35 kaimai ir 700 sodybų – tiek pasiglemžė prieš 55-erius metus atsiradusios Kauno marios.
Šia proga Samylų kultūros centras ir Kauno marių regioninio parko direkcija pakvietė į renginį „Pėdos marių dugne“.
Talkinant Kauno rajono viešajai bibliotekai, Vietos veiklos grupei, Samylų seniūnijai, Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai ir kitiems partneriams buvo pastatytas šiaudų kaimelis, primenantis šio krašto praeitį.
Jame apsigyveno iš gamtinių medžiagų pagaminti arkliai, karvės, paukščiai, o svečius su duona ir druska pasitiko tautiniais drabužiais pasipuošę saviveiklininkai. Jaukioje marių įlankoje įkurdintas šiaudų kaimelis su gyvulėliais ypač patiko vaikams. Tuo metu vyresnieji traukė dainas ir trypė šokius arba tiesiog gėrėjosi gamta, užkandžiavo.
Renginyje buvo pristatyti senųjų kaimų amatai ir papročiai, koncertavo folkloro kolektyvai „Viešia“, „Sedula“, „Senolės“, „Vėrupė“, „Griežlė“, „Sadūnai“ ir kiti. Į šventę prisiminti skaudžios istorijos taip pat atvyko Kaišiadorių ir Prienų rajonų atstovai.
Kauno marios atsirado prieš 55-erius metus, pastačius hidroelektrinę. „Vienas svarbiausių tikslų buvo apsaugoti Kauną nuo potvynių“, – tvirtino Kauno marių regioninio parko specialistė Ramunė Mikitiejeva.
Samylų įlankoje susirinkę užlietų kaimų gyventojai su širdgėla prisiminė metus, kai turėjo palikti savo sodybas. Vaizdingame Nemuno slėnyje gyvenę žmonės pasakojo, kad priverstinis išsikraustymas iš namų prilygo tremčiai. Valdžios atstovų kalbos apie visų namuose būsiančią elektrą neguodė – teko kirsti sodus, griauti namus, perlaidoti artimuosius.
Užlietų kaimų istorija domėjosi ir išleido knygą Rumšiškėse gyvenantis Stanislovas Abromavičius. Prie jos išsirikiavo netrumpa skaitytojų eilutė.
Renginio globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėkojo bendruomenei už saugomą istorinę atmintį ir puoselėjamas tradicijas. „Esate unikali bendruomenė, nes jūsų istorija – išskirtinė. Šaunu, kad nepamirštate savo šaknų, nors jos ir liko marių dugne“, – kalbėjo meras.
Kauno marios yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, jo apylinkėse yra daug piliakalnių, auga retų augalų, gyvena daug vandens paukščių. Žiegždriuose įrengti pažintiniai takai, kur galima apžiūrėti įspūdingas šlaitų atodangas. Iškylautojus taip pat traukia unikalus Arlaviškių kadagių slėnis.
