Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir Nemuno deltos regioniniame parke pastarąjį dešimtmetį buvo itin gausi kormoranų populiacija. Todėl buvo susirūpinta, kaip ją reguliuoti.
Reguliuojant didžiųjų kormoranų gausą, buvo taikomos įvairios priemonės – pradedant dėčių užšaldymu ir baigiant specialių petardų akustiniu poveikiu. Buvo stengiamasi užtikrinti, kad kolonija nebūtų sunaikinta ir nepersikeltų į kitą vietą, taip pat apsaugoti kormoranų kolonijos kaimynystėje perinčius retuosius paukščius – pilkuosius ir didžiuosius baltuosius garnius, jūrinius erelius, karvelius uldukus ir kt.
Didysis kormoranas (lot. Phalacrocorax carbo, angl. Great Cormorant, vok. Kormoran) gyvena mišku apaugusiuose gėlavandenių telkinių pakraščiuose ir salose. Diena žvejoja pakrantėse, o naktį nakvoja medžiuose. Sudaro kolonijas. Lizdus suka medžiuose. Deda 3–5 pilkšvai melsvus kiaušinius. Minta žuvimis (plekšnėmis, builiais, unguriais). Suaugęs didysis kormoranas per dieną sulesa apie 1 kg žuvies.
Gausiausioje kormoranų kolonijoje, esančioje Juodkrantėje Kuršių nerijos nacionaliniame parke, pavyko sustabdyti kormoranų plitimą į sengirę. Tai pavyko padaryti, atšaldant perinčių kormoranų dėtis.
