Jau siūloma įteisinti ir vienos lyties asmenų partnerystę

Liberalė Dalia Kuodytė ir grupė Seimo narių pateikė Civilinio kodekso papildymus ir pataisas, įteisinančias registruotą partnerystę Lietuvoje. Tai numatantį projektą parašais parėmė grupė Seimo Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos frakcijos narių.

Naująjį įstatymo projektą dėl registruotos partnerystės parašais parėmė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai D. Kuodytė, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis, taip pat – Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, frakcijos nariai Marija Aušrinė Pavilionienė, Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Juras Požėla.

Įstatymo projekto iniciatorė Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė sako, kad tūkstančiai žmonių gyvena palaikydami artimus ryšius ne tiktai santuokoje, tačiau jiems ypač sunku apginti savo turtines ir kitas teises, vaikų interesus. To priežastis – šalies Civiliniame kodekse numatytas, bet dėl įstatyminio reguliavimo spragų neveikiantis partnerystės institutas.

„Jokiais būdais nenorime sumenkinti santuokos reikšmės ir svarbos, bet norime, kad žmonės turėtų galimybę laisvai rinktis, kaip įteisinti savo santykius. Šiandien ne santuokoje gyvena šimtai, tūkstančiai porų – didelės jų dalies negalėtume pavadinti kitaip nei šeima. Todėl turime gerbti šių žmonių pasirinkimą ir užtikrinti jiems pilnavertį gyvenimą bei pagrindines teises, analogiškas toms, kurias turi santuokoje gyvenančios poros“, – sako įstatymo projekto iniciatorė D. Kuodytė.

Projektu siūloma apibrėžti, kad partnerystė yra pilnametystės sulaukusių, giminystės ryšių nesiejamų ir santuokos nesudariusių sugyventinių monogamijos principu paremtas bendras gyvenimas šeimoje, abiems partneriams notariškai patvirtinus pareiškimą dėl partnerystės ir pasirašius sutartį. Projektu siūloma įtvirtinti, kad partneriai sutartimi nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Pabrėžiama, kad partnerystė įstatyminio reguliavimo aspektu yra paprastesnė nei santuoka. Partnerystė gali būti nutraukiama skaidriai ir be ilgų teisinių ginčų, su kuriais susiduriama išsituokiant.

Partnerystė pagal įstatymą pradėtų galioti iš karto nuo pareiškimo dėl partnerystės užregistravimo gyventojų registre ir sutarties sudarymo momento.

Liberalė D. Kuodytė primena, kad dabar Lietuvos teisinėje sistemoje, skirtinguose įstatymuose vartojamos tokios sąvokos kaip „sutuoktiniai“, „sugyventiniai“, „partneriai, kurie gyvena įregistravę partnerystę“, „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą tuoktis“, tačiau registruota partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta ir realiai neveikia.

2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo, be kita ko, buvo pabrėžta, kad pagal Konstituciją yra saugomos bei ginamos ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, tarp jų – santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurios yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

Premjeras Algirdas Butkevičius nepritaria siūlymui įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę.

„Ne, aš turiu savo nuomonę, kurią esu išsakęs ne vieną kartą. Ačiū“, – žurnalistams Vyriausybėje trumpai atsakė premjeras, paklaustas, ar palaikytų projektą.

Pasak A. Butkevičiaus, penki socialdemokratai, parašais parėmę partnerystės įteisinimą, neatspindi visos partijos pozicijos.

„Tai nėra oficiali (socialdemokratų pozicija) ir aš manau, kad frakcijoje šitas klausimas bus svarstomas“, – kalbėjo premjeras.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė nesusipažinusi su projekto, todėl negalinti jo komentuoti.