Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto mokslininkų komanda, sėkmingai įvykdžiusi pirmojo Lietuvos palydovo „LituanicaSat-1“ misiją, jau planuoja naujus kosmoso tyrimus. Vilniuje vykstančioje tarptautinėje kosmoso ekonomikos konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“ pristatytas naujas universiteto kuriamas „LituanicaSat-2“ palydovas, kurį į kosminę erdvę planuojama paleisti pirmoje 2016 metų pusėje.
Briuselyje įsikūrusio Von Karmano instituto koordinuojamos misijos „QB50“ metu iš viso į 380 km aukščio apskritiminę orbitą kartu su „LituanicaSat-2“ bus iškelta daugiau nei 40 palydovų. Jie atliks ilgalaikius, iki šiol dar mažai tyrinėtų žemutinės termosferos ir jonosferos sluoksnių sandaros matavimus.
Skriedami žemutinėje Žemės orbitoje palydovai iš lėto leisis į žemesnius termosferos sluoksnius, taip atskleisdami fizikinių parametrų pasiskirstymą erdvėje ir laike. Numatoma, kad vidutinis tokio tipo palydovo orbitinis gyvavimo laikas turėtų siekti 3 mėnesius.
„Ši misija unikali, nes pirmą kartą tiek nanopalydovų, nesveriančių nė 4 kilogramų ir pagamintų pačių studentų, susivienys į vieną darnų tarptautinį tinklą kosmose su bendru tikslu atsakyti į mokslo klausimus, susijusius su mus supančios termosferos prigimtimi ir sandara“, – sako Vytenis Buzas, kuris konferencijoje pristatė „LituanicaSat-2“ misiją.
„Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“ konferencijoje Lietuvos, JAV, Saudo Arabijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Ukrainos ir kitų šalių atstovai diskutuoja ir dalinasi įžvalgomis apie vykdomus kosmoso tyrimus, kosmoso ateities perspektyvas, mokslinių ir inovatyvių projektų finansavimo galimybes. Renginyje taip pat bus apdovanoti Lietuvos palydovų „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkurso nugalėtojai.
Vieną didžiausių tokio pobūdžio konferencijų Baltijos šalyse organizuoja Lietuvos kosmoso asociacija ir Vilniaus universitetas.
Ne antras, o trečias – antras tik LituanicaSat -2.
Vienas žmogus paskaičiavo, kad jei pasaulyje nebūtų buvę nei vienos kosmoso misijos (kas per debiliškas pavadinimas), visi planetos gyventojai dabar turėtų stogą virš galvos, būtų aprūpinti maistu ir naudotusi nemokama ir kokybiška sveikatos priežiūra. Kosmoso misijos yra kaip fejerverkai. Pykšteli ir garžu, yra kuo pasigirti, bet po akimirkos suvoki, kad dūmais ir kibirkštim paleidai krūvą pinigų. Nei šveicarai, nei islandai, nei norvegai jokių kosmoso misijų nerengia, nes nemato tam prasmės. Geriau kurtį tikrą, o ne pasipūtėlišką žmonių gerbūvį. Lietuvos “kosmonautai” mano kitaip. Ką gi girsimės palydovais, o ne šalies gyventojų gerbūviu.
Tas skaičiuotojas neapskaičiavo to, kad be kosmoso nebūtų labai daug technologijų “tikram gerbūviuj”. Ir be to, visų tokių gudruolių – skaičiuotojų apskaičiavimai paprastai ne pagerina gyvenimą, o jį tik pablogina.
Ir kokių gi technologijų mes nebūtume turėję be kosmoso? Klausiu, nes kiek žinau, NEI VIENA technologija nebuvo sukurta kosmose, viskas kuriama čia, Žemėje. Ir niekas negaminama kosmose. Na, išskyrus gražius paveikslėlius.