Eidamas 93-uosius metus mirė širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje, habilituotas mokslų daktaras Algimantas Jonas Marcinkevičius.
Jis sukūrė širdies ir kraujagyslių chirurgų mokyklą. Pirmasis Lietuvoje operavo daugelį širdies ydų. Atliko pirmąsias Lietuvoje atviras širdies operacijas naudodamas dirbtinę kraujotaką.
1987 metais A. J. Marcinkevičius vadovavo pirmajai Lietuvoje širdies persodinimo operacijai.
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė reiškia nuoširdžią užuojautą savo ir viso Seimo vardu dėl profesoriaus Algimanto Jono Marcinkevičiaus netekties jo šeimai, draugams ir visai medikų bendruomenei.
„Tai buvo vienas profesionaliausių chirurgų Lietuvoje, kuris pasižymėjo savo vidiniu grožiu, supratimu, kad medicina turi tarnauti žmogui, teikti viltį ir gyvenimo džiaugsmą. Ši iškili asmenybė savo darbais ir pastangomis kūrė modernią kraujagyslių chirurgiją. Medikas pirmasis Lietuvoje atliko širdies persodinimo ir inksto operacijas, buvo transplantologijos pradininkas, taip pat išugdė daug gerų specialistų mūsų šaliai“, – pažymi parlamento vadovė.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pareiškė užuojautą.
„Lietuva neteko ypatingos asmenybės. Tai buvo žmogus, visą gyvenimą paskyręs pareigai padėti kitiems. Chirurgas, svariai prisidėjęs prie šiuolaikinės medicinos kūrimo ir pažangos siekio. Didžiulis jo indėlis į medicinos mokslą, atsidavimas profesijai visada išliks mūsų atmintyje ir bus pavyzdys, į kurį galėsime atsiremti mokydamiesi atsakomybės ir žmogiškumo“, – sakoma Prezidentės užuojautoje.
Tai buvo ypatingas Žmogus, ne tik puikus chirurgas. Galingas ne tik atliktais darbais, bet didinga dvasia-daugybei persekiojamųjų sovietmečiu yra padėjęs! Jam skaudėjo dėl kiekvieno kenčiančio žmogaus. Ir ne tik fizinį skausmą. Nekentė pasipūtimo, niekada nedemonstravo savo pozicijos. Iškrėsdavo išdaigų: kadangi buvo labai žinomas, garbingas profesorius, tai visi gydytojai ir medicinos personalas išskirtinai apšokinėdavo jo atsiųstus žmones. O jis siuntimą parašydavo tūlam žmogeliui, atvykusiam iš giliausio užkampio. Ir gaudavo tas žmogelis išskirtines paslaugas. Jis neskirstė žmonių nei pagal socialinį statusą, nei pagal kitus dalykus.
Tikrai oraus ir garbingo žmogaus netekome. Buvo giliai tikintis ir tuo gyvenanantis, patrioto pavyzdys. Tebūna mums sektinu Žmogumi.