Sausio 2 d. prof. Povilas Gylys pranešė, kad traukiasi iš Valstybės pažangos tarybos, nematydamas dalyvavimo šiame darinyje prasmės. Kaip teigiama pranešime, Taryba apsiriboja formalia veikla. Joje nevyksta rimta diskusija apie valstybės raidos scenarijus, nėra deramai atstovaujamos visos visuomenės grupės.
Taryboje per daug ministrų ir verslui palankių žmonių, bet neatstovaujamos profesinės sąjungos. Silpnai atstovaujami socialiniai mokslai. Dabartinė Tarybos sudėtis nėra pajėgi priimti sprendimų, kurie prieštarautų neoliberaliai ekonominei krypčiai ir kurie būtų labiau subalansuoti. Šiandieninėje Taryboje, kurią suformavo naujoji centro kairės koalicija, dominuoja suvokimas, kad ekonomika ir verslas yra tapačios sąvokos ir kad viešieji poreikiai, bendrasis gėris vaidina antraeilį vaidmenį ekonomikoje. Be to, sunku sutikti su tuo, kad Tarybos veikla apsiriboja paskaitų išklausymu ir neskiriama deramo dėmesio aktyviam valstybės raidos scenarijų svarstymui.
Pareiškime pabrėžiama, jog sunku tikėtis, kad formaliai veikianti šiandieninės sudėties Taryba gali pasiekti reikšmingo rezultato – svariai prisidėti prie pažangios Lietuvos valstybės strategijos kūrimo.
Kartu perduota „Drąsos kelio“ frakcijos nuostata nedalyvauti imitacinėse veiklose ir nedeleguoti kito „Drąsos kelio“ frakcijos nario į Tarybą.
***
Valstybės pažangos taryba (toliau – Taryba) yra Vyriausybės nutarimu sudaroma komisija iš verslo, politikos, kultūros, meno, mokslo ir visuomenės atstovų Lietuvos pažangos strategijai „Lietuva 2030“ įgyvendinti. Iki šiol veikusios Tarybos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 220, veiklos tikslas buvo, bendradarbiaujant su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais, parengti Strategijos projektą ir pateikti jį Vyriausybei. Žinomi verslo, kultūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjai kartu su Vyriausybės ir Prezidentūros atstovais sujungė visuomenės aptartas idėjas į bendrą Strategijos dokumentą.
Lietuvos Respublikos Seimas, patvirtinęs Strategiją, nustatė naują mandatą Tarybai – Strategijos įgyvendinimo priežiūrą ir rezultatų stebėseną, bei nurodė gaires, kuriomis vadovaujantis turėtų būti atnaujinama Tarybos sudėtis. 2013 m. balandžio 3 d. priimtu nutarimu Nr. 262 buvo atnaujinta Tarybos sudėtis ir nustatyti jos nauji veiklos tikslai. Taryba išplėsta naujais visuomenės, valdžios ir parlamentinių frakcijų atstovais. Dauguma iki šiol veikusios Tarybos narių sutiko tęsti bendrą darbą, skatinant kurti pažangos idėjas ir ieškant visuomenei svarbių problemų sprendimo būdų.
Platesnė informacija apie Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ pasiekiama čia.
VALSTYBĖS PAŽANGOS TARYBOS SUDĖTIS
| Algirdas Butkevičius | Ministras Pirmininkas (Komisijos pirmininkas) |
| Vytenis Povilas Andriukaitis | Sveikatos apsaugos ministras |
| Rolandas Barysas | Dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius |
| Petras Baršauskas | Kauno technologijos universiteto rektorius |
| Šarūnas Birutis | Kultūros ministras |
| Robertas Dargis | Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas |
| Povilas Gylys | Lietuvos Respublikos Seimo narys, frakcijos „Drąsos kelias“ atstovas |
| Rita Grumadaitė | Ministro Pirmininko patarėja |
| Evaldas Gustas | Ūkio ministras |
| Lolita Jablonskienė | Nacionalinės dailės galerijos vedėja |
| Robertas Jucevičius | Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Strateginio valdymo katedros profesorius, Verslo strategijos instituto direktorius |
| Virgilijus Jukna | Žemės ūkio ministras |
| Andrius Kubilius | Lietuvos Respublikos Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas |
| Raimondas Kuodis | Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas |
| Dalia Kutraitė | Viešosios įstaigos „Nacionalinė pažangos premija“ direktorė |
| Tadas Langaitis | Viešosios įstaigos „Geros valios projektai“ valdybos pirmininkas |
| Vladas Lašas | Vytauto Didžiojo universiteto tarybos narys, uždarosios akcinės bendrovės „Skubios siuntos“ generalinis direktorius |
| Edgaras Leichteris | Žinių ekonomikos forumo direktorius |
| Linas Antanas Linkevičius | Užsienio reikalų ministras |
| Petras Masiulis | Uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius |
| Jaroslav Neverovič | Energetikos ministras |
| Juozas Olekas | Krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas |
| Algimanta Pabedinskienė | Socialinės apsaugos ir darbo ministrė |
| Nerijus Pačėsa | ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius |
| Dainius Pavalkis | Švietimo ir mokslo ministras |
| Ainė Ramonaitė | Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė |
| Arminta Saladžienė | Akcinės bendrovės „NASDAQ OMX Vilnius“ prezidentė, valdybos pirmininkė |
| Gintaras Steponavičius | Lietuvos Respublikos Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas |
| Valdas Sutkus | Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas |
| Rimantas Šadžius | Finansų ministras |
| Rita Tamašunienė | Lietuvos Respublikos Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovė |
| Ona Valiukevičiūtė | Lietuvos Respublikos Seimo narė, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė |
| Ramūnas Vilpišauskas | Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius |
| Antanas Zabulis | Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ Baltijos šalių Tarybos pirmininkas |
| Mečislivas Zasčiurinskas | Lietuvos Respublikos Seimo narys, Darbo partijos frakcijos atstovas |
| Roma Žakaitienė | Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė |
Nenuostabu, kad ir dabartinė paskutinėmis ankstesnės vyriausybės
dienomis Seime priimta „Lietuvos valstybės pažangos – 2030“ strategija kurpta daugelio dešiniųjų
pažiūrų intelektualų bei pareigūnų yra niekuo nepagrįstas voliuntaristinis dokumentas, kuriame
eklektiškai suplakta liberalizmo dogmos su kai kuriomis socialinės politikos nuostatomis, anot
filosofo Vytauto Rubavičiaus visiškai pamynus, pavyzdžiui, ir kultūros veiksnio svarbą.
Vienintelis privalumas – mokslinė, scientistinė strategijos dvasia, skamba makabriškai, kad ir dėl
A.Kubiliaus 2009 m. atlikto akademinio Ekonomikos instituto sunaikinimo, o ne jo
reorganizavimo į taikomosios ekonomikos kryptį. Gal be reikalo prof.P.Gylys paliko kovos lauką, tačiau su šia kompanija būti už vieno stalo reikia neįmanomos kantrybės ir ištvermės
Dėl šios priežasties naujos premjero laukia sunkus uždavinys su rinkos fundamentalistinio mentalumo piliečiais kurti optimalią daugeliui Lietuvos valstybės ekonomiką su aukštu BVP bei užimtumu, žemu GINI – nelygybės koeficientu bei mažu nusikalstamumu, sveika natūralia bei informacine aplinka, ilgaamžiais laimingais žmonėmis, saugančiais mūsų papročius ir ugdančiais, kultūrą, teritorinį vientisumą, kalbą, vadovaujantis mokslu bei pažanga, o ne bujojant diletantizmui, tuščiažodystei – visuotinei puikybei bei tuštybei
Teisingai daro, kad traukiasi iš „Valstybės pažangos tarybos“ – t.y. šiuolaikinių Bajorų Taryba. Paskui tik oponentai priekaištaus: „tu gi buvai ten, kodėl nepadarei….“ O „turbo“ stogas „pavažiavęs“ nuo „rinkos fundamentalistinio mentalumo piliečiais kurti optimalią daugeliui Lietuvos valstybės ekonomiką su aukštu BVP bei užimtumu, žemu GINI – nelygybės koeficientu bei mažu nusikalstamumu,(…)“ 🙂
Gal tai masonų ložės narių sąrašas? Tai kodėl paviešintas?
Tai Kubiliaus paskelbta strategija “2030m- Moderni Lietuva”. Visiška tuštybė, kartojanti nykstančios Europos dabartį, nes jo supratimu “moderni”- tai neoliberali Lietuva: su mažėjančiu gimstamumu, tautos nykimu, iškrypimų bujojimu ir t.t. ir lydinčiu Azijos ir Afrikos tautų didėjimu visoje Europoje. Ir kam šito reikia Lietuvai, kuri kolonijų neužkariavo ir kitų tautų, genčių neskriaudė. Aš suprantu, kodėl šios tautos kraustosi į V. Europą, dėl skriaudų atneštų kolonijinių metropolinių valsybių. Tai savotiškas kerštas.
Lietuva potenciali įnešti naujo į Europos nykimo sustabdymą, tačiau atsilikę ir esantys valdžioje to niekad nepadarys. Tik atgimstantčios ES tautinės partijos ir jų aljansas gali sustabdyti senųjų Europos tautų naikinimą.
Vieni verslinykai ir intelektiniai istvirkeliai komisijoje.
Pavardes perskaičiau ir beveik neradau nė kelių žmonių, kurie galėtų veiksmingai dirbti: atstovaujami beveik vien tik postai. Tie žmonės ne tik moraliai, bet ir fiziškai neturi laiko darbui toje taryboje.
Vadinasi, šalia tarybos dar turėtų būti ir darbo grupė, dirbanti šį darbą iš tikro (žmonės, dar ir galintys skirti tam laiko) ir aptarimui pristatanti savo darbo rezultatus, skaičiuotes, analizę tarybos nariams.
Dabar tai panašu į butaforinę, imitacinę veiklą.
Visos komisijos sudaromos tam, kad po jų priedanga tvarkyti savo „reikalus“, laikas jau žinoti(jau 23 m. „komisu“)
jei iš tarybos pasitrauktų liberalai su visais kubiliniais – tai jau būtų tikra pažanga. Dabar bus tik imitacija , sabotažas, liberastinių prietarų mišrainė.