Kiek kartų būta savo gimtajame kaime Svylionyse, kiek kartų apie jį rašyta ir kiek kartų dėkota tiems kaimo žmonėms, kurie palankiai atsiliepė apie straipsnį „Svylionys – mano ir mūsų vaikystės kaimas“. Taigi, kiek kartų matyti žmonės ir neužkliūta už gamtos: stebuklingų žemės lopinėlių, Dievo padovanotų jį mylintiems šio kaimo žmonėms…
Važiuojantį iš Švenčionių, prieš Adutiškį, šį arti Baltarusijos prigludusį miestelį, rodyklės užrašas „Gilūtos“ kvies pasukti kairėn. Ketvirtame šio žvyruoto kelio (pradžia asfaltuota: suprask, ir toliau asfaltu riedėsi!) kilometre kelio rodyklė sako – „Svylonys“. Kyli į kalnelį ir pirmas namas dešinėje – buv. Genovaitės ir Tado Mažeikų, dabar Genutės Butėnienės ir jos seserų sodyba – pasipuošęs liepa, tačiau nepaprasta, o penkiolikos kamienų (palygink: Akmenės rajono Papilės miestelyje sveikatos kupinais žiedais pražysta tik 13 – os kamienų liepa), susipynusių į vienovę ir gyvenančių joje po vienu stogu – dangumi – liepa. Užsuki į sodybą ir gali grožėtis šiuo gamtos stebuklu. Nieks nematavo jos aukščio, bet, manoma, apie 20 metrų siektų. Niekas tikslaus jos amžiaus nežino, bet dar 500 metų (mokslininkų skaičiavimu, jų amžius –600 metų) džiugins akį ir malonins širdį. O jei susirgsi – viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu, gleivinės uždegimu, angina, stomatitu – gelbės savo iš žiedų pagaminta arbata. Kosėsi sausai ar karščiuosi: vėlgi arbata padės, kankins nemiga – į pagalbą atskubės liepų žiedai. Pirtyje vanosies liepų vanta – peršalimą išvarysi, galvos skausmą numalšinsi ir odą paskaistinsi. Kita vertus, liepos kalba: kalba bičių dūzgesiu ir medaus aromatu.
Pavasarį, linkėdama laimės visiems, prabyla ir šioje sodyboje auganti Penkiolikakamienė. Nori paklausyt jos kerinčio balso – užsuk geriausia rytais, kai jos skleidžiama energija švelniausia … Gal ir jos atsiradimo istoriją išgirsi: tik priglusk prie jos visu savo kūnu…
Ahh kaip grazu !!! Mano tevelis Albertas Bukelis yra uzauges ir gimes tame kaime. Jam dabar 72 metai mes planuojame aplankyti jo gimtasias vietas ir jo paveldeta zeme sia vasara. Negaliu sulaukti ir pamatyti savo tecio veido nes jis sioje vietoveje nebuvo jau labai, labai senai…..Jis dabar jau daug metu gyvena Klaipedoje bet vaikystes namai is atminties niekada neisblunka…
S. V. Y. L. I. O. N. Y. S.
FELIKSAS (DZIEDAS) 1921 – 1989
MELANIJA (BABA) 1927 – 2005
ALGIRDAS (TĖVAS) 1956 – 2010
NIJOLĖ KAIRIENĖ 1963 – 2016
ALVYDAS KAIRYS 1965 –
RITA KAIRIENĖ 1968 – 2008
KLEMENSAS KAIRYS 1934 – 2011
BIRUTĖ KAIRIENĖ 1929 –
GERIA KAIRIENĖ 1958 – 2001
DARIUS KAIRYS 1980 – 2015
ANDRIUS KAIRYS 1900.10.29 – 1976.10.07
ROZALIJA KAIRIENĖ 1902 – 1978
JONAS KAIRYS 1925 – 1987
MELANIJA KAIRIENĖ 1936 – 2013
SALOMĖJA KAIRIENĖ 1909 – 2004
VACLOVAS KAIRYS KAZLO 1906 – 1982
LIUDGERA KAIRIENĖ 1912 – 1988
EMILIJA KAIRIENĖ X – 1982
ANDRIUS KAIRYS 1869 – 1929
ELENA KAIRIENĖ 1897 – 1982
LEONORA KAIRIENĖ 1944 –
JUOZAS KAIRYS 1944 –
KRISTINA KAIRIENĖ 1846 – 1927
MIKALINA KAIRIENĖ 1922 – 1993
JUOZAS KAIRYS 1921 – 2003
JANINA KAIRIENĖ 1910 – 1992
REGINA KAIRYTĖ 19XX – 2013
JUOZAS KAIRYS 1908 – 1970
GENOVAITĖ KAIRYTĖ 1937 – 1950
JONAS KAIRYS XXXX – XXXX
DAMICELĖ KAIRIENĖ XXXX – XXXX
ROMUALDAS KAIRYS 1903.07.16 – 1944.12.23
ALGIMANTAS KAIRYS 1943.02.18 – 1975.03.04
ADELĖ KAIRIENĖ 1884 – 1963
ANTANAS KAIRYS 1893 – 1959
PETRAS KAIRYS 1876 – 1926
MARIJONA KAIRIENĖ 1883 – 1961
BRONĖ KAIRIENĖ 1912 – 2001
NORBERTA KAIRIENĖ 1914 – 19XX
JUZĖ KAIRIENĖ 1907 – 1985
Steponas KAIRYS
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Tumasonis, Juozas Kaminskas
Gimimo data: 1878-12-21
Gimimo vietovė: Užunvėžių k. (Anykščių r.) »
Trumpai:
Inžinierius, politikas, pedagogas, visuomenininkas, švietėjas spaudos platintojas
2018-02-20 | Spausdinti
Buvo žinomas ir giminės pavarde Tumasonis, JAV gyveno kaip Juozas Kaminskas. Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1879 m. sausio 2 d.
Tėvai: Vincentas Tumasonis-Kairys (1834–1902) iš Labeikių (Utenos r.) ir Uršulė Puzinaitė-Kairienė (1849–1910) – žemdirbiai stambūs ūkininkai, turėjo 60 ha žemės. Augo penkių vaikų šeimoje, buvo ketvirtasis. Broliai ir seserys: Antanas Tumasonis-Kairys (apie 1870 – 1939) – žemdirbys ūkininkas ir Jonas Tumasonis-Kairys (1874–1946) – žemdirbys ūkininkas, Trumbatiškio palivarko savininkas, nuo 1945 m. tremtinys Permės srityje (Rusija), miręs tremtyje, Antanina Tumasonytė-Kairytė-Petniūnienė (1872–?) ir Benedikta Kairytė-Aleknienė (1884–1942) – dvarininkė, Želtiškių dvaro savininkė, nuo 1941 m. tremtinė, mirusi tremtyje. Pusbrolis (motinos brolio Motiejaus sūnus) Jonas Puzinas (1905–1978) – mokslininkas archeologas.
1878 m. gruodžio 27 d. Kurklių bažnyčioje jį pakrikštijo šios parapijos klebonas Evaristas Narbutas, krikštatėviai buvo Feliksas Adomėnas (Adamonis) ir Marijona Puzinaitė.
ALFONSAS KAIRYS gimė 1945 – 01- 03 Švenčionių rajono Svylionių km. 1963 m. baigė Adutiškio vidurinę mokyklą, 1973 m. – Vilniaus valstybinio universiteto Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, 1982–1991 m. dirbo Lietuvos LR Švietimo ministerijos Mokyklų valdybos inspektoriumi, nuo 1992 m. Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentu švietimui ir kultūrai. 1994 m., reorganizavus Valstybinę komisiją Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti į Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o vėliau (1998 m.) – į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, iki 2005 m. – šio departamento Užsienio lietuvių skyriaus vyriausiuoju specialistu, nuo 2005 m. iki 2009 m. Rytų Lietuvos programų poskyrio vedėju. Dirbdamas Švietimo ministerijoje ir kitose valstybės institucijose, rūpinosi pasaulyje pasklidusiais lietuviais: jų draugijų, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų, lietuviškųjų klasių steigimu. Net 5 metus – lietuvių kalbos puoselėjimu ir išsaugojimu Pietryčių Lietuvoje. Yra išspausdinęs per 150 straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuviškoje spaudoje lituanistikos, užsienio lietuvių švietimo, klausimais („Lietuviškumui palaikyti“, „Mūsų svečiai“, „Kas į Prūsijos žemę?, „Padėkime Karaliaučiaus krašto lietuviams“, „Černiachovske galima rengti lietuvių kalbos mokytojus“, „Atgaja“ laukia“, „Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte“, „Karalių (Karaliaučiaus) mieste“, „Mokytoja, poetė, vertėja Karaliaučiaus žemėje“, „Ką skaito Rytų kraštų lietuviai“, „Krymas ir lietuviai“, „Lietuvos pavyzdys Ukrainai“, „Žymaus chirurgo Nikolajaus Pirogovo krašto lietuviai“, „Jakutske – paminklas Lietuvos tremtinių aukoms“, „Svylionys – mano ir mūsų vaikystės kaimas“ ir kt.). Išleidęs knygas: „Laiko išsklaidyti“ (1997 m.) apie užsienio lietuvių bendruomenes, lituanistines mokyklas), „Penkeri metai su Rytų Lietuva“ (2010 m.) (apie Rytų Lietuvos problemas). Kartu su kt. (poetas A. Andrijonas) parengęs literatūrinį almanachą „Balsai iš toli“ (2000 m.), kurio autoriai yra užsienio lietuviai. Su poetu R. A. Vorevičiumi parengė 1996 m. almanachus – „Ties rugsėjo taku”, 2006 m. – „Ties spalio taku“, skirtus Rytų Lietuvos mokytojų kūrybai. Dabar Alfonsas Kairys yra Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos narys, Senjorų klubo pirmininko pirmasis pavaduotojas.
Knygos ,,PENKERI METAI SU RYTŲ LIETUVA” sutiktuvės h t tps://www.youtube.com/edit?video_id=w47CcKRbNBU&video_referrer=watch
Dok. filmas ,,KARPATAI 2000″ (Ukrainos lietuvių kilmės stovykla) h t tps://www.youtube.com/edit?video_id=gi1EON5-DN8&video_referrer=watch
Filmuota medžiaga, Kaliningrado sr. (RF) ir Šalčininkų raj. moksleivių stovykla „MUS VIENIJA PROTĖVIŲ KALBA” (2007 m.) h t tps://www.youtube.com/watch?v=JyzrbKwxhMw