Bene kasdien susiduriame su informacija apie kelių eismo nelaimes: straipsniuose ir televizijoje mirguliuoja sužeistų ir žuvusių vairuotojų, keleivių, pėsčiųjų ir dviratininkų skaičiai, keliaudami iš vieno miesto į kitą pravažiuojame ženklus, informuojančius, kiek šiame kelyje žuvo ir buvo sužeista žmonių. Tačiau po visa šia, atrodo, sausa informacija slypi žmonių likimai ir asmeniniai išgyvenimai. Ko gero, visus vienaip ar kitaip yra palietusi „karo keliuose“ tema – asmeninė patirtis dalyvaujant eismo įvykyje, kaimyno nelaimė, artimojo netektis.
Kelių eismo įvykiai yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Bene skaudžiausia yra suvokti, kad visų šių mirčių ir sužalojimų buvo galima išvengti. Stengiantis pagerinti kelių eismo saugą telkiamos pajėgos ir pasauliniu mastu. Pasaulio kelių eismo saugumo komisija yra paskelbusi Saugaus eismo dekados (toliau – Dekada) 2011–2020 m. veiksmų planą. Dekadoje numatytos penkios prioritetinės veiksmų kryptys. Lietuva, kuri jau seniai deda pastangas išvengti kelių eismo nelaimių bei už jas yra įvertinta tarptautiniu mastu, ir toliau gerina kelių eismo saugą ir dirba visomis penkiomis Dekados veiksmų plane numatytomis kryptimis.
Įvairių sektorių bendradarbiavimas
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – SM), viešosios ir privačiosios partnerystės projektų valdymo įmonė „Plėtros investicijos“ ir specialiosios paskirties bendrovė „Palangos aplinkkeliai“ pasirašė pirmąją Lietuvoje viešosios ir privačios partnerystės sutartį kelių statybos sektoriuje. Per dvejus metus bus nutiestas 8,25 km ilgio Palangos aplinkkelis, 23 metus bus vykdoma jo eksploatacinė priežiūra ir 2 kartus bus atlikti kelio rekonstrukcijos darbai. Valstybė už atliktus darbus atlygį išmokės per 23 metus, po kurių valstybės nuosavybėn bus atiduotas kokybiškas, visus normatyvinius dokumentus atitinkantis kelias. Susisiekimo ministro teigimu, ateityje prioritetas bus teikiamas projektams, finansuojamiems naudojant viešąjį ir privatų kapitalą.
SM su draudimo bendrove pasirašė socialinės kampanijos „Nulis pykčio“ sutartį. Šios kampanijos tikslas – mažinti vairuotojų patiriamą pyktį ir dėl jo kylančią įtampą kelyje. Vairuotojai bus skatinami susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis specialistų patarimais, kaip ją pagerinti. Ketinama įrengti informacinius stendus tuose gyventojų pasiūlytuose kelių ruožuose, kur dažniausiai patiriami vairuotojų pykčio protrūkiai. Visuomenės atstovai taip pat bus pakviesti rinkti apie pyktį perspėjančio kelio informacinio stendo dizainą.
Puikus tarpsektorinio bendradarbiavimo pavyzdys yra Lietuvos kelių policijos tarnybos, SM ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM partnerystė. Šios institucijos kartu telkia pajėgas, siekdamos pagerinti kelių eismo saugą. Vienas iš jų bendradarbiavimo pavyzdžių – šiais metais pasirašytas susitarimas, kurio tikslas – kad pėstieji keliuose tamsiuoju paros metu būtų kuo geriau matomi ir saugūs. Įgyvendinant šį susitarimą policijai buvo perduota 20 tūkst. atšvaitų, kuriuos kelių policijos pareigūnai dalys pėstiesiems. Nors per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pėstiesiems išdalyta žymiai daugiau atšvaitų nei šalyje yra gyventojų, o pėsčiųjų, naudojančių atšvaitus, skaičius kasmet didėja, tačiau vis dar yra šią saugos priemonę ignoruojančių eismo dalyvių.
Lietuvoje šiais metais įvyko pasaulinės svarbos kelių transporto renginys – Trečioji Tarptautinės kelių transporto sąjungos (angl. International Road Union, IRU) ir Europos Sąjungos kelių transporto konferencija, kurioje Europos Komisija su IRU susitarė kartu spręsti problemas, susijusias su kelių transportu, bendradarbiauti gerinant kelių transporto efektyvumą, remti ekonomikos augimą. Sutarta, kad Europos šalys turi besąlygiškai tarpusavyje bendradarbiauti įvairiose srityse, tarp kurių – ir saugaus eismo užtikrinimas.
Saugesnės transporto priemonės
2013 metais Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kurio tikslas – aiškiau reglamentuoti kontrolierių veiksmus privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu bei griežčiau reglamentuoti jų atsakomybę. Jei kontrolieriai bandys neleistinai pasipelnyti iš savo veiklos, tikrindami transporto priemonių techninę būklę, arba nepastebės rimtų trūkumų privalomosios techninės apžiūros metu, jie gali prarasti darbą. Tai yra viena iš priemonių, kuri skirta sumažinti techniškai netvarkingų transporto priemonių dalyvavimą viešajame eisme.
Taip pat pasikeitė ir reikalavimai motorinėms transporto priemonėms – privalomai tikrinama stabdžių valdymo įtaisų eiga, vairo mechanizmai, ratai, padangos. Jei neveiks stabdžių skysčio indikatorius, tai bus laikoma dideliu trūkumu.
Saugesnė kelių infrastruktūra
Lietuvoje plėtojamos ir informacinės technologijos saugaus eismo srityje. Nuo 2011 m. veikia interneto svetainė bei mobiliesiems telefonams pritaikyta svetainės versija , o 2013 m. sausio 1 d. pradėjo veikti atnaujinta programa išmaniesiems telefonams „Eismo informacija“, kuria naudojantis galima sužinoti apie eismo ir oro sąlygas, kliūtis kelyje, eismo apribojimus. Šių metų sausio 14 d. programa „Eismo informacija“ buvo pirmoji Lietuvoje nemokamų programų kategorijoje „iTunes AppStore“.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM veiklos prioritetas yra eismo saugumas. Per šiuos metus buvo nuolat vykdomos saugaus eismo inžinerinės priemonės: diegiamos greičio mažinimo priemonės, tiesiami ir rekonstruojami pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengiamas avaringų kelio ruožų apšvietimas ir kt.
Sąmoningesni eismo dalyviai
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, minėdamas Saugaus eismo savaitę (gegužės 6–12 d.), organizavo nuotraukų konkursą „Ilgas trumpas kelias“, kurio koncepcija buvo artima pasaulinei Dekados iniciatyvai „The Long Short Walk“, taip pat surengė spaudos konferenciją apie pėsčiųjų saugą kelyje. Be to, išversti leidiniai apie saugaus eismo renginių organizavimą, pėsčiųjų saugos pasaulyje apžvalga, parengtas lankstinukas „Mokomės būti saugūs pėstieji“. Visų Saugaus eismo savaitės veiklų tikslas – didinti informuotumą apie esamas saugaus eismo taisykles, susijusias su atšvaitų nešiojimu, ėjimu šaligatviais ar pėsčiųjų takais dešine puse ir kitu pėsčiųjų elgesiu, vairuotojų pareigomis pėstiesiems, skatinti su eismo sauga susijusių teisės aktų įgyvendinimą bei kitais būdais didinti pėsčiųjų saugą.
SM šiais metais teikė akciją „Mūsų stalo pilotas“, kurios metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių barų lankytojai buvo kviečiami išsirinkti savo stalo pilotą – draugą, kuris tą vakarą liks blaivus ir pasirūpins saugia kompanijos kelione namo. Stalo pilotą papuošę akcijos ženkleliu ir nufotografavę, visi galėjo pretenduoti laimėti skrydį oro balionu. Neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų skaičius gali sumažėti sustiprinus eismo kontrolę ir organizuojant daugiau švietėjiškų akcijų, kurios įtrauktų gyventojus ir verslininkus – taip ir buvo padaryta šios akcijos metu.Vasarą įsigaliojo papildomo vairuotojų mokymo tvarka. Pradedantiesiems vairuotojams teks papildomai pasimokyti, jei jie vairuodami nepaisė pėsčiųjų teisių, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, važiuodami per sankryžas nesilaikė eismo reguliavimo taisyklių, neprisisegė saugos diržų, viršijo greitį daugiau kaip 10 km/h, vairavo lengvai apgirtę (nuo 0,2 iki 0,4 promilės), taip pat sukėlė eismo įvykį ir sutrikdė kitų eismo dalyvių sveikatą. Motociklininkai privalomai privalės mokytis ir už vairavimą be šalmo. Tiem, kuriems buvo atimta teisė vairuoti dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, mokymai susidės iš bendrojo kurso, pokalbio su psichologu ir 30 minučių trukmės stabdymo pratimų, kurių metu vairuotojui bus aiškinama apie stabdymo ypatumus. Po šių mokymų – žinių patikrinimo testas.
Taip pat siekiama įteisinti baudos balų sistemą, kurios tikslas – įspėti vairuotojus, kad už pakartotinius eismo saugumo pažeidimus, be piniginių baudų, surinkus nustatytą balų skaičių, bus pritaikyta papildoma griežtesnė sankcija – atimta teisė vairuoti transporto priemones. Net 21 ES valstybė turi atitinkamą balų, skiriamų už administracinius teisės pažeidimus, sistemą. Lietuvoje tokia sistema galiojo iki 2008-ųjų metų, šiuo metu planuojama sugrąžinti baudos balų sistemą nuo 2015 metų. Baudos taškų skyrimas neatleidžia nuo kitų nuobaudų: už kiekvieną pažeidimą būtų skiriamos ir numatytos piniginės baudos.
Svarbi eismo dalyvių grupė yra ir dviratininkai. Graži iniciatyva yra „Dviračių miesto“ rinkimai, inicijuoti SM. Šį vardą gaus miestas, labiausiai propaguojantis šį transportą, kuris ne tik plėtoja infrastruktūrą, bet ir skatina gyventojus naudotis dviračiu susisiekimo tikslams, rūpinasi eismo sauga ir vykdo švietėjišką veiklą.
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) kiekvieną trečiąjį lapkričio sekmadienį skelbia Pasauline žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo diena. Šia proga lapkričio 17 d. Vilniaus Katedros aikštėje savanoriai uždegė daugiau nei 16 tūkstančių žvakučių, skirtų kiekvienam žuvusiam Lietuvos keliuose nuo 1990-ųjų metų atminti. Ši akcija skirta ne tik žuvusiųjų atminimui, bet ir palaikyti jų artimuosius.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM jau ketvirtus metus iš eilės tęsia tradiciniu tapusį konkursą „Eismo saugumas bendruomenėse“. Konkursu siekiama šviesti bendruomenių narius saugaus eismo klausimais ir taip mažinti nukentėjusiųjų keliuose skaičių. Bendruomenės gali vykdyti įvairius švietėjiškus saugaus eismo projektus ir teikti apie juos atitinkamą informaciją. Šio konkurso metu svarbu išmoningai organizuoti renginius, kad jie padėtų kiekvienam dalyviui suprasti saugaus eismo priemonių svarbą ir būtinumą, kad suteiktų žinių ir patirties.
Lietuvoje taip pat aktyviai minima saugaus eismo diena (balandžio 6 d.). Minint šią dieną įvairios veiklos vykdomos visose apskrityse: organizuojami renginiai ugdymo įstaigose, globos namuose, prekybos centruose, skelbiami pranešimai spaudoje, radijo stotyse ir televizijoje.
Antrus metus iš eilės vykdomas mokinių konkursas „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“. Šis konkursas sudarytas iš dviejų dalių: pradinių klasių mokinių konkurso „Šviesoforas“ ir jaunųjų dviračių vairuotojų konkurso „Saugus ratas“. Jų metu mokiniai atlieka praktines ir teorines užduotis, susijusias su saugiu eismu. Toliau tęsiami ir renginiai „Saugokime vieni kitus kelyje“. Taigi, vykdomi švietėjiški renginiai, skirti vaikams ir suaugusiesiems, vairuotojams, pėstiesiems ir dviratininkams.
Policijos departamentas taip pat vykdo įvairias prevencines veiklas. Pavyzdžiui, šiemet buvo paskelbtas saugaus eismo konkursas „Saugiausia klasė 2014“, kuri VI–VII klasių moksleivius kvietė sukurti knygelę „Mūsų klasės saugaus elgesio kelyje taisyklės“. Taip pat nuolat vykdo reidus šalies keliuose, kurių metu tikrinamas transporto priemonių vairuotojų blaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei kitų kelių eismo taisyklių laikymasis.
Pagalba po įvykio (greitoji medicinos pagalba ir reabilitacija)
Planuojama, kad kitų metų pradžioje Bendrasis pagalbos centras pradės teikti naują paslaugą – pagalbos iškvietimą trumpąja SMS žinute. Tokiu būdu bendrasis pagalbos numeris 112 bus pritaikytas neįgaliesiems (pvz., turintiems klausos negalią).
Šiuo metu Bendrasis pagalbos centras, kurio tikslas yra užtikrinti atsakymą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus, yra dėmesio centre ir svarstomos įvairios jo tobulinimo galimybės.
Taigi, įvairios šalies institucijos ir privačios įmonės aktyviai dirba, gerindamos eismo saugumą Lietuvoje. Nors įvairios žinybos deda daug pastangų, kad būtų pagerinta kelių infrastruktūra, medicinos paslaugos, šviečiama visuomenė, tobulinami teisės aktai, tačiau labiausiai eismo sauga priklauso nuo pačių eismo dalyvių. Žmogaus elgesio ir savimonės kelyje niekas, išskyrus jį patį, pakeisti negali. Svarbu kiekvienam žmogui prisiimti atsakomybę už save ir už kitus eismo dalyvius. Juk kiekvienas iš mūsų esame eismo dalyvis, kuriantis saugaus eismo kultūrą.
Lietuva ir toliau gerina …. ką? … pinigų išvaistymo sąlygos. Sistema tik daro „įvaizdį“. Saugumas priklauso tik nuo vairuotoju ir jų mąstymo. Viskas prasideda nuo mokyklos. Teorija „Protinio bukumo pagrindai“ aiškiai parodo kokį „specialistą“ gauna visuomenė. Ir neturi reikšmės ar tai vairuotojas, ar teisėjas ir t.t. Būtina panaikinti priverstinį testinį apmokymą – vairuotojas turi žinoti taisykles ir savo veiksmus kontroliuoti pagal taisyklių reikalavimus, o ne „taikyti“ gatavai paruoštą „testinį atsakymą“. Mokinti vairuoti automobilį turi bet kas, kas turi nemažiau 5 metų patirties stažą. Lengvas automobilis gali ir neturėti atsarginių pedalu. Jog toks „atsargumas“ žaloja psichiką – yra šalia tas kas gali jį „pataisyti“… Bet gavus „teises“ ir pačiam važiojant jau „antrų pedalu ir instruktoriaus“ nėra. O instinktas lieka…. Žaloja ir „apmokimo stilius“ – pravažioti sankryžą (jeigu nėra kliūties) būtinai su antra pavara – priverstinai mažinamas greitis ir jungiama antra pavara, ir t.t. Ir „gaunam“ vairuotoją – „zombį“. O nuo mokyklos laiku įgytas dresiravimas: „konkurencija“, „reikia būti pirmam“, „jei ne aš tai kitas“ ir t.t. O tada „varom“ ir nematom kitu.