maždaug 15 metų senumo automobiliai, kurių techninė būklė paprastai būna ne itin gera. Tokie automobiliai, patekę į rinką, po keleto metų išardomi, o nevertingos dalys pakliūva į buitinių atliekų konteinerius arba užteršia pamiškes ar kitas nuošalesnes vietas.

Nuo šių metų sausio Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visų surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą iki 95 proc., skaičiuojant pagal automobilio masę.  Tokios normos yra numatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių”. Jei vidutinis automobilis sveria maždaug 1600 kg, vadinasi, pakartotinai naudojama (naudojamos automobilių dalys), perdirbama (automobilyje esantis metalas, plastikas, stiklas ir kt.) ar kitaip panaudojama (pvz., senos padangos panaudojamos kaip kuras) turi būti apie 1500 kg.

„Atsižvelgiant į automobilių parko amžių bei tendencijas, panašu, kad ES reikalavimus įgyvendinti bus labai sudėtinga arba visai neįmanoma“, – prognozuoja Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.
Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis svarsto, kad tikslingiausia būtų sureguliuoti rinką taip, kad senas automobilis būtų išardytas tų tvarkytojų, kurie dirba pagal nustatytus reikalavimus ir atsakingai elgiasi su nevertingomis atliekomis. Norintys tai padaryti,  gali perduoti savo automobilį licencijuotiems tvarkytojams. Šie pagal nustatytas tvarkas išardo automobilį, o nevertingų dalių sutvarkymą ir perdirbimą finansuoja GIA. Kitu atveju senos automobilio padangos, gumos, sėdynės, plastikas dažniausiai nukeliauja į buitinių atliekų konteinerius, taip pagreitindamos sąvartynų užsipildymą ir padidindamos mokesčius sąvartynų išlaikymui, kuriuos tenka sumokėti gyventojams.

Kaip žinia, Lietuvoje kasmet išardoma 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (t.y. 15-20 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilinių dalių atliekos. Senus automobilius supirkinėja ne tik legalūs, bet ir nelegalūs ardytojai, kurie vertingas dalis priduoda į antrinę rinką, metalą parduoda, o gumos, stiklo, plastiko atliekas šalina į pamiškes, buitinių atliekų konteinerius ir pan.. Nuo šių metų pradžios įvedus naujus reikalavimus senų automobilių atliekų tvarkymui, gamintojams ir importuotojams teko padidinti finansavimą nenaudojamų automobilių atliekų tvarkymui.

Pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos bei policija, seno, nebevažiuojančio automobilio savininkas  privalo pasirūpinti seno automobilio atliekų sutvarkymu. Jei to nepadarys, jis gali būti nubaustas už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose.

https://youtu.be/NHMlQG7Mfv0