Pirmadienį į Klaipėdą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) – atsvara vieninteliam dujų tiekėjui Rusijos „Gazprom“.
Oficialiose „Independence“ sutikimo iškilmėse nuo 14 val. dalyvavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Premjeras Algirdas Butkevičius, Latvijos premjerė Laimdota Straujuma, Estijos ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministrė Urve Palo, JAV Senato nariai, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir kitų užsienio šalių ambasadoriai, Europos Komisijos atstovai, ministrai ir Seimo nariai. Laivą pasitiks ir Lietuvos kariuomenės kariai.
„Lietuva, dvidešimt penktaisiais metais po nepriklausomybės paskelbimo, gali vėl didžiuotis savo ryžtu, drąsa ir politine valia. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra svarbus strateginis projektas ir visos valstybės laimėjimas. Tai ne tik energetinė nepriklausomybė, tai ir politinė laisvė. Daugiau niekas negalės mums diktuoti dujų kainos ar pirkti mūsų politinės valios“, – sakė Prezidentė.
Pasak Prezidentės, Klaipėdos SGD terminalui teks ypatingas vaidmuo – jis bus viso regiono energetinio saugumo garantas. Esant būtinybei šis terminalas galėtų padengti net 90 proc. trijų Baltijos šalių dujų poreikio.
Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pastatė SGD terminalą. Šiam projektui įgyvendinti prireikė vos trejų su puse metų. Pasak Prezidentės, SGD terminalas yra puikus įrodymas, kad sugebame siekti ambicingų tikslų, būti atsakingi dėl Lietuvos ateities.
Už SGD laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės 189 tūkst. JAV dolerių (apie 516,2 tūkst. litų), per metus – 68,9 mln. dolerių (188,172 mln. litų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 1,881 mlrd. litų). Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir operavimo paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą.
Minimalų kiekį dujų – 0,54 mlrd. kubų per metus – terminalui tieks Norvegijos „Statoil“, o dar 12 neįvardijamų tiekėjų tieks papildomą dujų kiekį, jei jo reikės. „Statoil“ dujų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso – pastaruoju metu ji siekia 900–1000 litų už tūkstantį kubų, tačiau žiemą jos būna brangesnės.
350 mln. litų į terminalą investavo „Klaipėdos nafta“, o dar apie 130 mln. litų – Klaipėdos uosto direkcija. Terminalo krantinę už 120 mln. litų statė Latvijos BMGS, o 20 kilometrų ilgio jungiamąjį dujotiekį už 115 mln. litų baigia statyti „PPS Pipeline Systems“.
SGD terminalas oficialiai bus atidarytas gruodžio 3-iąją. Pirmaisiais metais jo pajėgumai sieks 1 mlrd. kubų, vėliau – iki 4 mlrd. kubų.
SGD terminalas yra strateginis nacionalinio saugumo objektas, dėl to „Klaipėdos nafta“ pasirašė apsaugos sutartį su Viešojo Saugumo tarnyba.
SGD terminalą nuo įvairių vidaus ir išorės pavojų nepertraukiamai keliomis pamainomis per parą saugos 50 profesionalų.
Viešojo Saugumo tarnyba jau užtikrina bendrovės pavaldume esančios Subačiaus kuro bazės apsaugą.
Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, svarbių valstybės objektų apsaugą, vykdo asmenų paiešką, dalyvauja Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų misijose, išimtiniais atvejais vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir jo nurodymu talkina kitoms teisėsaugos institucijoms, privalo ginti valstybę karo metu.
Europos Komisijos pristatytame komunikate dėl ES šalių pasirengimo dujų tiekimo sutrikimams iš Rusijos šią žiemą išskirtinis dėmesys skiriamas SGD terminalui Klaipėdoje – dokumente pažymima, kad šis infrastruktūros objektas diversifikuos dujų tiekimą ir užtikrins dujų sistemos lankstumą.
Laivo duomenys:
ilgis – 294 m;
plotis – 46 m;
aukštis – 47 m;
greitis – 18 mazgų;
grimzlė – 12,6 m;
pumpavimo pajėgumas – iki 11 mln. kub. m per dieną;
dujų talpyklų pajėgumas – 170 tūkst. kub. m;
įgula – 40 žmonių.
