Visiems gerai žinoma frazė iš Šventojo rašto: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Taip pat dažnai kartojame liaudies išminties perlus, kuriuos cituoja ir mūsų naujasis meras Antanas Vagonis: „Kas nedirba, tas neklysta“. Tik kaip lengvai šie išmintingi žodžiai pasiklysta principų ir užgautų ambicijų kovoje.
Balandžio pabaigoje mūsų kolektyvą sukrėtė žinia – iš pareigų atleista 15 metų mums vadovavusi direktorė Nida Lungienė. Viskas įvyko taip staiga, netikėtai, per keletą dienų, kad dauguma darbuotojų netgi nesuprato, kas ir kodėl atsitiko.
Dabar jau žinome, kuo kaltinama mūsų ilgametė direktorė. Žinome, kad ji prisipažįsta bene sudėtingiausio ir sunkiausio renginio festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ organizacinių darbų sukūryje beskubėdama padariusi techninę klaidą – pati mums tai pasakė visuotinio darbuotojų susirinkimo metu. Ir taip pat žinome, kad pažįstame Nidą kaip sąžiningą žmogų, kuris, tikime, niekada to nebūtų padaręs tyčia, piktybiškai, siekiant apgauti ir pasipelnyti.
Žinoma, visi turime atsakyti už savo veiksmus – tyčinius ar netyčinius. Tačiau esame tikri, kad sprendimas atleisti Nidą Lungienę iš darbo buvo priimtas skubotai, ir, kaip spaudoje pripažino pats gerbiamas meras, neįsigilinus į situaciją. Netgi baudžiamajame kodekse už sunkiausius nusikaltimus taikomos nuobaudos „nuo-iki“, egzistuoja lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių taikymo sistema. Ir maksimali bausmė taikoma tik ypatingai sunkiems, pavojingiems, ne pirmą kartą įvykdytiems nusikaltimams.
Mūsų situacijoje ilgą lengvinančių aplinkybių sąrašą būtų galima pradėti Nidos Lungienės nuopelnų ir apdovanojimų vardijimu. Neįkainojama 20 metų projektinės veiklos, atplukdžiusios į rajoną didžiules lėšas, patirtis – N.Lungienė pirmoji rajone ėmėsi rašyti ir įgyvendinti projektus šalies ir Europos Sąjungos fondams. To ji mokė ir mus. Iki šiol kasmet jos iniciatyva įgyvendinami 2 projektai: Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ ir „Langinių tapymo pleneras“. Paverskime tai pinigais – 2014 m. Rokiškio kultūros centras gavo 133 tūkst. litų projektinių lėšų, iš jų N. Lungienė – 37,5 tūkst.; 2015 m. kultūros centras – 28,8 tūkst. eurų, iš jų Nidos Lungienės – 8 tūkst. Kita veikla – vadovavimas aukščiausią kategoriją turinčiam folkloro kolektyvui „Gastauta“, turinčiam prestižiškiausią Lietuvoje LLKC apdovanojimą „Aukso paukštė“ (25 m.); Žemės ūkio ministerijos padėka ir medalis už festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ organizavimą (15 m.). N. Lungienė yra Etnomuzikos instituto jaunesnioji bendradarbė; 6 metus buvo Lietuvos kultūros centrų asociacijos tarybos narė Panevėžio apskričiai; 4 metus – Kultūros centrų tarybos prie Kultūros ministerijos narė; 6 metus – Aukštaitijos regioninės Etninės kultūros globos tarybos narė Rokiškio rajonui. 2012 -2014 m. – Rokiškio krašto etninės kultūros plėtros komisijos pirmininkė. O kur dar garso publikacijų leidyba, knygų ir kitų leidinių apie etnokultūrą autorystė ir bendraautorystė, paskaitų skaitymas, dėstytojavimas Panevėžio kolegijoje ir t.t.
Visą N. Lungienės vadovavimo laikotarpį Rokiškio kultūros centras išlaikė ir 2013 m. apgynė aukščiausią kategoriją, pelnė aukščiausią kultūros centrų apdovanojimą – Lietuvos ministerijos ir Liaudies kultūros centro nominaciją „Geriausias 2003 metų rajono kultūros centras“. Lygiai prieš metus jai įteikta statulėlė „Ryškiausias mėgėjų teatrų kultūros globėjas“. O vos prieš porą mėnesių N. Lungienė apdovanota Rokiškio rajono savivaldybės mero padėka ,,Už reikšmingus pasiekimus puoselėjant Rokiškio teatrinį gyvenimą ir etnokultūrą“.
Dauguma šių pasiekimų, žinoma, yra darnaus kolektyvo darbo nuopelnas. Kūrybos laisvė, darbuotojų motyvavimas ir skatinimas, pastangų vertinimas, dėmesys, nepakantumas tinginystei, materialinės bazės stiprinimas – tokia vadovo pozicija padėjo atsirasti įspūdingiems renginiams, augti naujiems aukščiausių kategorijų kolektyvams, garsėti visoje Lietuvoje ir užsienyje.
Spaudoje gerbiamo mero minimi migloti „verslo priekaištai, kad bloga vadyba“, lyg ir taikyti mūsų įstaigai, subliūkšta kaip muilo burbulas prieš elementarius skaičius. Rokiškio kultūros centras Panevėžio apskrityje visa galva lenkia aplinkinius rajonus tiek pagal už teikiamas paslaugas surinktas lėšas (2014 m. Rokiškis – 147 tūkst. litų, Biržai – 49 tūkst., Pasvalys – 35 tūkst., Anykščiai – 50 tūkst.), tiek pagal gautas paramos lėšas (2014 m. Rokiškis – 58 tūkst. litų, Biržai – 9 tūkst., Kupiškis – 6 tūkst., Anykščiai apie 10 tūkst., Pasvalys negavo nė lito), tiek pagal projektinių lėšų kiekį (2014 m. Rokiškis – 133 tūkst. litų, Kupiškis – 75 tūkst., Biržai – 27 tūkst., Pasvalys –21 tūkst., Anykščiai – 125 tūkst. ). Labai tikimės, kad ir kitos rajono įstaigos, įskaitant ir pačią Rokiškio rajono savivaldybę, gali pasigirti tokiais pat rodikliais. Be to primename, kad mūsų įstaiga kuria kultūrinį produktą, kurio vertę itin sunku pamatuoti pinigais. Įvertinti savo darbo kokybę mums leidžia žiūrovų meilė (mes ją jaučiame, o paversta į pinigus ji atsispindi teikiamų paslaugų lėšų eilutėje) bei jau minėti įvairiausių institucijų apdovanojimai. Ir dar tenka pridurti, kad biudžetinė įstaiga nėra UAB, ir mums tenka laikytis Kultūros centrų įstatymo, kuris neturi nieko bendro su verslo įmonės valdymu.
Komisija, per porą dienų „ištyrusi“ šį incidentą, deja, nerado (o gal neieškojo) nė vienos lengvinančios aplinkybės. Remdamasis jų protokolu vos porą savaičių dirbantis meras A. Vagonis galėjo rinktis iš dviejų bausmių: papeikimo arba atleidimo. Deklaruodamas, kad siekia, jog „Rokiškio mieste kažkas tai keistųsi: požiūris į darbą, požiūris į vadovavimą“, iškart skyrė aukščiausią bausmę.
Sunkinanti aplinkybė visur skamba tik viena – Nidos nenoras pripažinti, kad ji sąmoningai siekė pasipelnyti. Manome, kad objektyvių savo poelgio priežasčių paaiškinimas neturėtų būti traktuojamas kaip savo kaltės nesuvokimas ir nenoras prisiimti atsakomybę.
Esame giliai įsitikinę, jog sprendimas N. Lungienę atleisti iš darbo priimtas skubotai. Pripažinimui įgyti reikia daugelio metų, prarasti žmonių pasitikėjimą tereikia vieno neapgalvoto žingsnio. Tačiau N. Lungienė neprarado rokiškėnų ir šalies kultūros darbuotojų pasitikėjimo, ji sulaukia didelio jos darbą gerai žinančių ir vertinančių žmonių bei instancijų palaikymo. Nidai paramą siūlo Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos kultūros centrų asociacija, kultūros darbuotojų profesinė sąjunga, rajoninių kultūros centrų vadovai, Rokiškio rajono kultūros darbuotojai ir meno kolektyvų nariai. Jos ginti drąsiai stoja dalis rajono verslininkų, nebijančių viešai pasakyti savo pavardžių ir nesislapstančių intrigų šešėliuose.
Mes, Rokiškio kultūros centro darbuotojai, išreiškiame pasitikėjimą savo ilgamete direktore Nida Lungiene. Tikimės, kad naujosios rajono valdžios žadėti pokyčiai ateityje bus nukreipti ne į produktyviai ir atsakingai dirbančias įstaigas, o į tikruosius rajono skaudulius.
Rokiškio kultūros centro kolektyvas
Ir toliau balsuokite uz supuvusius komunistus – dar ne tokiu cirku pamatysite ! Gal jau yra numatytas naujas centro vadovas ? 😀 Pasidomekite ! Rokiskis – nedidelis miestas… Greitai suprasite, kame reikalai. 😀
Ir balsuosime, nes tik tuomet bus tvarka. Šaunuolis meras!
Tokia nuoširdi sovietinio palikimo tvarka. Šaunuolis, tikrai šaunuolis.
Žmonėms čiut čiut bus geriau.
Kultūros centrai, deja yra tapę politikų elektorato valdymo įrankiu, tad juose vykdoma kultūrinė veikla politikams rūpi tik tiek, kiek per tą veiklą galima pasireklamuoti. Gerai, kad viešinami tokie skandalingi atleidimai. Daugelyje rajonų net nėra kam viešinti ar atkreipti dėmesį į šią, sakyčiau, esminę problemą. MAno giliu įsitikinimu, kultūros centrai, negali būti pavaldūs savivalsybėms, iš to ir išplaukia visos problemos. Jie turi būti pavaldūs kultūros ministerija, o direktoriai skiriami viešo ministerijos konkurso metu.
Biudzetiniu istaigu vadovai ir taip priimami vieso konkurso budu, o kas liecia pavalduma, tai juose butu dar didesne betvarke.