Gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga pasveikino ir apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus.
„Nacionalinis diktantas neleidžia mums visiems užmiršti, kad lietuvių kalba – tai mūsų šalies identiteto ir išlikimo sąlyga. Esate pavyzdys, kad kiekvienas turime saugoti ir ginti gimtąją kalbą kaip brangiausią mus visus telkiantį ir stiprinantį turtą. Mylėti lietuvių kalbą – reiškia rūpintis savo valstybe“, – sakė Prezidentė.
Pasak Prezidentės, kalba mus vienija. Ypač dabar, kai iš naujo suvokiame laisvės ir nepriklausomybės vertę. Kai vėl turime mokytis mąstyti kritiškai ir dezinformaciją atskirti nuo tiesos, tikrąsias grėsmes – nuo gąsdinimų ir mėginimų mus supriešinti.
Per Prezidentūros Baltojoje salėje vykusią ceremoniją Prezidentė apdovanojo 11 konkurso finalininkų iš visos Lietuvos ir užsienio, taip pat pasveikino raštingiausią klasę.
2015 m. Nacionalinio diktanto nugalėtoja ir raštingiausia Lietuvos gyventoja pripažinta Agnė Kazlauskaitė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vertėja.
Raštingiausia moksleive tapo Eglė Šalengaitė iš Druskininkų „Ryto“ gimnazijos. Prezidentė taip pat apdovanojo moksleivę Brigitą Narmontaitę iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, kuri diktantą rašė Brailio raštu.
Raštingiausios užsienio lietuvės apdovanojimas atiteko šeštadieninės Varšuvos lietuvių mokyklos pradinių klasių mokytojai Jolantai Vilkaitei-Samuilienei.
Taip pat buvo apdovanota diktanto konkurse gausiausiai iš Lietuvos mokyklų dalyvavusi ir mažiausiai klaidų padariusi Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos 2A klasė.
Prezidentė pasveikino visus Nacionalinio diktanto dalyvius ir nugalėtojus, renginio organizatorius, linkėdama ir toliau gyventi su kalba, knyga ir Lietuva.
2015 m. nacionalinį diktantą rašė daugiau nei 7300 žmonių. Šiemet vyriausiai konkurso dalyvei, diktantą rašiusiai Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio vidurinėje mokykloje, 89 metai. Jauniausiam diktanto dalyviui – 9 metai.
gal ta proga Prezidentė tarė nuomonę, kad apgintų lietuvių kalbą nuo svetimų raidžių naudojimo. Juk lietuviškos raidės išreiškia visus garsus, kuriuos ištaria lietuviai