Varėniškiai aptartė paveldo objektų išsaugojimo klausimus

Varėnos rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl rajone esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimo perspektyvų. Į pasitarimą atvyko Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė ir specialistai – vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė, Apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Kuncevičienė, Alytaus teritorinio padalinio vedėjas Alius Baranauskas bei vyriausioji valstybinė inspektorė Margarita Janušonienė. Paveldosaugos situaciją rajone ir spręstinus klausimus jiems pristatė meras Vidas Mikalauskas, mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė, Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Galina Šumovec, vyr. specialistas Saulius Korocejus. Pasitarime taip pat dalyvavo VĮ Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Deimantas Stankevičius ir Glūko girininkijos girininkas Petras Balukonis.

Susitikimo metu buvo aptarti svarbiausių Varėnos rajone esančių paveldo objektų išsaugojimo klausimai.

Meras Vidas Mikalauskas pažymėjo, jog savivaldybė skiria dėmesį, ir svarbiausi kultūros paveldo objektai tikrai nėra pamiršti, jų išsaugojimui skirta nemažai lėšų, tačiau spręstinų klausimų visuomet iškyla. Rajono vadovas patikino, jog savivaldybei daugelio paveldosauginių darbų neleidžia atlikti finansinė situacija.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė paminėjo, jog dabar „karščiausias” yra buvusio Glūko artilerijos poligono klausimas, tad apie šio objekto išsaugojimo aplinkybes reikia kalbėti pirmiausia.

Problema yra ta, kad poligono teritorija kol kad nėra tiksliai suformuota ir aiški, nėra konkrečių ribų. Tad sunkumų iškyla ir miškininkams, tvarkantiems tą teritoriją, ir savivaldybei.

Ne visi objektai įrašyti į kultūros vertybių registrą, kai kas – privatizuota. Iki šiol yra išlikusi Glūko geležinkelio stotis, vandens bokštas, geležinkelio pylimas, artilerijos poligono sandėlis, geležinkelio tiltų fragmentai, XIX a. stačiatikių kapinės, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės ir kiti mažesni objektai. Šiuo metu į valstybės saugomų objektų sąrašą yra įtrauktas buvusios Glūko geležinkelio stoties kompleksas ir artilerijos poligono sandėlis. Todėl vien gerų norų čia tikrai neužtektų – reikėtų ir didelių investicijų.

  Meras užsiminė, jog šiuo metu yra rengiamas bendras Alytaus ir Varėnos rajono savivaldybių dviračių takų projektas. Dviračių takas veda senojo geležinkelio linija, maršruto ilgis -maždaug 40 kilometrų. Meras pažymėjo, jog prieš sprendžiant klausimą, kuriuos objektus reikėtų išsaugoti, būtina įvertinti, kiek tam reikės lėšų, ar tai bus lankytinas objektas.

Apibendrinant buvo nuspręsta pavasarį organizuoti išvažiuojamąjį posėdį į poligono teritoriją, apžiūrėti ir vietoje nuspręsti, ką verta įtraukti į kultūros vertybių registrą, kokius objektus tvarkyti. Paveldosaugininkų manymu, pirmiausia į registrą reikia įrašyti kapines ir jas sutvarkyti.

D. Varnaitė pažymėjo, kad planuoti reikia nuosekliai, nes per trumpą laiką didelius objektus atnaujinti nerealu.

Buvo aptartas klausimas dėl į valstybės saugomų objektų sąrašą įrašytų Merkinės ir Liškiavos bažnyčių fasadų atnaujinimo ir svarstyta, iš kokių lėšų būtų galima tai padaryti.

Kol kas nesprendžiamas Nedzingės klebonijos pastato likimas. Kaišiadorių vyskupijos administracija, kuriai jis priklauso, ieško pirkėjų, tačiau kol kas nesėkmingai. Pasitarimo metu buvo svarstyta, kad galbūt šį pastatą reikėtų įrašyti į valstybės saugomų objektų sąrašą, tuomet būtų galima pretenduoti į paramą iš valstybės biudžeto lėšų, ir lengviau atsirastų pirkėjų.

Paveldosaugininkams buvo pristatytas unikalus skulptūrų ansamblis „Čiurlionio kelias“. Šios skulptūros sukurtos M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos motyvais žymaus menininko 100-osioms gimimo metinėms ir pastatytos pakelėse nuo Senosios Varėnos iki Druskininkų.  Varėnos rajone yra dešimt dekoratyvinių kompozicijų, iš viso – septyniolika skulptūrų ir stogastulpių. Šiuo metu skulptūras reikia atnaujinti, tad būtina spręsti, kokiu būdu tai padaryti.

R. Svirskienė kalbėjo apie savivaldybės planus šias skulptūras ne tik atnaujinti, bet ir sutvarkyti priėjimus iki jų, teritorijas, įrengti informacines lenteles apie skulptūrą kūrusį menininką. Tačiau dauguma skulptūrų stovi privačioje žemėje.

D. Varnaitė siūlė pirmiausia sutvarkyti teisinę bazę, o tada galvoti apie infrastruktūrą. Jos manymu, paprasčiausia, kai skulptūrą atnaujina pats autorius. Margarita Janušonienė pasiūlė ieškoti kūrybinio bendradarbiavimo. Gera idėja būtų surengti simpoziumą, pasikviesti pačius autorius, liaudies meistrus, bendradarbiauti su dailininkų sąjunga. Toks projektas gali pretenduoti į Kultūros rėmimo fondo paramą.

Posėdžio metu buvo aptartas klausimas dėl Varėnos mieste esančio NKVD būstinės rūsio, kuriame pokario metais buvo kankinami laisvės kovų dalyviai. Nuspręsta kreiptis į Genocido ir rezistencijos centrą dėl rūsyje esančių įrašų autentiškumo nustatymo bei drauge spręsti klausimą dėl šio objekto atminimo įamžinimo.

Kalbėta apie Pirčiupių tragedijos aukoms skirtų paminklų atnaujinimo darbus bei kitų Varėnos rajone esančių paveldosauginių objektų atnaujinimą.

Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė siūlė rajone įsteigti paveldo objektų vertinimo tarybą, tuomet būtų paprasčiau spręsti, kokius objektus įrašyti į saugotinų kultūros paveldo objektų apskaitą bei vietoje svarstyti kitus  paveldosaugos klausimus, numatyti šiems darbams lėšas. Šiuo metu tokios tarybos yra įsteigtos tik didžiuosiuose miestuose. Juolab, kad Alytaus regione yra pakankamai aukštos kvalifikacijos paveldosaugos specialistų, o tokia taryba darbą paveldosaugos srityje tikrai palengvintų.