Lietuvoje, kaip ir beveik visose posovietinėse valstybėse (kad ir kaip būtų ironiška), galioja vadinamasis „plokščias“ pajamų apmokestinimo mechanizmas: visoms už darbą gaunamoms pajamoms galioja tas pats 15 % mokesčio tarifas, išskyrus nedidelį neapmokestinamąjį dydį, kuris varijuoja priklausomai nuo pajamų. LLRI ekspertai mėgsta tvirtinti, kad tai yra įrodymas, jog Lietuvoje jau veikia progresiniai mokesčiai, tačiau niekas pasaulyje tokios schemos taip nevadina. Progresinės apmokestinimo schemos veikia kelių tarifų, kurie vis didėja nuo tam tikrų pajamų lygių, principu.
Svarbus niuansas, kurį dažnai praleidžia neįsiskaitę kritikai, yra tas, kad toms pačioms sumoms visada galioja tas pats tarifas. Pavyzdžiui, pagal A. Syso projektą, pajamoms, viršijančioms 14 000 eurų per metus, taikomas 25 % tarifas, tačiau panika, kad tada uždirbantis 15 000 sumokės ketvirtadalį pajamų mokesčio ir namo parsineš mažiau negu uždirbantis 13 000 (žmonės kažkodėl tikrai taip galvoja!), yra nepagrįsta – šis variantas būtų toks kvailas, kad apie jį tikrai jau yra pagalvota, ir padidėtų tik mokestis, sumokamas nuo paskutinio tūkstančio eurų. Daugiau uždirbant, visada daugiau ir liks – visai kaip dabar.
Bet visgi – kodėl ši, atrodytų, neteisybė tokia populiari išsivysčiusiose ekonomikose? Kaip jie tai pateisina?
Dalis sumetimų grynai praktiniai. Gerovės valstybė – brangus malonumas, ir nors kai kas verčiau gyventų viduramžiais ir samdytų savo policiją bei gaisrinę (jei kam įdomu – tai kainuotų gerokai daugiau, negu dabar sumokate mokesčių), už kur kas mažesnį nusikalstamumą ir nuo pagydomų ligų mirštančiais benamiais neužverstas gatves reikia mokėti. Nors būtų gražu visiems gyventojams prie bendrų reikalų prisidėti po tiek pat, akivaizdu, kad galimybės nėra vienodos. Kiekvienas mažiausiai uždirbančio žmogaus euras ne tik, atiduodamas mokesčiams, labiau sumažina gyvenimo kokybę, palyginti su uždirbančiu daugiau nei vidurkis, bet ir likęs jam bus tuojau pat išleistas. O tai nėra blogai, kaip tik atvirkščiai – vartojimas yra ekonomikos variklis. Žinoma, niekas nenori mokėti daugiau, bet žvelgiant pragmatiškai toks mokestinių pareigų pasidalijimas yra mažesnis blogis tiek individams, tiek visuomenei.
Bet jeigu žmogus viską užsidirbo pats, kas turi teisę iš jo atimti? Čia teisybė gali nuskambėti kiek šokiruojančiai, tačiau ji yra tokia – joks žmogus nenusipelno savo pasiekimų šimtu procentų. Turėjo tėvus, nesergančius kokiomis bjauriomis paveldimomis ligomis, šie jį maitindavo ir leisdavo į mokyklą, kur jį mokė pakenčiami mokytojai, universitete gal net stipendiją gaudavo, pasisekė su darbu per kažkieno pažįstamą. Pagaliau, gimė Lietuvoje, o ne Sudane, ir XX amžiuje, o ne XIV. Žmonės kažkodėl dažnai kaip įžeidimą priima tokį nuo jų nepriklausančių faktorių išvardijimą, o be reikalo – juk tai galioja visiems be išimties! Pagaliau tai yra gerai – juk mokyklos tam ir yra. Didesnė problema, kad kiti pakankamai šansų negauna, o jų gavusiems prisidėti prie bendro gėrio nebūtų taip sunku.
Kita vertus, turtingesnis žmogus daugiau gauna ir naudos iš tų mokesčiais išlaikomų socialinių struktūrų. Policija saugo daugiau jo turto, jo automobiliai važinėja sutaisytais keliais (ir teršia orą), kariuomenė gina jo investicijas, jam dirbantys žmonės, tikėkimės, gerai išmoko pamokas valstybinėje mokykloje, o mokesčių lengvatomis besinaudojantys ar, galimas daiktas, netgi pašalpas gaunantys bėdžiai perka jo prekes arba paslaugas. Tiesa, valstybine sveikatos apsauga ir darželiais pasiturintys lietuviai beveik pagal apibrėžimą nesinaudoja, bet tai tik parodo apgailėtiną sistemos, kurią galime išlaikyti dabartinėmis mokestinėmis pajamomis (kurių surenkama mažiausiai, lyginant su BVP, regione), lygį.
O kad niekas tokiomis sąlygomis nesistengs uždirbti, tai jau, švelniai tariant, absurdas. Vakarų Europoje uždirbančių ne tiek ir mažai, kai kurie iš jų net lietuviai. Bet įspūdingiausias kontrargumentas turėtų būti 6–7 dešimtmečių Jungtinės Amerikos Valstijos – viršutiniam pajamų mokesčio tarifui esant net ties 75 %, kai, anot daugelio, jau seniai buvo peržengtas momentas, užtikrinantis Pašėlusio Makso stiliaus apokalipsę, ši šalis pasiekė įspūdingiausią ekonominį augimą savo istorijoje ir užtikrino beprecedentę gerovę savo piliečiams. Gerovę, kuri, likusi tik kaip geras prisiminimas jau keturiasdešimt metų į skurdą smunkančiai amerikiečių vidurinei klasei, išlieka geras pavyzdys, kiek daug galima pasiekti, ne minimaliai, o pagal realias galimybes prisidedant prie bendro labo.
Alternatyva – drakoniuko mantra „viskas man, man ir tiktai man“ iš sovietinio filmuko – daugumai Lietuvos gyventojų per ketvirtį amžiaus dar neužtikrino pageidaujamo rezultato. Tam tikra matematinė trumparegystė, apsunkinanti žmonėms trumpalaikių / ilgalaikių kaštų ir naudos įvertinimą (dėl to žaidžiama loterijose, nors tai apskritai neapsimoka, o bet kokia visiškai savanoriška sveikatos draudimo sistema galiausiai nuveda į katastrofą, nes visi tikisi nesirgti ir nesidraudžia), verčia kreipti dėmesį į sumokamą sumą ar įsivaizduojamą nelygybę ir sumenkina gausimą naudą, kuri gali atrodyti gana abstrakčiai. Žinoma, žmogus, kuris visą gyvenimą nė karto nesirgo, galėtų paburbėti apie savo sumokėtas sveikatos draudimo įmokas, bet turbūt retas kuris užjaustų.
Mažai turiu vilties, kad šį kartą toks įstatymo projektas bus priimtas. Keista, kaip Socialdemokratų partijai niekaip nepavyksta prisiminti vieno savo pačių rinkimų programos nuolatinių punktų. Gal iš tikrųjų rinkėjai nenori ir nereikalauja? Tik paskui kiekvienais metais stebisi: darželiuose vietų ir vėl nėra. Lyg tyčia.
Viskas čia, matyt, sudėtingiau. Juk visuomenei taip nepriimtiną eurą įvedė, panaikindami litą. Iki dabar demagogiškai aiškina, kad litas buvo pririštas, o tai neleido lanksčiai pasinaudoti tautinės valiutos privalumais. Lygtai kas nors iš šalies, o ne patys, jį buvome pririšę. Lygtai patys nebūtume turėję teisės jo atrišti. Greičiausiai panaikinti litą pareikalavo Briuselis, o mums tik pučia arabus, jog patys taip panorėjome. Todėl, jei tik Briuselis pareikalautų progresinių, jie ir būtų įvesti. Valstybingumas iš lėto naikinamas mūsų pačių rankomis:(
Negi tikrai, tamsta, galvojate, kad progresiniai mokesčiai yra blogis? O man visai patiktų, kad Briuselis, kaip Jūs sakote, pareikalautų, o mūsų valdžia pagaliau įvestų tuos progresinius mokesčius. Ir iš kur ištraukėte, kad visuomenei euras yra nepriimtinas?
kaip tai is kur ishtraukete kad euras nepriimtinas- jis po velniu nepriimtinas. jis ivestas neatsiklausus zmoniu, visi tyrimai rode kad bent 60 proc nepritaria.o ir dabar atlikus tyrima zmones labai nepatenkinti. kainos ishaugo, esuropos cenrinis bankas be sustojimo spausdina trilijonus nieko neparemtu euru ir jie nuo tada kai istojom i prakeikta eurozona nuvertejo bent 30 proc. – ziurekiti euro ir dolerio santyki- jie jau beveik lygus – tai ir yra pinigu spausdinimo ishdava.
Atrodo, kad nesupratote, ką norėjo pasakyti. Jei viską dabar sprendžia Briuselis, tai visiškai jokio skirtumo, ką jūs ar kiti mano, nieko tai nekeičia. Kaip pasakys, taip ir bus, o visa kita tik beprasmis laiko švaistymas, jūsų pareiga tik vykdyti, bet ne svarstyti.
Vienas iš būdų ugdyti vidurinį sluoksnį – yra progresiniai mokesčiai. Tokiu būdu sukuriama gerovės valstybė.
Kodėl Vokietijoje jau keletą metų valdo socdemų ir konservatorių koalicija (beveik 70 m. buvusios priešinguose politinio spektro kraštuose), todėl, kad gerovės valstybėje vidurinis sluoksnis sudaro apie 80 proc. visuomenės dalį. Taip sakant visuomenėje išnyksta prieštaringi socialiniai sluoksniai. Kodėl mūsų įžymieji ekonomistai visai nenaudoja vadinamo decilinio koeficiento ekonominei-socialinei visuomenės būsenai apibudinti, o V. Europos valstybėse yra vienas iš svarbesnių kriterijų tam apibrėžti.. Jis parodo koks atotrūkis tarp 10 proc. uždirbančių daugiausia ir 10 proc. uždirbančių mažiausiai. Visa tai parodžius, Lietuvoje būtų didžiulis atotrūkis tarp šių sluoksnių. Tautininkai turėtų apie tai rimtai pasisakyti spaudoje, jei nori, kad už juos balsuotų.
progresniai mokesciai yra prancuzijoj- tai ne tai kad jokia geroves valstybe ten nesukurta, o visa laika prancuzija dega, galvos pjaunamos, zmones ir verslas bega is ten kosminiais greiciais. skola didesne kaip graikijos.
stai jums Holando ir pries tai komunistu (socdemu) ivesti progresiniai mokesciai.
KOZKOKS ABSURDAS KAD ZMONES NIEKADA NEDARE SAVO VERSLO IR I BIUDZETA NESUMEKOJE NEI CENTO IS SAVO UZDIRBTU PAJAMU (UZ JUOS SUMOKEJO VALSTYBE ARBA DARBDAVYS) VEL IR VEL BE SUSTOJIMO REIKLAUJA KAZKA KITA APMOKESTINTI.
LT NIEKAIP NEISHBRENDA IS KOMUNIZMO LIUNO- ATIMT IR PADALINT.
KONSTITUCIJOJ IRASYTA- VISI LYGUS- TAI KODEL MEZAI UZDIRBANTYS ARBA NEDIRBANTYS NORI KAD KAZKAS MOKETU DAUGIAU? 100 KARTU SAKYTA- ZMOGUS UZDIRBANTIS MILIJONA – MOKESCIAMS ISJHLEIDZIA 600 TUKS. TAI AR JIS NE DAUGIAU SUMOKA MOKESCIU UZ TUKSTANTI MAZIAU UZDIRBANCIU- JUODI IR KUOLI TU NELAIMINGAS??
Pasirašę įstatymą, pagal kurį daug uždirba, daugumai skurstant, vadindavo “vory v zakone” ( vagys pagal Įstatymą),
Žinoma, mokslo, valdžios, ar aukštos kvalifikacijos darbuotojas turi uždirbti tris- penkis kartus daugiau už paprastą darbininką, prezidentė – septinis kartus, kitaip tariant prezidentės atlyginimas galėtų būti septini minimalūs atlyginimai. Kada atlyginimai priklausys nuo minimalaus atlyginimo, gal tada valdžios veikėjai supras, kad tik bendras geras darbas su mažiausiom sanaudom ir didžiausio pastangom, sukurs didesnę pridėtinę vertę, duos geresnes pajamas ( atlyinimus ) ir jiems
Progresiniai mokesčiai butini, ir nėra ko čia visokio plauko nesažiningiems užsiiminėti demagogija.
Progresiniai mokesčiai turi būti visiems. Pav; nuo minimalių pajamų (atlyginimo) -5 procentai, tolygiai , su kiekvienu euru , pajamų mokesčius didinant iki 70 procentų nuo tridešimt tukstančių ir daugiau gaunant bendrų pajamų. Įvedus progresinius mokesčius būtų galima žimiai padidinti minimalų ir kitus maženius atlyginimus. Pamatytume, kaip atsigautų ekonomika, prašviesėtų gyvenimas, gal ir skolos pradėtų mažėti ir tautiečiai nebebėgtų iš Tėvynės.
Bet, kad taip būtų turėtų prabūsti “mūsų”valdžios sąžinė ir prašviesėti protas.
Mūsų valdžia veikia pagal užsienio nurodymus. Ten tikslai ir uždaviniai gali būt šiek tiek kitokie, negu norėtųsi čia Lietuvoje mums. Dabar daugeliu klausimų per vėlu ginčytis, lieka tik esminiai klausimai, todėl būkime draugiški ir nešvaistykime savo jėgų – jų prireiks…
EIK I VERSLA IR UZDIRBK KIEK NORI IR NENURODINEK ZMONEMS KAS KIEK TURI SUMOKET! NE TU JUOS UZDIRBAI- NE TAU IR SPREST.
ANKSCIAU VISA TAUTA ISHLAIKYDAVO ELITA (KELIS TUKSTANCIUS ZMONIU) O DABAR KELI TUKSTANCIAI ISHLAIKO VISA TAUTA, KURI ARBA NENORI ARBA NEMOKA DIRBT- TIK NURODINEJA: TU MOL PRIVALAI MUMS SUMOKET NES REIKIA PAKELT MINIMALU ATLYGINIMA.
PASIKARTOSIU- EIK MOKYTIS, EIK DIRBT IR PASIKELK KIEK TIK NORI. NETURI TEISES BEDZIAI NURODINET KIEK KAS TURI MOKET. APSKRITAI NETURI BUTI VISUOTINES BALSAVIMO TEISES- KAI BOMZAI ISRENKA BOMZUS KAD TIE BOMZAI ATIMINETU IS NORMALIU ZMONIU PINIGUS KAD GALETU TUOS BOMZUS ISHLAIKYTI. O DABAR BUTEN TAIP IR YRA.
Gerbiamasi, esi tiek mokytas, kad nesupranti, kad pridėtinę verte pagrindinai kūria ne verlas, o gamyba. Ir dar geriau kai ekspotas viršija importą. Verslas daugiausia užsima pagalbine veikla, nors ji irgi butina. Valstybės klęsti tos kuros turi rimtą gamybą. Be to atlygis turi būti mokomas už darbą, o ne taip, kaip kas turi galios atlygį ” pasidaryti”. Savanaudžiai gali visko prisigalvoti. Viskam turi būti ribos( ir įstatymai). Ir dar, prieita jau iki to, kad žmogų imta vadinti ne darbininku, o parasčiausiai paniekinamai darbo jėga.
Taigi, tautos ir valstybės naikinimui, globalistms visos priemonės tinkamos.
pas mane artojau skirtingai nuo taves yra 3 ekonomines pakraipos austieji- taip kad ne tau man aiskint kas ir kaip kuria pridetine verte.
nenori buti paniekinama darbo jega- tapk darbdaviu ir ishimokek kiek tik nori- tada galesi kalbeti kiek ir kam reikia moketi i biudzeta. gerai?
neikaip nesupranta sitie darbininkeliai- kai tik pakelsi mokescius- momentaliai didysis verslas pasitrauks i ten kur tokiu mokesciu nera- kai tik kubilius pakele mokescius- momentaliai isejo i estija ar olandija VP desimtukas ir hanner- ir valstybe prarado 3 milijardus mokesciais kasmet. dar pakelkit – dar iseis, padarykit progresinius mokescius- dar iseis. nu ir liks kaip graikijoj gyventi is paskolu kol kas nors skolins, o po to nebeskolins ir viskas- ismes is visu organizaciju ir zmones cia prades badu mirinet. visada taip zmonijos istorijoj buvo – vir taip bus – nieko jus artojai niekada nepriversit. tik priversdinedami patys greiciau nuskursit ir emigruosit apelsinu rinkt.
Reik pasakyt, smagu skaityti rašliavą veikėjo, pas kurį “3 ekonomines pakraipos austieji”. Kaip suprantu iš raštingumo lygio, pradinės klasės prašoktos buvo – tiesiai į “tris aukštuosius” šauta? 🙂
taip smerdas eme ir parashe komentara. dabar labai patenkintas sedi idiotas.
Žiū, ponuliui “entelegentui” dar ir psichologinės projekcijos būdingos? Įdomu, įdomu… 🙂
Klasikinė įliustracija posakio, kad aukštasis išsilavinimas nei proto, nei moralės neprideda, o tik suteikia žinias. Deja, čia dar ir su žiniom, bent jau gramatikos ir kalbos kultūros, visai prastai.
Ar nebus ponulis tuos “aukštuosius” Pravieniškėse baigęs, po vieną per kiekvieną kadenciją.
parase tu inteligentai nuo plugo ir paaskino kaip daryt kad geriau gyvent. lygiai tokie patys durneliai 25 metus griauna ekonomika ir labai savim patenkinti kad moka gramatika ir rashtvedyba.
Problema ta, kad įvedus prgresinius mokesčius, “turčiams” uždirbantiems po 14 k per metus “ant popieriaus” tiesiog sumažės pajamos “į rankas”, nes darbo sutartyje yra įrašytas gros atlyginimas, t.y. ant popieriaus. Vadinasi žkonės elementariai uždirbs mažiau, nes nė vienas darbdavys automatiškai nepakels “gros” atlyginimo. Mažės vartojimas, didės ar grįš į šešėlį dalis atlyginimų. Autoriaus demagogija, kad visi moka vienodai, tėra suknista demagogija, nes net esant vienodam tarifui, daugiau uždirbantys pinigų sumoka daug daugiau už mažiau uždirbančius. O algas visi nori gauti pinigais, o ne procentais ir tarifais. Bet kovoti su šešėliu ir “juodom” algom daug sunkiau, nei imt ir apikestint “buožes”? Tiesa?
Esmė – turiu keturis vaikus, įvedus LSD(p) siūlomus tarifus mano alga mažėtų apie 148 eur per mėn, o žmonos 92 eur. .. Daug pezama apie mistinę gerovės valstybę… pasidomėjau, tarkim Šveicarijoje, turėdamas 4 vaikus būčiau apmokestinamas …0-iniu pajamų mokesčio tarifu….