Šiandien, rugpjūčio 21 d., Vyriausybės posėdyje ministrų kabinetas pritarė siūlymams į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatas, kurioms įsigaliojus Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems žmonėms atsirastų daugiau galimybių gydytis ES ir Europos Ekonominės erdvės (EEE) šalyse, o šių šalių piliečiams – naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis mūsų šalyje.
Tokie pakeitimai, kurie turėtų įsigalioti iki šių metų spalio 25 d., įtvirtinti siūlomuose Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimuose. Jiems įsigaliojus, mūsų šalies apdraustieji galės vykti į minėtas valstybes, jose naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, už kurias ligonių kasos kompensuos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis.
Apdraustieji Lietuvos gyventojai, gavę tokias paslaugas svetur, turės ne vėliau kaip per vienerius metus kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir pateikti prašymą kompensuoti patirtas sveikatos priežiūros išlaidas. Ligonių kasoms priėmus sprendimą jas kompensuoti, šios išlaidos žmogui būtų pervedamos ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo. Lietuvoje kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje gavusiems žmonėms išlaidos bus atlyginamos tokiais pat įkainiais, sąlygomis ir apimtimi, kaip jos būtų kompensuojamos Lietuvoje.
Įsigaliojus šiems pakeitimams, PSD valstybės biudžeto lėšomis bus draudžiami žmonės, išlaikę darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo statusą, t. y. netekę darbo ir įsiregistravę darbo biržoje kaip bedarbiai.
Taip pat numatyta, kad artimiausiu metu bus sukurtas nacionalinių kontaktinių centrų (NKC) tinklas, kuris užtikrins nuolatinį patikimos informacijos teikimą pacientams apie tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Toks centras veiks ir Lietuvoje, čia paslaugas teiks Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistai. Na, o visose ES šalyse veikiantis tokių centrų tinklas padės valstybėms dalintis patirtimi, skleisti informaciją apie galimybes suteikti pacientams geriausią gydymą, naujausių technologijų naudojimą, išlaidų kompensavimą.
Dėl minėtų Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų dar turės apsispręsti Seimas.
Šiuo pakeitimuose įtvirtinta ir tai, kaip turėtų būti teikiamos ir kompensuojamos gydymo paslaugos užsieniečiams, gavusiems papildomą apsaugą Lietuvoje (t.y. asmenims, paprašiusiems mūsų šalyje prieglobsčio, kai dėl objektyvių priežasčių negali grįžti į savo šalį ir jiems suteikiama tarptautinė apsauga Lietuvoje).