Gegužės 15 dieną Plungės kultūros centras miestelėnus ir svečius sukvies į šventę – „Mildos sodas“, kuri vyks Babrungo slėnyje, parke prie laikrodinės ir Senamiesčio aikštėje. Visas plotas, kuriame vyks renginys skendės ypatingoje rojaus nuojautoje, kurioje pasirodys netikėti šokių dvejetai, muzikuojančios šeimos, šventės dalyviai turės teisę rinkti netikėčiausią deivės Mildos kostiumą, veiks išskirtinis restoranas „Laimės skonis“, lauko kinas, su vaikais bendraus profesionalūs teatro ir cirko aktoriai, grupės „Kraft“, „T&K Duo“ ir kt. Visų šventės dalyvių lauks ir daugiau įvairių, pikantiškų staigmenų ir sumanymų!
Kuo toliau, tuo labiau mylime svetimas kalbas, svetimas šalis, svetimas tradicijas, ir nusigręžiama nuo savų. O juk žmogus nemylintis savo šaknų, savo artimo, savo tėvynės negali deramai suprasti ir mylėti kitų. Taigi mūsų Mildos diena yra meilės ne tik savam bet ir svetimam pagrindas. Lietuvis prašė meilės, santuokos gerovės ir vaisingumo Mildos, o ne šv. Valentino. Ne atsitiktinai balandžio mėnuo seniau vadintas mildviniu, o gegužė – milčiumi. Puoselėkime savo šaknis, bendrą draugystės ir meilės sodą!
Siekdamas atgaivinti nepaprastai lietuviams artimos Mildos šventės tradicijas Plungės kultūros centras kviečia visas Plungės (ir ne tik) šeimas aktyviai prisidėti prie „Mildos sodo“ atmosferos kūrimo. Šventėje, priešingai negu įprasta, nerasite kėdžių ar suolelių. Tiesiog susiruoškite į bendrą pikniką ant žolės su šviesiais apdarais, lauknešėliu ir viskuo, ko Jūsų nuožiūra gali prireikti vakarojant, atsargai nepamirškite ir skėčių ar lietpalčių. Organizatoriai juokauja, jog iš meilės pražydęs parkas, drąsiai taptų aštuntuoju pasaulio stebuklu.
Rengėjai linki lietuviškai švęsti mūsų meilės dieną ir nebijoti, kad ko nors pristingame istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose, juk dar nepraradome paties meilės jausmo, žadinančio vaizduotę, uždegančio kūrybingumą. „Kam mums, lietuviams, šaltą vasarį švęsti įsimylėjėlių – Šventojo Valentino – dieną, jei šiltą gegužės 13-ąją turime seną gražią meilės deivės Mildos šventę“ – , sako dvi žymios etnologės Diana Martinaitienė ir Daiva Šeškauskaitė.
