Šeštadienis, 31 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

B.Ropė. Ukrainos priminimas Lietuvos valdžiai – žmones reikia gerbti

Bronis Ropė, www.alkas.lt
2014-01-29 12:06:38
15
Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Bronis Ropė | asmeninio archyvo nuotr.
Bronis Ropė | asmeninio archyvo nuotr.

Nebe suvaldomas Maidanas, kraujo praliejimas, vos ne pilietinio karo link žengianti šalis. Ukrainos vadovybė galėjo to išvengti, jei būtų įpratusi klausyti Tautos nuomonės ir jos atsiklausti dėl strateginių sprendimų. Bet Kijevo elitas pasirodė panašus į nebrandžios lietuviškos demokratijos valdžią: jautėsi geriau žinąs. Žmones laikė runkeliais, o ne šeimininkais savo šalyje. Ir dabar moka už tai brangią kainą.

Vienas interneto puslapių klausė skaitytojų: kas nugalės Ukrainoje – opozicija ar Prezidentas. Tai įdomu politinių žaidimų požiūriu, tačiau šalies istorijai svarbiausia, kad nugalėjusi jaustųsi Tauta, kad iš konflikto išeitų sutvirtėjusi, o ne susiskaldžiusi.

Šalies vadovas neturi teisės elgtis su žmonėmis taip, kaip dabar elgiasi Janukovyčius su protestuotojais. Smurtą ir nesantaiką Ukrainoje išprovokavo neatsižvelgiant į piliečių nuomonę priimami valdžios sprendimai. Niekas geriau už pačius ukrainiečius negali atsakyti, ar jiems verta pasirašyti Asociacijos sutartį su ES, ar ne. Bėda ta, kad jų kol kas niekas nepaklausė.

ES sostinės tempia Ukrainą į savo pusę, Maskva – į savo. Užuot suvaldžiusi krizę, šalies valdžia krizę kaitina. Galėčiau Ukrainos vadovui patarti tik viena: baigti spjaudyti į veidą savo žmonėms, nebesileisti tampomam iš užsienio sostinių, atsigręžti į piliečius ir kartu su jais priimti racionaliausią sprendimą. Tokia laikysena visada apsimoka geram vadovui. O štai tapti užsienio jėgų ar verslo grupuočių marionete strategiškai neapsimoka, nes istorijoje toks ir liksi: politinis nulis. Pasirinkimą dabar turi padaryti Ukrainos vadovybė. Arba trauktis.

Ir Ukrainoje, ir Lietuvoje elitas dreba nuo žodžio referendumas, lyg gyventų ne demokratinėje šalyje kartu su savo bendrapiliečiais, o kažkokiame nuo Tautos atskirame pasaulyje. Atsidūrus kryžkelėje, pasitarti su žmonėmis ir gerbti jų sprendimą, patinka jis valdžiai ar ne – štai demokratinės, šiuolaikinės, išsivysčiusios valstybės bruožas.

Būtent civilizuotu Tautos balsavimo būdu linkėčiau Ukrainai išspręsti savo situaciją, ir tada Maidane žmonės dažniau susirinktų ne piktintis ir muštis, o diskutuoti, spręsti ir švęsti.

Taip linkėčiau elgtis ir Lietuvos valdžiai, kad Seimą žmonėms norėtųsi vėl ginti, o ne daužyti jo langus. Bet kol kas Vilniaus elitui labiau rūpi, kas kalbama Briuselyje, Vašingtone, Maskvoje ar Varšuvoje, o ne tai, kas rūpi jų rinkėjams Ignalinoje, Kupiškyje, Šilainiuose ar Fabijoniškėse.

Tokia laikysena stumia šalį į nesantaiką, susvetimėjimą, gresia neramumais, riaušėmis ar tiesiog – išsivaikščiojimu.

Apgailėtinai atsikalbinėjama vykdyti žmonių sprendimą dėl atominės energetikos, nors daugybės šalių sprendimai ir ilgalaikės strategijos akivaizdžiai rodo – energetinė nepriklausomybė įmanoma ir apsimoka be AE. Sociologinės apklausos demonstruoja žmonių nepritarimą skubotam Euro įvedimo projektui. Ekspertai ragina neskubėti. O kaip į tai reaguoja valdžia? Nusprendžią iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuoti Euro reklamą…

Galiausiai kišami pagaliai į ratus istoriniam referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kurį inicijuoja pilietiški Lietuvos žmonės. Valdžia kuria įspūdį, kad didžiausia grėsmė šaliai – jeigu jos žemė priklausys ne užsienio korporacijoms, o jos piliečiams. Be abejo, jeigu dauguma žmonių nutartų, kad mes patys norime būti savo žemės savininkai – valdžiai tektų paprakaituoti, kad apgintų šį sprendimą Briuselyje. Bet argi tai nėra demokratinės valdžios funkcija?

Kol valdžia nenorės paisyti žmonių nuomonės – ir Lietuva, ir Ukraina taip ir liks prastai valdomas Europos paribys, kur valdžia – sau, o piliečiai – sau.

Tiek ES valstybei narei Lietuvai, tiek apie Asociacijos sutartį dar mąstančiai Ukrainai reikia siekti tikro, autentiško europėjimo ir demokratėjimo, kur žmonės bus gerbiami, į jų nuomonę įsiklausoma, jie bus vertinami ne tik kaip pašalpų gavėjai ar mokesčių mokėtojai, o visų pirma – kaip Piliečiai ir šalies šeimininkai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ukrainos sostinėje vyksta daugiatūkstantinis mitingas už europietišką šalies kelią (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos)
  2. Rusija ir Janukovyčius neigia susitarę dėl Ukrainos stojimo į Muitų sąjungą, Maidano dalyvių tai neįtikina
  3. V.Janukovyčius sės prie stalo su Ukrainos opozicijos lyderiais
  4. JTO: Reikia sunaikinti Europos šalių „homogeniškumą“
  5. L. Balčiūnaitė. Ar išsivaduosime iš Lietuvos baimės?
  6. Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas (nuotraukos, video)
  7. Ukrainos prezidentas V.Janukovičius ketina atvykti į Vilnių
  8. Ukrainos palaikymo renginyje dalyvavo daugiau nei 700 dalyvių
  9. Ukrainos prezidentas nesutiko pasirašyti asociacijos sutarties su ES (video)
  10. T. Baranauskas. Sąjūdis kryžkelėje: pareiškimas prieš Lietuvos išpardavimą
  11. „Savaitės pjūvis“ apie Sąjūdžio idealus ir Ukrainos pasirinkimą tarp Rusijos ir ES (video)
  12. „Už Lietuvą Lietuvoje“ surengs mitingą prie Ukrainos ambasados Vilniuje valstybinei ukrainečių kalbai palaikyti
  13. Lietuvos projektas pripažintas geriausiu Europos Sąjungoje (video)
  14. Referendumas dėl žemės pardavimo – ne emocija, o stiprėjanti Lietuvos pozicija ES
  15. Lietuvos Prezidentei – Karolio Didžiojo apdovanojimas (video, tiesioginė transliacija)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. e says:
    11 metų ago

    balsuosiu už Bronių Ropę

    Atsakyti
    • kovas says:
      11 metų ago

      Geriau balsuok tik už ropę.

      Atsakyti
  2. Audrius says:
    11 metų ago

    Autoriui reiktų pasidomėti, dėl ko Ukraina gali skilti į dvi dalis, o ne postringauti apie demokratiją, europėjimą ir t.t. Reiktų skaitytojams pirmiausia paaiškinti kaip tokia Ukrainos teritorija susiformavo, iš kokių žmonių ir teritorijų, iš kokių valstybių buvo atplėštos žemės ir prijungtos formuojant Ukrainos teritoriją. Kokių interesų turi Lenkija į Ukrainą (Voluinės regioną), Rumunija, Slovakija. Kas pila žibalą į Maidaną ir vis kursto neramumus. Kodėl JAV dalina sumuštinius maidaniečiams? Kodėl ES reikalinga visa, o ne padalinta Ukraina ekonominiu požiūriu, iškasenų požiūriu, esančios pramonės požiūriu. Ar tai ne lengvas grobis bei ypatingai pigus?
    Kodėl užsienio šalių valstybių aukšti vadovai važiuoja į Maidaną ir rėžią kalbą nuo tribūnos? Ar čia nėra kišimasis į kitos nepriklausomos valstybės reikalus? Ar Lietuvoje kada nors buvo per mitingus atvažiavę užsienio šalių valstybių vadovai ir agitavę mitinguotuosius versti valdžia?
    Dėl ko Kličko važiavo į Prancūziją jau vykstant Maidane susirėmimui?
    Kodėl Ukrainos žmonės skirstomi tik į dvi kategorijas: už ES ir už Rusiją. O kur dingo ukrainiečiai už nepriklausomą valstybę?
    O dėl referendumo Ukrainoje, tai nei viena pusė nenori to, nes jėgos apylygės 50% / 50% ir bijoma, kad Ukraina bus prarasta amžiams. Geriau jau kelti neramumus….
    Ko siekia Lietuva palaikydama maidaniečius, gerų santykių (pigių prekių) su Ukraina?

    Tik prašau, atsiribokite nuo jausmų ir įjunkite mastymą? Nes užgožus jausmams tai ir vadovausitės jausmais, o ne sveiku protu.

    Atsakyti
    • kovas says:
      11 metų ago

      Įdomiai, bet labai vienpusiškai ir mažai sveiko proto .Žodžiu, Amerika ir Europa yra kaka , o apie Rusija ne žodžio.Nuo kada Ukraina buvo nepriklausoma. Gal tik akimirkomis ir tai teoriškai.Kas ją valdė ir valdo po LDK ir TR subirėjimo.Rusija šimtmečiais valdė Ukrainą ir visokiomis priemonemis bandė naikint ukrainietiškumą t.y rusišką spaudą,televzija,mokyklos ,ekonomika integruota į rusijos ek., galadamoras, tremtys , rusakalbių agyvendinimas ir t.t.Ir po šiai dienai valdo. Jei suprastume, kad nebėra ir nebebus visiškai nepriklausomų valstybių( gal po kokio 3- ojo pasaulinio) tai tamstos komentaras – pabučiuokime rusams subinę.Atsiprašau.O ar Lietuvoje kitaip buvo.Nuo senų laikų rusija papirkinėjo mūsų bajorus.Tarpukari iš kur atsirado Paleckiai, Sniečkai,Gedvilai, Salomeja,Požela ir t.t ar ne už rusų pinigus lojo.Nupirkti aukšti karininkai, kariuomenės vadas Vitkauskas, ministeriai.O ir šiandiena Paleckis ,Subotinas, Burokevičius, Paksas įtakojamas Borisovo ir almakso,Uspaskis ir t.t. Žodžiu,jei nepatrauks Amerika ir Europa patrauks Rsija. O mes esame Europoje .Žaidimas tesiasi.

      Atsakyti
      • N says:
        11 metų ago

        Ukraina ir yra Rusija, ponuli. Rusijos šaknys ten. Elementarios istorijos žinios. Ukrainos kaip tokios niekada nebuvo ir jokio ukrainietiškumo nebuvo. Skirtumas toks tarp ukrainiečių ir rusų kaip tarp žemaičių ir aukštaičių ar dzūkų. Gal tu ir už Žemaitijos atsiskyrimą??? Nepriklausomos valstybės yra ir gali būti, tačiau tokie kaip tu durnini žmones.

        Atsakyti
        • kovas says:
          11 metų ago

          Ukraina yra Rusija . O atvirkščiai negalima? Rusija yra Ukraina.Arba Rusija yra Rusija, Ukraina yra Ukraina.Paistalai ar ne.Sakytum tas pats b…… tik kitoj saujoj.Kiek pamenu, kad ten rytų baltų žemės kurias slavų gentys nukariavo.Tad kieno tos šaknys gyliau baltų ar slavų jau nesvarbu, kitaip nebus.Vienos valstybės formavosi ankčiau kitos vėliau.Dabar pagal tavo logiką. Sakai ,kad tokios Ukrainos niekada nebuvo ir ukrainietiškumo nebuvo( kažkada nei Amerikos ,nei tokios Australijos, nei tokios Europos nebuvo ir t.t.) kažkaip ėmė ir atsirado.Dabar pagal tavo elementarios istorijos žinias , jei Ukraina yra Rusija , tai paskyk man, kam Rusijai reikalingi du prezidentai, kam reikalingos dvi į statymų leidžiamosios ir dvi vykdomosios valdžios (radoje ir dūmoje), kam reikalingos dvi kariuomenės, kam reikalingos dvi pasienio apsaugos, muitinės ir t.t. Tai reiškia ,kad yra dvi atskiros valstybės su savo vidaus ir užsienio politika, nesvarbu , kad kažkada išėjusios iš slavų genčių. O ligint skirtumą tarp rusų ir ukrainiečių kaip tarp žemaičių ir aukštaičių negalima, nes lietuviai ir žemaičiai gyvena vienoje valstybėje. Jei skirtuma ligintume tarp Lietuvių ir Latvių, tai butu teisinga.Aš prieš žemaitijos atsiskirimą.Tu man primink valstybes ,kurios yra nepriklausomos. Kurios nėra susaistytos sąjungose, blokuose, organizacijose ,ekonomikoje ,paskulose.Tad turėtu gautis atsakymas kas durnina žmones.

          Atsakyti
          • bartas says:
            11 metų ago

            “kovai.’, ” N” žiūrėjo per rusų tv laidą su Žirinovskiu. Tas, ten šaipėsi iš ukrainiečių ir įrodynėjo , kad tokios šalies Ukrajinos niekada nebuvo. O jeigu atsiras pabėgelių iš Ukrajinos, siulė nemokamai pasiekti Magadaną.
            Taip . Tokia šalis istoriškai atsirado neseniai. Buvo Kijevo Rusia.

          • N says:
            11 metų ago

            Nežiūriu aš jokios rusiškos televizijos.

          • N says:
            11 metų ago

            Sėsk, kuolas. Liksi kartoti kurso. Visiškas istorijos nežinojimas ir nusiskiedimas iki absurdo. O b*bius matyt tau patinka laikyti rankose. Ir dar svetimus. 🙂 Nelendant per daug giliai į istoriją, pradedam nuo Kijevo Rusios, kai pirmą kartą rytų slavai susivienijo ir priėmė krikštą. Gan greitai jie patyrė mongoloidų spaudimą iš pietų ir pietryčių, Vakarų slavų bei katalikiškos Europos spaudimą iš vakarų ir šiaurės ir valdantysis sluoksnis pasitraukė į šiaurės rytus, kur ėmė kurtis naujas galios centrai, kol galiausiai iškilo ir suvienijo jau rusus Maskva. O eiliniai žmonės tose teritorijose, kur buvo Kijevo Rusia liko po svetimtaučių jungu. Dalis asimiliavosi, dalis buvo išskersta, tie, kas liko vystėsi savarankiškai ir nepriklausomai nuo tų, kurie pasitraukė šiaurėn (ten, kur vėliau atsirado Maskva). Tam tikru tarpsiu dar ir LDK užšokusi buvo ant tų žemių, bet nutautėjimui jokios įtakos nepadarė. Taigi, galiausiai nykstant LDK ir Lenkijos galioms ir stiprėjant Maskvos Rusijai, didelė dalis tos teritorijos, kuri yra dabar vadinama Ukraina, vėl atitenka rusams (kartu su Kijevu). Ukraina – okraina – prakraštys rusų žemių. Štai iš kur tas pavadinimas. Dar kažkiek atitenka po Žečpospolitos padalijimo.

          • N says:
            11 metų ago

            Tęsinys. Ukraina kaip valstybinis darinys atsiranda tik po revoliucijos Rusijoje, bet greitai įjungiamas į TSRS. Viskas. Aš nekalbu apie Bukoviną, Karpatus ir Lvovą. jie ilgą laiką buvo po Lenkijos padu, vėliau Austrijos-Vengrijos, vėl Lenkijos, berods nedidelė dalis Rumunijos ir vėl Lenkijos padais, kol po Antrojo pasaulinio karo galutinai susiformavo dabartinės Ukrainos teritorija (Krymas – prijungtas kiek vėliau ir niekada iki tol nebuvo ten ukrainiečių žemės). Sakyti, kas ukrainiečiai nėra žemaičių analogija yra visiška nesąmonė. Tiek žemaičiai ne visuomet ir ne visi gyveno Lietuvoje, tiek ir ukrainiečiai Rusijoje. Bet didžioji dalis visgi gyveno. Tai trumpas kursas dvejetukininkui.

  3. Tikiu says:
    11 metų ago

    Geras interviu : “Kandidatas į prezidentus B. Ropė: būtina išsilaisvinti iš nevisavertiškumo kompleksų”. Nuosekliai ir giliai aptariami klausimai… Pagooglinkit…..

    Atsakyti
  4. bartas says:
    11 metų ago

    …”o ne tai, kas rūpi jų rinkėjams Ignalinoje, Kupiškyje, Šilainiuose ar Fabijoniškėse.”
    Broniau, jeigu šioje ištraukoje pavadinimą “Ignalina” būtum perkėlęs į išvardintų vietovių pabaigą, arba, parašęs “Skuodas”, tuomet gal ir ne įžvelgčiau “korupcinių elementų”. Suprantu, savas kraštas yra savas, bet Prezidentas , jau visos Lietuvos.
    Neimk į širdį, žmogau, pajuokavau.

    Atsakyti
  5. Malonu girdėti says:
    11 metų ago

    balsą žmogaus, kuris mąsto kaip geras gaspadorius: jei žmonėms bus gerai, tai ir gaspadoriui bus gerai. Dabar gi viskas atvirkščiai: šimtui gaspadoriukų gerai, dėl to trim milijonam žmonių blogai. Pas mus gerai bus tada, kai bent du trečdaliai žmonių sakys, kad gerai. Tą galima padaryti tik tada, jei valdžių gerovė priklausytų nuo žmonių gerovės.

    Atsakyti
  6. Reikalas says:
    11 metų ago

    nuimti tą muiliną šypsenėlę. Kita – vidutiniškai; reikia stipriau, daug stipriau.

    Atsakyti
  7. prane says:
    11 metų ago

    P. Rope, pajutau tamstos “žmones reikia gerbti” kai iš Didžašialės miestelio buvau susiskambinusi su Visuomenės sveikatos vadove ir susitariau, kad nemokamai galėtų atvešti bent 30 moterėlių, į Vilniaus onkologijos institute pasidaryti mamogramas kurias apmokėtų Lithuanian Mercy Lift labdaros organizaciją. Iš jos pusės prašiau iš vieno bėdniausio Lieutovoje miestelio, pasirūpinti transportą į Vilniu. Buvau ambulatorijoje ir buvau susitikus su pacientais ir mačiau kaip vargingai viskas atrodė. VS vadovė paskambino ir jūs atsisakėti išrūpinti transportą. Gi
    tamsta buvote mėras.Po to aš tamstai paskambinau ir man atsakei, kad reikalų neturiu su tokiais paprastais žmonėmis. Aš jam atsakiau , kad aš irgi esu paprastas žmogus. Ir taip liko moterys be pasitikrinimo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
Architektūra

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
„Stasys Museum“ | V. Garlos nuotr.
Gamta ir ekologija

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

2025 05 31
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį
Pilietinė visuomenė

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
Prezidentas apdovanojo tėvus ir globėjus
Lietuvoje

Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus

2025 05 30
Šaltibarščių festivalis
Gamta ir žmogus

Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Karas Ukrainoje: ar gegužės pabaiga taps lūžio tašku?
  • +++ apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Mąstom nuo kito galo? apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Draudikai ragina pasiruošti vasaros netikėtumams
  • Laiku nesutvarkytas automobilio stiklas gali lemti nemažus nuostolius
  • Avalynė ir apranga – draugai ar varžovai?
  • Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

Kiti Straipsniai

Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
„Sodra“

Persikėlus į Europos valstybę, pensija bus mokama be pertraukų

2025 05 30
Transporto ministrų susitikimas

Vilniuje – įsipareigojimas stiprinti karinio mobilumo jungtis

2025 05 28
„Rail Baltica“ | sumin.lrv.lt nuotr.

Sutarta siekti didesnių investicijų „Rail Balticos“ projektui

2025 05 27
Pasienis | vrm.lrt.lt nuotr.

Prezidentas su EK nariu aptarė migracijos iššūkius

2025 05 27
Pasienis | lrv.lt nuotr.

Nuo birželio 1-os Lietuva nebepripažins Rusijos nebiometrinių pasų

2025 05 26
Automobilis

Naujų automobilių skaičius Lietuvoje šoktelėjo net 35 proc.

2025 05 25
G. Paluckas lankosi Moldovoje

G. Paluckas: Lietuva tiki europine Moldovos ateitimi

2025 05 23
K. Budrys ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje

K. Budrys: Turime ryžtingai stiprinti Ukrainos pozicijas

2025 05 21
Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai

2025 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Karas Ukrainoje: ar gegužės pabaiga taps lūžio tašku?
  • +++ apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Mąstom nuo kito galo? apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai
  • ŠIANDIEN pavakare apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvius Prancūzijoje išgarsino sniego skulptūra, kuri primena F.Olandą

Lietuvius Prancūzijoje išgarsino sniego skulptūra, kuri primena F.Olandą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai