J. Dapšauskas. Nėštumas – ne liga. Abortas – ne gydymas

Seimui pateikti net keli projektai sprendžiantys negimusios gyvybės apsaugos klausimą, populiariai įvardijama – aborto draudimas.

Mokslas, tyrinėjantis dar negimusios gyvybės vystymąsi per tą laiką, kai pirmose šalyse buvo įteisintas abortas, padarė milžinišką šuolį į priekį. Galima ne tik naujausiomis technologijomis stebėti vaisiaus vystymąsi, bet vis labiau išplėtota ir perinatalinė psichologija. Tokiame kontekste pasakyti, kad abortas yra tik šiaip svetimkūnio krešulio išvalymas – neįmanoma.

Tai ne tik tikėjimo, pasaulėžiūros duomenys, teiginys, kad žmogaus gyvybė prasideda pradėjimo faktu, bet pirmiausia empirinio mokslo objektas.

Moksliniai tyrimai nedviprasmiškai sako, jog vaisius vystosi atsietai nuo motinos, pradėta gyvybė jau turi savo DNR: po poros dienų nuo vaisiaus užsimezgimo formuojasi kvėpavimo, nervinė ir maisto apytakos sistema, vidaus organai; praėjus 18 dienų nuo pastojimo ima plakti širdis; praėjus 21 dienai formuojasi savarankiška kraujotakos sistema (moters ir vaisiaus kraujas nebesimaišo), 11–12 savaitę kūdikis jau reaguoja į šviesą, šilumą, triukšmą, 14 savaitę per kūdikio širdelę prateka 24 litrai kraujo.

Labiausiai nuo aborto žmones atbaido tiesa – faktiniai duomenys apie „išvalomo krešulio“ tikrą situaciją, filmuota daromo aborto medžiaga. Apie tai jau sukurta nemažai filmų ir juos pažiūrėjus nei vienam nebėra noro pritarti „teisė rinktis“ ideologijos šalininkams ar šalininkėms.

Nėštumas nėra liga, abortas – nėra gydymas, tai ne medicininė problema, tai socialinė ir ideologinė problema sprendžiama medicininėmis, brutaliomis technologijomis.

Seimo narys Liutauras Kazlavickas siūlo įteisinti privalomas psichologo konsultacijas visoms moterims, kurios nusprendė darytis abortus. Beje, mes daugiausia dreifuojame vietoje – kai pasiūlomas negimusios gyvybės apsaugos projektas, tada oponuojama, kad nereikia drausti, didės neoficialių abortų ir pan., o kai siūlomos konsultacinės priemonės – taip pat tūpčiojama vietoje. Dar ir šiandien neretai pasitaiko, kai nėščios be skrupulų apžiūrinti gydytoja paklausiama: „Darysi abortą ar gimdysi?“

Kada prasideda gyvybė?

Nenorėdamas kalbėti diletantiškai, išreikšiu ir klausimus ar tikrai žmogaus gyvybė prasideda pradėjimo momentu? Kada gyvybė jau žmogus? Pritariantys negimusios gyvybės naikinimui tikrai prieštaraus, kad pradėjimo momentu. Kai kas mano, kad su gimimu, kai kas, kad pradėjimo momentu, yra pasaulėžiūrų, kad dar prieš pradėjimą.

Kažkas neatsakingai „pakrūmėje“ pasismagino ir Dievas yra priverstas sukurti sielą? Dievas-Kūrėjas yra pirminė priežastis ar…? Persileidimo atveju – žuvo nauja gyvybė ar tik įvyko natūralus gamtos procesas?

O kaip su neišnešiotukais? Šiandieninės galimybės suteikia sąlygas juos išsaugoti. Tai gal nesulaukusių natūralaus gimimo termino ir nereikia gelbėti, juk jie dar ne žmonės?

Suprantama, kad embrionas yra ir moters dalis, be jos jis neišgyventų, beje, kaip ir gimęs neišgyventų be suaugusiųjų priežiūros.

Vienus abortuoja, kitus laboratorijose konstruoja

Turint šiandieninius mokslo duomenis reikia būti humanizmo priešu, kad gyvybės apsaugos klausimą spręstume vien ideologijos – abortas moters teisė į savo kūną –  požiūriu.  Jei ir neturime absoliutaus atsakymo dėl naujos žmogaus gyvybės pradžios, turėtume vadovautis nuostata – „Pagarbus atstumas“ – atsakomybė santykis su Gyvybės Paslaptimi. Šiandien tiek gimimas, tiek mirtis apsuptas technokratijos, manipuliacijos. Apie tai kalba daktaras Davidas Kingas, Londone gyvenantis genetikas ir bioetikas, įkūręs nepriklausomą stebėtojų organizaciją „Human Genetic Alert“.

Anot jo, „dauguma mano kalbintų žmonių kalba apie žmonijos skilimą į dvi atskiras grupes – genetiškai patobulintą elitą ir likusiuosius. Iš esmės tai fašizmas. Lee Silveris, kuris yra embriologas ir genetinio tobulinimo šalininkas, rašė, kad tokiame ateities pasaulyje genetiškai pranašus elitas turės tiek pat romantinio susidomėjimo likusias nepatobulintais žmonėmis, kiek normalus dabartinis žmogus šimpanze“. Taip „civilizuota“ visuomenė „sprendžia“ problemas: vienus abortuoja, kitus laboratorijose konstruoja. Beje, reikia pažymėti, kad legalizuojant abortus buvo argumentuota tuo, kad tai tik išimtinais atvejais – išprievartavimo ir pan. Šiandien situacija tokia, kad tų ekstrą abortų yra tik iki 2 proc., o visais kitais tiesiog sprendžiamas neatsakingo lytinio gyvenimo bei socialinės, ekonominės situacijos.

O apie naujas manipuliacijas, kurios tik skinasi kelią, daktaras Davidas Kingas sako: „Iš tiesų dauguma tokių dalykų vyksta jau dabar. Pavyzdžiui, JAV yra komercinė kiaušialąsčių rinka. Paprasta, darbininkų klasės moteris už savo kiaušinėlį gaus 5–10 tūkst. dolerių. Tačiau aukšto intelekto, graži, talentinga, atletiška ir pan. – 100 tūkst. dolerių. Tokia eugenikos rinka jau egzistuoja – kiaušinėlių donorės turi nusiųsti informaciją apie save agentūrai, o tada moterys tiesiog varto nuotraukų katalogą ir sako: „Aš noriu, kad mano vaikas būtų panašus į ją!“ Taip viskas ir veikia.“

Beje prie tokios ideologijos sklaidos daug prisideda „Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija“. Pavadinimas labai klaidinantis. Jokia čia seksualinė sveikata, kai vaistais šeriamos, operuojamos nesergančios moterys. Kur čia sveikata propaguojant vaistus nesergančioms, kur sveikata, kai darant abortus prarandamas vaisingumas, kur sveikata, kai intervencijomis, spermos donorais yra „gydomas“ nevaisingumas? Tai ideologija, kuri savo veiklos procese sukuria problemas ir tada tariamai jas sprendžia, suprantama, už labai didelius pinigus.

Sakyti, kad materialai klestinčios visuomenės „netapo“ vertybinė krizė – neįmanoma. Gimstamumas mažėja, nauja gyvybė naikinama arba „padaroma“ laboratorijose anoniminių spermos donorų pagalba, o ateityje galės net įsigyti pageidaujamos genetikos manipuliacijos produktų – kūdikių. Tam pritariame?