Spalio 25 d., Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerouoste vyks renginys skirtas paminėti Lietuvos Oro linijų 75-mečio jubiliejų maršrutu Kaunas–Palanga–Kaunas. Aviacijos istorikai supažindins su svarbiausiais įvykiais bei įdomiausiais faktais, nutikusiais LOL veiklos istorijoje.
Šį rudenį minime pirmųjų Lietuvos Oro linijų (LOL) solidų jubiliejų. Lygiai prieš 75 metus Lietuvos valstybė, remiama visuomenės, įsteigė LOL bei įsigijo du pirmuosius lėktuvus aprūpintus tuo metu pažangiausiomis technologijomis.
1938 metų rudenį įsigijus du anglų gamybos „Percival Q 6“ lėktuvus Lietuvos oro linijos pradėjo vykdyti bandomuosius skrydžius maršrutu Kaunas–Palanga–Kaunas. Šie pirmieji skrydžiai pažymėjo Lietuvos keleivinio susisiekimo ištakas. Toks valstybės vadovų sprendimas „ištraukė“ šalį iš provincijos lygmens. Lietuva stojo į gretas su kitomis to meto Europos valstybėmis. Tiesa, verta paminėti, kad Lietuvos aviacija tuo metu jau ženkliai lenkė kitų šalių vidurkį. Lietuvos Oro linijų bazėje, dabartiniame Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome jau klestėjo karo bei sportinė aviacija. Šiame aviacijos lopšyje treniravosi stipriausi lakūnai, savo lėktuvus kūrė gabiausi avia konstruktoriai.
Naujai įsikūrusios Lietuvos Oro linijos 1938 metais skrydžius vykdė tik dvi savaites. Per tą laiką buvo atlikti 34 reisai bei pervežtas 31 keleivis. Skrodžiant Lietuvos padangę buvo nukeliauta 7480 km. Skrydžiai Lietuvos Oro linijomis atnaujinti 1939 metais birželio mėnesį ir vyko ligi vėlyvo rudens. Per 1938–1939 metus maršrutu Kaunas–Palanga–Kaunas atlikta 218 skrydžių, pervežti 784 keleiviai, bei 3546 kg. bagažo ir 3476 kg. pašto. LOL eksploatuojami „Percival Q 6“ modelio lėktuvai talpino 5 keleivius ir 2 pilotus.
„Įdomu tai, kad šie lėktuvai turėjo tik vieną šturvalą: perduodant valdymą kitam pilotui šturvalas per šarnyrą būdavo perlenkiamas valdančiojo piloto pusėn. Lėktuvų kabinose techniniai užrašai buvo lietuvių kalba. Lėktuvai talpinantys 5 keleivius pasirinkti ne atsitiktinai, o įvertinus Lietuvos ir Vokietijos sąlygas. Vokietijoje tuo metu naudoti keleiviniai 8–10 vietų lėktuvai keleiviais būdavo užpildomi tik 40 proc“, – pasakoja pasakoja VšĮ „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“ direktorius Eugenijus Raubickas.
Daugiausia įtakos padidėjusiam susisiekimui oru turėjo ir sumažintos bilietų kainos. Pirmaisiais Oro linijų veiklos metais bilietas kainavo 38 Lt., antraisiais metais bendrovė bilieto kainą sumažino iki 25 Lt. Bilieto kaina parinkta dėl galimybės konkuruoti su geležinkeliu, nustatant, kad mokestis keleiviui 20 litų už 100 km ir 2,5 lito už 10 kg bagažo.
„Tam, kad geriau iliustruot tuometinio lito vertę galima pateikti pavyzdį, kad valstybės tarnautojas tais laikais uždirbdavo apytikriai 600 Lt, aerostoties viršininkas – 500 Lt, pilotas – 400 Lt per mėnesį, o darbuotojas dirbantis pas ūkininką prie žemės ūkio darbų – 300 Lt per metus. Todėl skrydžiai buvo orientuoti asmenims atostogų laikotarpiui bei valdininkams, vykstantiems tarnybos reikalais vietoj tarnybinių komandiruočių geležinkeliu“, – pasakoja E. Raubickas.
Bandomieji skrydžiai į Palangą buvo tik pirmas žingsnis vystant susisiekimo aviaciją. Ateityje Lietuvos Oro linijos turėjo užmojų pradėti vykdyti skrydžius į Biržus, Klaipėdą, Rygą, Šiaulius, Panevėžį, Ukmergę, Raseinius.
Skrydis iš Kauno iki Palangos truko 1 valandą laiko. To meto nacionalinėje spaudoje buvo džiaugiamasi, pirmosioms avia linijoms pradėjus veiklą susisiekimo atžvilgiu, Lietuva tapo mažesnė.
Iš Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo keleiviniai skrydžiai vyko ir tarybiniais laikais, bet jau „Aerofloto“ sudėtyje. Nuo 1944 m. du keleivius gabendavo universalus lėktuvas Po – 2, vėliau – keturvietis Jak-12A Keleivinis oro susisiekimas iš S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo epogėjų pasiekė 1961 m. kai buvo įgyvendintos prieškarinės vizijos – skraidyti į apskričių centrus. Tuo metu keleiviai buvo skraidinami AN-2 modelio lėktuvais, talpinančiais 12 keleivių. Nuo 1973 m. eksploatuojant turboreaktyvinius lėktuvus JAK-40 Lietuvoje keleiviai skraidinami į Palangą iš Kauno ir Vilniaus. Keleivinis oro susisiekimas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome veikė ligi 1988 m.
