Berlyne pagal prieštaringai vertinamą 590 mln. eurų projektą pradėti atstatinėti barokiniai rūmai, kurių likučiai po karo buvo nušluoti komunistinių lyderių nurodymu.
Prezidentas Joachimas Gauckas dalyvavo padedant kertinį Berlyno rūmų akmenį legendiniame miesto bulvare Unter den Linden (liet. – Po liepomis ), kur kažkada gyveno Prūsijos valdovai. Naujajame pastate, kurį ketinama atidaryti 2019 m., įsikurs kultūros centras. Projekto rengimas užtruko ne vienus metus, nes darbus apsunkino šios vietos istorinė reikšmė ir su tuo susijusi didelė darbų kaina.
Vokietijos vyriausybė ir pinigų stokojantis Berlyno miestas apmokės didžiąją išlaidų statyboms dalį, tačiau beveik 80 mln. eurų renka vokiečių aristokratas Vilchelmas von Bodienas (Wilhelm von Boddien), kuris daug metų ragino atstatyti rūmus.
Projektas sulaukė prieštaringų vertinimų, nes jame buvo numatyta nugriauti Respublikos rūmus, kuriuose buvo įsikūręs komunistinės Rytų Vokietijos parlamentas, ir kultūros bei laisvalaikio centrą, kuris buvo brangus daugeliui Rytų Vokietijos gyventojų.
Buvę Rytų Vokietijos gyventojai šiuos nugriovimus įvertino kaip tolesnį jų tapatybės naikinimą po Vokietijos susivienijimo 1990 m. Nuo to laiko vyriausybės viena po kitos stengėsi ištrinti visus komunistinio režimo pėdsakus. 1999 m., kai Vokietijos vyriausybė ir parlamentas iš Bonos persikėlė į Berlyną, kuris ir vėl tapo Vokietijos sostine, tuometinis kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schröder) pritarė Respublikos rūmų nugriovimui. „Jie tokie baisūs, man šioje vietoje labiau patiktų Berlyno rūmai“, – sakė jis laikraščiui „Die Zeit“. Po kelerių metų Vokietijos parlamentas davė galutinį leidimą atstatyti Berlyno rūmus.
Senasis pastatas buvo smarkiai apgriautas per sąjungininkų bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metais, o jo likučius komunistų valdžia nugriovė 1950-aisiais.
Pagal rūmų atstatymo projektą, kurį parengė italų architektas Francas Stela, trys ketvirtadaliai fasadų atkartos originalius Hohenzolernų rūmų fasadus, kurių seniausios dalys buvo išlikusios nuo XV a., nors didžiausia pastato dalis buvo pastatyta XVIII a. pradžioje. Humboldtų forumu pramintuose naujuosiuose rūmuose bus saugomos kolekcijos iš Berlyno etnologijos muziejaus ir Azijos meno muziejaus, taip pat darbai iš Humboldtų universiteto, bibliotekų ir kultūros centrų mokslinių kolekcijų.
Vokietijoje pastaraisiais metais gana tiksliai buvo atkurti keli garsūs istoriniai pastatai, tarp jų Berlyno viešbutis „Adlon“, kuris buvo sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Šalies rytuose esančiame Dresdene dabar stovi identiška Dievo Motinos bažnyčios versija, pastatyta panaudojus originalios bažnyčios likučius po sąjungininkų bombardavimo.
Pagal BNS, „Die Zeit“ ir „Deutshe Welle“ informaciją parengė VL žurnalistas Marius Eidukonis.
Berlyne “kažkada gyveno Prūsijos valdovai”… Taip, jie buvo nukariavę ir asimiliavę sau svetimą prūsų gentį, tad vokiečiai dabar galės žengti toliau į priekį šios genties kultūros studijose, nes tai – vokiečių garbės skola baltams. Smagu, kad ir LR šioje vietoje padeda.