Geležinkelio ruožo nuo Naujosios Vilnios iki sienos su Baltarusija elektrifikavimo darbai įgyja pagreitį. Po kelis mėnesius trukusių projektavimo ir pasirengimo darbų pradėtos montuoti kontaktinio tinklo atramos – 28,6 kilometro ilgio ruože iš viso jų bus pastatyta 1400. Tai pirmas geležinkelių elektrifikavimo projektas atkūrus šalies Nepriklausomybę. Darbus planuojama pabaigti kitų metų pavasarį.
Pagrindinės projekto rangovės specialistai pradėjo montuoti atramas geležinkelio ruože nuo Kenos iki sienos su Baltarusija. Kituose ruožuose – nuo Naujosios Vilnios iki Kyviškių ir nuo Kyviškių iki Kenos – liejami betoniniai pamatai atramoms.
Per dieną išliejama iki dvylikos pamatų ir sumontuojama iki dešimties plieninių atramų. Sumontavus atramas ant jų bus įrengiamos gembės ir tempiamas nešantysis lynas bei kontaktinis laidas. Dėl saugumo ir siekiant minimaliai trikdyti susisiekimą geležinkeliais, darbai vyksta tik per iš anksto suderintas traukinių eismo pertraukas.
Elektrifikuotoje geležinkelio atkarpoje traukiniai galės išvystyti iki 160 km/ val. greitį. Savo ruožtu Baltarusijos geležinkeliai elektrifikuoja ruožą nuo valstybių sienos iki Molodečno. Užbaigus šį projektą kelionė iš Vilniaus į Minską geležinkeliu sutrumpės iki vos 2 valandų, trasa kursuos modernūs elektriniai traukiniai.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie strateginio Lietuvai projekto, kokio nebuvo 40 metų. Esame įgiję nemažai patirties modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Latvijoje. Turime kvalifikuotų specialistų ir dėl šio projekto investuojame į specialią kontaktinio tinklo tiesimo įrangą – , sako Projektų vykdymo departamento direktorius Artūras Šuliauskas.
Pamatai pirmajai būsimos naujos elektrifikuotos linijos kontaktinio tinklo atramai buvo išlieti balandį. Iš viso atramų pamatams bus sunaudota daugiau nei 5000 tonų betono, o metalinėms konstrukcijoms – per 3000 tonų plieno. Bus nutiesta per 300 kilometrų varinio ir bronzinio kontaktinio tinklo.
Įsibėgėja ir darbai Naujosios Vilnios traukos pastotėje, iš kurios bus tiekiama elektra į kontaktinį tinklą. Čia baigti demontavimo darbai ir statomi pamatai naujai įrangai. Čia bus įdiegti sprendimai, leisiantys gabenti krovinius elektriniais prekiniais traukiniais. Iki šiol Lietuvoje sąstatus traukė tik dyzeliniai šilumvežiai. Elektriniai lokomotyvai yra greitesni, galingesni, taupesni ir neteršia aplinkos. Tai svarbu šaliai konkuruojant dėl tarptautinių krovinių.
Ateityje elektrifikuota geležinkelio linija turėtų pasiekti Klaipėdą ir sukurti sąlygas efektyviau gabenti krovinius Lietuvą kertančiais tarptautiniais transporto koridoriais.
Projektas „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas“ yra dalis tarpvalstybinio projekto, apimančio Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelio ruožo N. Vilnia–Kena–valstybių siena–Gudagojis (gudiškai Gudogai)–Molodečnas elektrifikavimą, įgyvendinama Lietuvos pusėje. Projektas vykdomas bendradarbiaujant ir koordinuojant darbus su Baltarusijos geležinkelių atstovais. Projektas dalinai finansuojamas 2014-2020 m. Europos Sąjungos finansinės programos lėšomis.
Tai labai šaunu, svarbiausia, kad iš to yra akivaizdi ekonominė ir politinė nauda Lietuvai, nes šia elekrifikuota linija Minskas – Vilnius būtų gausiai gabenami ne tik tranzitiniai kroviniai į Klaipėdos uostą, bet be abejonės ja naudotųsi ir Minsko, didelės dalies Baltarusijos dalies gyventojai, ypač tuo atveju, jeigu “Rail Baltica” maršrutas eitų per Vilnių, o nuo jo per Druskininkus, Kapčiamiestį link Varšuvos. Taip būtų pasiekta, kad nei jūrinio, nei sausumos kelio krovinių tranzitai į Vakarus neaplenktų Lietuvos. Dabartiniu atveju, kai “Rail Baltica” maršrutas numatytas per Kauną, Baltarusijos keleivius, taip pat geležinkeliu į Vakarus gabenamus tranzitinius krovinius per Baltarusiją gali surinkti per Balstogę Lenkija, t.y. nukeliauti į Vakarus aplenkiant Lietuvą. Tokiu atveju sumažėtų ir pervežimai linija Minskas – Vilnius. Be to, einant “Rail Baltica” maršrutui per Vilnių, Baltarusijoje rastųsi keleivių, vykstančių šiuo geležinkeliu ir Šiaurės kryptimi. Tad akivaizdu, kad “Rail Baltica” maršrutui einant per Kauną, Lietuva ir kitos Baltijos šalys savo pajamas iš krovinių tranzito ir keleivių pervežimo be konkurencijos atiduoda Lenkijai. Kieno ir kokiais interesais “Rail Baltica” maršrutas Lietuvos valdžių yra daromas nenaudingas Lietuvai – per Kauną! Gali būti, kad Lenkijai tarnauti siekiama ne tik lenkišku pavardžių rašymu, bet ir „Rail Baltica“ maršrutu per Kauną, o ne Vilnių. Be to, tokiu savavališku maršruto pakeitimu vienintelis Vilnius yra iš ES šalių sostinių, per kurią neitų ES sostines jungiantis europinės vėžės maršrutas. Tai yra daug ką sakantis ekonominis ir politinis faktas.
“Gudogai” lietuviams – Gudagojis.