Lietuvos zoologijos sodas jau dvidešimtą kartą surengė gilių rinkimo akciją. Šiemet „Gilė 2013“ sulaukė išskirtinio visuomenės dėmesio. Keli tūkstančiai žmonių iš įvairių Lietuvos vietų zoologijos sodo gyvūnams sunešė daugiau kaip 34 tonas gilių. Jas rinko ir dovanojo beveik visų šalies rajonų – Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Varėnos, Jonavos, Šilutės, Raseinių, Ukmergės ir kt. – gyventojai. Tai rekordinis suneštų gilių kiekis, nors akcija „Gilė 2013“ tęsėsi tik dvi savaites. Iki šiol žmonės daugiausia buvo sunešę 7 tonas gilių.
Šiemet daugiausia gilių į Lietuvos zoologijos sodą pristatė Kauno Juozo Grušo meno mokyklos moksleiviai – per 2,7 t. Antrieji – Kauno Viktoro Kuprevičiaus vidurinės mokyklos auklėtiniai, surinkę 2 tonas gilių. Trečioji vieta atiteko Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinei mokyklai. Jos moksleiviai atgabeno 1,36 t gilių. Praėjusį penktadienį vykusios akcijos „Gilė 2013“ užbaigimo metu visiems jos dalyviams buvo įteiktos padėkos, o daugiausia gilių sunešę akcijos dalyviai galėjo pasirinkti Lietuvos zoologijos sodo įsteigtus prizus.
Zoologijos sodas per metus gyvūnams sušeria daugiau kaip 3 tonas gilių. Kadangi šiemet jų sunešta itin daug, akcijos organizatoriai visų susirinkusiųjų atsiklausė leidimo suneštomis gilėmis pasidalyti su miškų urėdijomis, kad jos pamaitintų ir laukinius miško žvėris. Šiam pasiūlymui renginio dalyviai vieningai pritarė.
Ąžuolo gilė – itin naudingas ir kaloringas daugelio gyvūnų raciono papildas. Ji turi labai kokybiškų baltymų, įvairių vitaminų ir mineralų. Gilėmis paįvairinamas kanopinių žinduolių, stumbrų, vietnamietiškų kiaulių, pekarių, begemotų, ožkų, beždžionių, graužikų ir kai kurių paukščių racionas. Žiemą gilės yra nuolat daiginamos, o jų daigai – tai pagrindinis pašaras gyvalazdėms ir visų rūšių vabzdžių raciono papildas. Žiemą gilėmis dalijamasi ir su į sodą atskrendančiais sparnuočiais bei užsukančiomis voverėmis. Šios ąžuolo sėklos sodinamos ir kai kuriuose varliagyvių ekspozicijose naudojamos kaip puošmena.
Gaila vaikų.
Tarybiniais laikais taip pionieriai rinkdavom makulatūrą. Tiesiai iš spaustuvės, net neišardytas knygų pakuotes temdavome į makulatūros surinkimo taškus. Socialistinis lenktyniavimas sugrįžo.
Ir dar didesnis absurdas:
“pasidalyti su miškų urėdijomis, kad jos pamaitintų ir laukinius miško žvėris” … ir toliau medžiotojai tuos pamaitintus žvėrelius prie šėryklų gražiai sušaudys. Tiesiog gėris.
Пионеры юные, головы чугунные
Dalį gilių reikėtų nuvežti seimo kiaulėms, suknisusioms Lietuvos žmonių gyvenimą.
reiketu rašyti žvėrių kalėjimui,o ne zoologijos sodui