Pirmasis geležinkelio elektrifikavimo projektas
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje, geležinkelio ruože Naujoji Vilnia – Kyviškės – Kena – valstybės siena su Baltarusija, įsibėgėja. Baigus vieną iš projektavimo etapų, Kena – valstybės siena su Baltarusija atkarpoje ir Naujosios Vilnios
traukos pastotėje startuoja apie metus truksiantys statybos darbai. Juos planuojama baigti 2016 m. pavasarį. Šis Lietuvai ir Baltarusijai strateginės reikšmės projektas padės stiprinti dvišalius santykius. Jį įgyvendinus padidės geležinkelio transporto patrauklumas keleivių bei krovinių pervežimui, sumažės aplinkos tarša.
Per mažiau kaip metus 28,6 km ilgio geležinkelio ruože bus nutiesta apie 138 km varinio kontaktinio tinklo laido ir daugiau kaip 165 km bronzinio nešančiojo lyno, pastatyta virš 2000 metalinių konstrukcijų, sunaudota virš 3000 tonų betono. Darbai prasidės nuo pamatų kontaktinio tinklo atramoms įrengimo. Lygiagrečiai startuoja Naujosios Vilnios traukos pastotės rekonstrukcija. Rekonstruotoje traukos pastotėje bus įdiegta nauja įranga, leisianti gabenti krovinius elektriniais krovininiais traukiniais.
Šiuos darbus „Lietuvos geležinkelių“ užsakymu atlieka pagrindinis projekto rangovas – reikšmingą patirtį geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektuose ne tik Lietuvoje bet ir Baltarusijoje bei Latvijoje turinti intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė FIMA.
„Projekto įgyvendinimui numatytas itin trumpas laikas. Be to, sudėtingi elektrifikavimo darbai negali trukdyti geležinkelių eismui ir bus derinami prie traukinių grafiko. Nuo pat pradžių projektas reikalauja išskirtinio detalumo ir kruopštumo, čia negali būti jokių klaidų. Todėl jau projektavimo etape stengėmės numatyti ir pašalinti ar sumažinti visus įmanomus trikdžius, o prieš pradedant statybos darbus, įsigijome specialią kontaktinio tinklo laidų klojimo įrangą. Mūsų statybos darbų technologija leis užtikrinti, kad vienas iš geležinkelio kelių visada būtų laisvas. Geležinkelių srityje turime didelę patirtį“, – sako FIMA Projektų vykdymo departamento direktorius Artūras Šuliauskas.
Įrengiama kontaktinio tinklo sistema leis elektrifikuotu ruožu traukiniams važiuoti 160 km per valandą greičiu. Ruožo nuo Naujosios Vilnios iki Lietuvos sienos su Baltarusija elektrifikacija yra pirmas ruožo Kena-Klaipėda elektrifikacijos etapas. Planuojama, kad ateityje Lietuvoje bus elektrifikuota visa IX tarptautinio transporto koridoriaus dalis, nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos. Šiuo metu naudojamus dyzelinius lokomotyvus palaipsniui pakeis nauji elektriniai lokomotyvai. Pastarieji neteršia aplinkos, yra greitesni ir galingesni už dyzelinius, tad kelionės geležinkeliais Lietuvoje bus patrauklesnės ir keleiviams, nes jie jausis komfortiškiau ir važiuos trumpiau.
Projektas „IX koridoriaus elektrifikavimas
I etapas“ yra tarpvalstybinio projekto, apimančio Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelio ruožo N. Vilnia – Kena – valstybių siena – Gudogai – Molodečno elektrifikavimą, dalis, įgyvendinama Lietuvos pusėje. Projektas vykdomas bendradarbiaujant ir koordinuojant darbus su Baltarusijos geležinkelių atstovais ir yra dalinai finansuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos programavimo laikotarpio lėšomis.
Tai gal jau iškart reikėtų iš Vilniaus daryti 240 km/val greičio Rail Baltica atšaką į Minską – pusė lėšų ES paramos Rytams, kita pusė lygiomis dalimis Baltarusijos ir Baltijos šalių su Suomija.
Ir kam ta atšaka, jei ji nebus sujungta su pagrindine atšaka į vakarus (geležinkelis eis per Kauną aplenkiant Vilnių)?
O kaipgi gali Vilnius – sostinė, turinti apie 650 tūkst. gyventojų, sukurianti apie 40% BVP, gali likti nesujungtas su Vakarais… Atrodo, – Butkevičius užsimojęs Vilniui nutiesti ypatingo greičio RB geležinkelį tiesiausiu keliu per Druskininkus iki Balstogės. Taigi, matyt, lėtasis – tik apie 90 km/val greičio – RB geležinkelis ateis iki Kauno ir jame baigsis…
Svarbiausia, kad padėsime gudams panaudoto Mykoliškių (Astravo) atominės elektrinės pajėgumus. Dabar neatrodys, kad ji buvo statyta vien lietuviško krašto sunaikinimui.
Be abejonės tik gražiai kaimynaudamiesi su Baltarusia galime atsilaikyti prieš Rusijos ir Lenkijos, kito pasaulio abiems keliamus išlikimo iššūkius. Europinio greičio geležinkelio vėžė Vilnius-Minskas būtų viena iš konkrečių priemonių tos gražios kaiminystės įgyvendinimo.