Ties bankroto riba (ar jau už jos) stovinti Vilniaus savivaldybė epistoliariniu žanru patvirtino, kad medžioklinis šuo – lietuviškas skalikas yra didelė vertybė ir kad paminklas jam pagal skulptoriaus Romualdo Kvinto projektą Gedimino kalno papėdėje (Arsenalo g.5) bus.
Naujos informacijos susirašinėjimas su savivaldybe ir Aplinkos ministerija nedavė: taip, ir savivaldybė, taip, ir ministerija turi tokią teisę. Pastaroji – ir pinigų: Aplinkos ministerija skirs didžiąją dalį (70 proc.) reikiamų lėšų – 140 tūkst. iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Savivaldybė siūlo džiaugtis, kad „projekto „Skulptūros „Lietuviškas skalikas“ įrengimas“ įgyvendinimo metu bus ne tik pastatyta skulptūra, bet ir sutvarkyta šalia skulptūros esanti teritorija.
Vaikštinėdami po sostinę matome, kaip talentingo skulptoriaus R.Kvinto darbai geba sušildyti akmenines erdves, tačiau užkalbintas dailininkas patvirtino, kad pagal jo eskizą skulptūrą darys kiti, laimėję konkursą, o jis tik prižiūrėsiąs juos. Kas tie „kiti“, jis sakė nežinąs. Dėl užmokesčio už eskizą tarė irgi nesusiprotėjęs pasiklausti.
Kur šuo (šiuo atveju skalikas) pakastas, epistoliariniu žanru nepaaiškino nė Vilniaus savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento Investicinių projektų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Lajauskaitė: „Atsižvelgus į apklausos rezultatus bei Lietuvos Respublikos Vilniaus medžiotojų draugijos siūlymą, Vilniaus miesto savivaldybės posėdžiuose buvo nuspręsta dėl skulptūros vietos bei koncepcijos: Arsenalo g.5 teritorijos bei skulptoriaus R.Kvinto kūrinio (atskirai skulptūros eskizui/projektui konkursas skelbiamas nebuvo, kadangi skulptūros eskizas/projektas jau buvo pasiūlytas).“
„Matyt, yra kažkokia organizacija, kuri rūpinasi šunų gerove Lietuvoje“, – juokavo Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkas Rytas Jonas Belevičius, prašomas pakomentuoti Vilniaus valdžios projektą. Jo nuomone, sakysim, Bernardinų sode galėtų stovėti tiek skalikas, tiek žemaitukas, ir tik nuo skulptoriaus priklauso, kaip jie įsipaišys į aplinką. Jis kalbėjo: „Yra tokių miestų, kurie ir turi viziją, ir jiems sekasi, – kalbu apie Telšius, – matai, kad miestas yra mylimas; Vilniuje kitaip. Buvo toks beveik dešimtmetį trukęs projektas „Skulptoriai Vilniaus miestui“, kur buvo surinkta per šimtą skulptūrų idėjų, perleistų per kompetentingą menotyrininkų, kultūrologų sietą, ir niekas nieko; nė viena iš jų nebuvo įgyvendinta.“
Šiuo atveju, kaip išsiaiškinome, skaliko skulptūrą remia ne kultūrologai ir ne menininkai, – regis, per du šimtus vilniečių balsų ir Medžiotojų, ir žvejų draugijos. Taip geležinis vilkas virsta šunimi. Tiesiogine ir simboline prasme.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Matyt, iš galą (lemtį) žinančio vilko per slavų kalbas gavosi geležinis vilkas. Kadangi Vilnius yra ir dabar, todėl čia jokia senovė. Tokiu atveju siejantis su dabartimi paminklui tinkamiausia vieta būtų Europos aikštėje.