Lietuvoje importuojama apie ketvirtadalis pieno, tuo tarpu Lietuvos ūkininkai jį turi parduoti pusvelčiui arba visai neturi kur realizuoti. Pasirenkami užsienio gamintojai ir mažinamos pieno supirkimo kainos šalyje – tai kelia įtampą pieno sektoriuje. Siekiant stiprinti maisto tiekimo grandinę, Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas įstatymo projektas, siekiant užtikrinti sąžiningus santykius tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų.
Šiuo įstatymu norima stiprinti pasitikėjimą tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, neketinama reguliuoti rinkos. Abipusiai susitarimai, kurių būtų laikomasi, stabilizuos situaciją pieno sektoriuje ir padės visoms suinteresuotoms pusėms planuoti pinigines įplaukas ir produkcijos kiekį. Situacija pieno sektoriuje yra labai įtempta, todėl ieškoma išeities.
Seimas apsisprendė svarstyti žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pateiktą įstatymo projektą, kurio tikslas – siekti sąžiningų santykių tarp žemdirbių ir verslo, kad šalių interesai būtų apsaugoti. Įstatyme numatoma, kad pieno gamintojams pristačius vienodą pieno kiekį, nesvarbu, ar tai būtų kooperatyvas, ar stambus ūkis, būtų mokama vienoda kaina. Taip pat siūloma numatyti 30 dienų terminą, kurio turės paisyti perdirbėjai, norėdami keisti pieno supirkimo sąlygas. Pieno kainų skirtumai turėtų būti pagrįsti. „Įgyvendinus siūlomas įstatymo nuostatas, pieno pardavėjų ir pirkėjų santykiai būtų reglamentuoti, taip pat būtų aiškus pagrindas nustatyti pieno kainas. Tikimasi, kad tai įneš daugiau pasitikėjimo tarp pieno gamintojų ir pieno pirkėjų, bus sustiprintos pieno pardavėjų galios rinkoje, užtikrinta interesų tarp žalio pieno pirkėjų ar jo pardavėjų pusiausvyra. Pieno gaminių ženklinimo reikalavimai ir prekybinių antkainių reguliavimas mažmeninėje prekyboje bus naudingas pieno gaminių vartotojams ir leis teisingai atspindėti žalio pieno kainos pokyčius. Priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai. Pateikėme įstatymo projektą, kuris yra svarstomas, esame atviri pasiūlymams, kaip stabilizuoti pieno sektorių ir išlaikyti pienininkystės šaką“, – sako žemės ūkio ministrė. Taip pat tikimasi, kad žalio pieno pirkėjams ir pardavėjams verslo sąlygos pagerės, nes jie turės daugiau informacijos apie pokyčius žalio pieno rinkoje, galės geriau planuoti veiklos perspektyvas. Sustiprinus žalio pieno pardavėjų galias rinkoje, jie įgaus daugiau pasitikėjimo rinka. Žalio pieno pirkėjams, pardavėjams ir ūkio subjektams, parduodantiems pieno gaminius, numatoma atsakomybė, jeigu bus pastebėti nesąžiningi veiksmai iš jų pusės.
Kitos ES šalys taip pat bando reguliuoti pieno sektorių. Ispanijoje santykių reguliavimas tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų taikomas nuo 2013 metų. Maisto tiekimo grandinė turi būti skaidri, gamintojų darbas teisingai atlyginamas, o kainos – prieinamos vartotojui. Ispanija – viena pirmųjų iš Europos šalių, kurios reguliuoja maisto tiekimo grandinę. Šiuo reguliavimu siekiama pagerinti maisto produktų tiekimo grandinės funkcionavimą ir koordinavimą, didinti žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus efektyvumą ir konkurencingumą. Sąžininga konkurencija yra naudinga tiek pačiam sektoriui, ypač jo silpniausiai grandžiai – žaliavos gamintojams, tiek vartotojams. Ispanijoje maisto grandinės įstatymo priežiūrą atlieka naujai įsteigta inspekcijos ir kontrolės agentūra, kuri stebi, ar rinkos dalyviai nepažeidžia konkurencijos ir užtikrina skaidrius santykius, analizuoja kainų pokyčius prekybos centruose.
Nuo praeitų metų rugpjūčio, kai Rusija paskelbė apie embargą žemės ūkio produkcijai, Žemės ūkio ministerija ieško būdų, kaip stabilizuoti padėtį pieno sektoriuje. Pienas – tai greitai gendantis produktas, jo negalima laikyti ir parduoti po kelių mėnesių. Per kelis mėnesius buvo daug diskutuojama su pieno gamintojais ir perdirbėjais, ieškoma visiems tinkamo sprendimo.
V. Baltraitienė Liuksemburge susitiko su Latvijos, Estijos ir Suomijos žemės ūkio ministrais
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Liuksemburge susitiko su Latvijos, Estijos ir Suomijos žemės ūkio ministrais ir aptarė padėtį pieno sektoriuje.
Baltijos šalių ir Suomijos žemės ūkio ministrai sutarė, kad pieno sektoriaus tendencijos nėra geros, todėl ketinama kreiptis paramos į Europos Sąjungą. „Padėtis pieno sektoriuje yra įtempta, sutarėme su kolegomis iš kaimyninių šalių, kad dirbsime išvien, stebėsime ir rinksime informaciją, vėliau ją pateiksime Europos Komisijai. Turime išlaikyti pienininkystės šaką“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Žemės ūkio ministrė taip pat buvo susitikusi su ES žemės ūkio komisaru Filu Hoganu (Phil Hogan) ir papasakojo apie padėtį pieno sektoriuje.
Praėjusių metų rugpjūtį Rusijai paskelbus apie embargą, bene labiausiai nukentėjo pieno sektorius, o pieno supirkimo kainos krito apie 30 proc.
2015 m. vasario mėnesį pieno gamintojams buvo skirta beveik 23 mln. eurų paramos, dar 5,38 mln. Eur skirta 2015 m. balandį. Lėšos skirtos kompensuoti pieno gamintojų praradimus dėl draudimo įvežti žemės ūkio produkciją į Rusiją.
Šiuo metu Suomijoje už 1 litrą pieno mokama 37 euro ct, Estijoje – 25, Lietuvoje ir Latvijoje – 20–22 euro ct.
