Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo trijų Baltijos šalių Prezidentų susitikime. Šiemet į tradicinį susitikimą, kurio pagrindinis tikslas – aptarti priemones regiono saugumui užtikrinti, pakviestas ir Lenkijos Prezidentas Bronislavas Komorovskis.
Šalies vadovė su Estijos, Latvijos ir Lenkijos Prezidentais Tomu Hendriku Ilvesu, Andriu Bėrziniu ir Bronislavu Komorovskiu aptarė Velso sprendimų įgyvendinimo, energetinio, kibernetinio ir informacinio saugumo klausimus.
„Mūsų šalis vienija bendras interesas – saugus ir ekonomiškai stiprus regionas. Tai pasieksime tik būdami vieningi, kartu įgyvendindami ilgalaikes kolektyvinės gynybos priemones ir vykdydami strateginius projektus, kurie užtikrins regiono energetinį savarankiškumą“, – sakė Prezidentė.
Rugsėjo pradžioje Velse įvykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso šalių lyderiai patvirtino Pasirengimo veiksmų planą (Readiness Action Plan), sutarė steigti NATO vadavietes Baltijos valstybėse bei Lenkijoje ir suformuoti ypač aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgas. Reaguojant į iškilusias grėsmes buvo sustiprinta NATO oro policijos misija Baltijos šalyse, pratybų į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją atvyko Aljanso sąjungininkių kariai.
Susitikime taip pat kalbėta apie energetinės nepriklausomybės didinimą. Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas padėkojo Lietuvai už jos indėlį stiprinant viso regiono energetinį saugumą. Šiemet pradedantis veikti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas esant būtinybei galės užtikrinti net 90 proc. visų trijų Baltijos šalių dujų poreikio.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog būtina tęsti kitus strateginius energetikos projektus – kitąmet užbaigti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, sėkmingai sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Europos tinklais, gerinti esamų vidinių dujų jungčių pralaidumą, liberalizuoti dujų rinką, kad Lietuva ir Estija galėtų pasinaudoti Latvijoje esančia unikalia Inčukalno dujų saugykla.
Viena aktualiausių susitikimo temų buvo kovos su skleidžiama karo propaganda būdai. Sutarta, kad būtina ieškoti ES finansavimo galimybių alternatyvioms programoms rusų kalba, suformuoti ES strateginės komunikacijos planą ir sustiprinti ES teisės aktus, reguliuojančius audiovizualinį sektorių. Šių metų vasarą Latvijoje pradėjo veikti NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centras. Lietuva ir Estija aktyviai įsitraukė į šio centro veiklą.
Susitikime pristatyti nuo 2015 m. sausio 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai perimančios Latvijos prioritetai. Prezidentė pasveikino prie ES vairo stojančią Latviją ir pabrėžė, kad Lietuva gerai supranta šiai valstybei tenkančius iššūkius ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą paramą Latvijai. Lietuva ES Tarybai pirmininkavo 2013 m. antrąjį pusmetį.
Reguliarūs Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentų susitikimai rengiami kasmet vis kitoje Baltijos valstybėje.
Kam čia Estijai reikėjo kviesti tą Komorovskį, dar neaišku kiek iš tikrųjų Lenkija gintų užpultas Baltijos šalis, greičiau yra atvirkščiai Lenkijos tikslas, kad Baltijos šalys gintų Lenkiją…