Artėja Sąjūdžio 25-metis, tačiau jo gimtadienis – birželio 3 diena – tarsi likusi nuošalyje. Dabar visą visuomenės dėmesį prikaustė Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir su tuo susiję renginiai.
Apie tai kalbamės su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu Bronislovu Genzeliu.
R.Mažeikytė: Nors birželio 3-ąją Sąjūdžio gimtadienis, apie jį žino ne visi, tuo tarpu netyla kalbos apie mūsų šalies pirmininkavimą ES Tarybai.
B.Genzelis: Sąjūdis juk buvo tautos susitelkimo šventė ir mes turime tuo didžiuotis.
R.M.: Lietuvos bankas Sąjūdžio 25-mečiui išleidžia dvi monetas 50 Lt ir 25 Lt nominalo, o Lietuvos pirmininkavimui ES Taryboje 50 Lt ir 1 Lt nominalo. Juk būtų gražu, jei apyvartoje pasirodytų 1 Lt moneta, skirta Sąjūdžiui?
B.G.: Man iš galvos niekaip neišeina dabartinio banko vadovo pareiškimai nors ir kitais klausimais, kad etika ir moralė yra ne šio pasaulio dimensijos. O Sąjūdis juk yra moralės išdava.
R.M.: Ar reikėtų šiandien antro Sąjūdžio?
B.G.: Istorija du kartus nesikartoja – dar graikai tą pastebėjo. Net esant geriausiems norams du kartus į tą pačią upę nebrendama.
R.M.: Kaip jautėsi 1988-aisiais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, tarp jų ir jūs, kokiomis mintimis gyvenote?
B.G.: Tiek man, tiek kitiems tai nebuvo jokia staigmena, vienas dalykas, Sąjūdis negalėjo atsirasti be reformų imperijoje. Tiek aš, tiek mano aplinkos žmonės žinojo, kad nereikia išsišokti, bet galutinis tikslas buvo tas, jog imperija turi subyrėti.
R.M.: Tuo metu reikėjo labai daug drąsos, juk visą laiką jautėte įtampą?
B.G.: Įtampa buvo visą laiką. Aš buvau komisijoje KGB veiklai tirti, man visi dokumentai, kurie išlikę Lietuvoje, buvo prieinami. Ir aš žinau, kaip saugumas reagavo – jis buvo išsigandęs.
R.M.: Kokius tikslus mūsų valstybė turi įgyvendinti, kad tauta neabejotų jos tikrąja laisve?
B.G.: Viena iš didžiausių valstybės problemų yra socialinės atskirties didėjimas. Valstybė niekada nebus stabili ir žmonės nesijaus savos šalies piliečiais, jeigu taip ir toliau bus.
R.M.: Ar prieš pirmininkavimą ES Tarybai mums būtina remontuoti gatves? Ar gražintis reikia tik prieš užsienio svečius, ar prieš savus piliečius?
B.G.: Esu tvirtai įsitikinęs, kad neverta gražintis, būkime tokie, kokie esame iš tikrųjų. Tai yra žemo mąstymo padarinys, tik metame lėšas, aišku, kas turi išliekamąją galią, kita kalba. O mes dabar norime pasirodyti, kokie esame turtingi. Tai jei mes tokie turtingi, tai tada kam prašyti Europos paramos? Aš labai neigiamai žiūriu į tai.
R.M.: Net yra tokia nuomonė, kad Sąjūdžio 20-metis jau buvo, tai 25-metis tarsi nesvarbus. Kaip jūs vertinate tokį požiūrį?
B.G.: Tai, kas šalyje vyksta pastaraisiais metais, su Sąjūdžio idėjomis nieko bendro neturi. Todėl nenorima priminti, dėl ko buvo Sąjūdis.
R.M.: Bet ar tai nėra tas kertinis akmuo, į kurį mūsų tauta gali atsiremti, juo labiau kad šiandieną jau einame kitu keliu?
B.G.: Be abejo, žmogus juk negali būti niekas. Dabar yra pradedamos įrodinėti kitos tiesos. Vienas asmuo yra pasakęs viešai, kad „jeigu mane pavadinate lietuviu, tai mane įžeidžiate, aš esu europietis“.
R.M.: Nejau ateityje tapsime globalistais?
B.G.: Globalistų visą laiką buvo. Pažiūrėkime į krikščionybę, ji, įsitvirtinusi Europoje, naikino tas tautines tradicijas, tačiau viskas praeina. Aišku, tuo laikotarpiu dalis tautų išnyko, dalis išliko. Mane tai labai stebina, kai mes save vadiname maža tauta, tai atsiprašau, Slovėnija mažesnė tauta, tačiau nė iš vieno slovėno negirdėjau, kad jis taip kalbėtų.
Kalbino Regina Mažeikytė
Keistoka, bet nepriklausomoje Lietuvoje iškilo Rusijos imperijos inteligentų anuomet keltas klausimas: ką daryti? Profesoriui sveikatos ir ryžto!
Pagalvoji, ar galėjo būti kvailesnis šūkis, nuolat politikų kartotas kokia 15 metų, už tokį, kaip: “Einame į Europą”. Tai juk buvo maždaug tas pats, kaip kartojus: “Skirstykimės”!
Yra vienas rusiškas posakis, nurodantis tam tikrą kryptį. Taip vadinamas “ant trijų raidžių”. Jei dar nepamiršote, tai visų mūsų mylimas ir gerbiamas Landsbergis priekaištavo Kubiliui kad per rinkimus į Seimą buvo atsisakyta vienytis su “Drąsos kelio” vadinamais politikais, kurie ėjo į seimą būtent naudodami mistifikuotą Ūso organą. Paradoksalu, bet jie minėjo ir Sąjūdžio vardą, ir Kalantos auką. Ūsas, Kedys, Venckienė, Landsbergis, Patackas – kiek daug įvairių pavardžių puošia Lietuvos Sąjūdžio istoriją. Pamiršau dar psichotropinę Kaldrą…
Ar tu tik ne laisvas prokuroras busi? Akivaizdus profesinis susirgimas.
na ir kas galėtų pasakyti, kad B. Genzelis neteisus. Teisus , šimtą kartų teisus. Man šis laikotarpis primena Lietuvos prijungimą prie Lenkijos. Vėl , taip vadinamo” valdžios elito” , atsisakymo savasties. Pasiklausikit , kaip jie kalba. Vienas žodis lietuviškas, kiti atneštiniai, svetimybės. Ir būtinai koks nors butkevičius pabrėž , mes esam maži. Na jeigu maži , tai padėkim tam , kas nori praryti.
Tai Mūsų Tautos nelaimė , kad neturim išmintingų vadovų. Nes dabartiniams vadams pasirodė naujas Dievas – “Rinka.” Jie taip įsijautė melsdamiesi ir prašydami sau gerovės, kad užmiršo mus. “Darbo jėgą.”
Pavargusio senuko paistalai. „Istorija du kartus nesikartoja – dar graikai tą pastebėjo. Net esant geriausiems norams du kartus į tą pačią upę nebrendama“ – ypač kaip „geriausieji“ norai veda toliau nuo upes. Istorija visa laika pasikartoja, tik nevisiems tai žinoma.
Manau, kad artėjant Sąjūdžio 25-ečiui būtina prisiminti tokį iškalbingą jo istorijos faktą. Kai 1988 metais praėjus maždaug mėnesiui nuo Sąjūdžio inciatyvinės grupės išrinikimo, KGB viršininkas Eismantas iniciatyvinę grupę pradėjo imti už gerklės ir grasino suiimti už antitarybinę veiklą, Gorbačiovas tuojau pat liepos viduryje pasiuntė iš Maskvos į Vilnių Jakovlevą. Įvyko jo, Esmanto ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susitikimas, po kurio greitu laiku Eismonto poste nebeliko, į jo vietą Maskva paskyrė, matyt, patikimą “perestroikininką”, kuris iki tol buvo jo pavaduotojas . Po šių pasikeitimų oficialių KGB kišimųsi į Sąjūdžio veiklą nesijautė. Kelias “perestroikai” ir Sąjūdžiui Lietuvoje tapo laisvas.
neperrašinėk istorijos
visokie tokie “kažin”, kaip ir daugelis jaunesnio amžiaus apolitiškų žmonių, gal net nesuvokia 1988-ųjų metų situacijos, neskaitė nei “Sąjūdžio ištakų beieškant”, nei A.E. Senno “Bundanti Lietuva”, kuri pasirodė dar 1992m., nieko jiems nepasokojo nei šeima, nei mokykla. Nors, greičiausiai, tokie tipai galimai dirba kgbistų užsakymu ir sąmoningai nori klaidinti tautą, kuri šiandien vargu besidomi ar realiai beatsimena Sąjūdžio veiklą, siekius ir tikslus. Vist ik per 25 metus , pripažinkim, lietuvių patriotizmas degradavo. O tokie “kažin” tuo naudojasi.
Čia neperrašinėjimas, o Sąjūdžio įvykių prisiminimas.
o kas pats Kažin toks esi? Bene patį pasamdė tamstos reklamuojamas KGB tokiu būdu “kurti” sąjūdį? Labai jau aktyvistas didelis Alke esi. Gal vieną kartą prisistatyk, kas esi, panagrinėsim paties biografijos užkampius. O komentaras “Neklaidink”- p a t i k i m a s , ir dar pasinaudok “analfabetai…” komentaro literūros pasiūla- daug ką sužinosi…
Tas esu, kas esu…,- o ką turgaus bobelių lygyje jau nėra ką kalbėti! Na, ko jau ko, o Sąjūdžio “ištakų” man ieškoti nereikia… Tai va. Taškas.
kiba pats kokia nors prunskienė būsi 🙂 Ta giltinė buvo gražiai įsivyniojusi į Sąjūdį , bet pačiai vienai pavairuoti per daug nepavyko …
ką jau čia “kažin” pamelavo? Aišku, kad pirmiausia sąjūdis buvo kuriamas Gorbačiovo “perestroikai” paremti. O penkių pakopų perestroikos planą buvo paruošęs KGB vadas Andropovas su TSRS MA nariu korespondentu irgi KGB pulkininku Liubimovu. Gal todėl ir prasidėjo ši perestroik nuo Lietuvos Mokslų Akademijos. Į ją kaip mat buvo atkomandiruoti patikimi vyrukai – Vilniaus apskrities mokytojas Laurinkus, Vaišvila ir kt.. Tik vėliau Laisvės lygai pradedant, o Landsbergiui ir kitiems patriotams prisidedant, buvo nukrypta nuo “Golgothos plano” ir sąjūdis pavairuotas į išsivadavimo nuo SSSR sąjūdį.
(ir “buvusiems
.. ir būsimiems
– studentams”
ir ne vien)…
Keista, bet dėl 1908 m. Petro Rimšos “GOLGOTOS”
teko išsiųsti tai (dėl išsaugotų vertybių SSSR-e grąžos)
http://menas.lnb.lt/rimsakita.htm
čia matom daug, ir dar daugiau
(po Maskvos su Vilniumi,
bei saulėtekių ir saulėlydžių
– tarsi Sąjūdžio pranašyste)
ką rasit, pasitvirtinsit Sau
…nuodugniau peržvelgę, jei
nebuvote lig šiol susipažinę
su lietuvio genijumi, įžvalga,
MENU.
Menas, ir pati Lietuva,
neneigia, o TEIGIA. Tą
žino netgi R.Ozolas
(o dėl “Golgotos” savininko,-
pirmojo, vienintelio, teko
vienam akademikui už jo įtakų 1918 m.
slėpimą, slapstymą nuo visuomenės,
vos ne rankas “sulaužyti, atausti”
Kauno muziejuje; tad “balasto”
tokio Sąjūdyje būta, – likę…),
netgi dar Sąjūdis yra išlikęs veiksnia poza,
kurioje ryškus balastas be kabučių – vienas
iš Seimo narių nuo Nemuno krantinės:
“anapusinės-ponapoleoninės”.
Taigi:
su džiugia nuotaika, sveiku ir sočiu jumoru
per čia, ir per visur visur “slenkame” laiko ratu prie Sąjūdžio
iškilmių – Laisvės ir Drąsos dienos tądien – birželio 3-ąją,-
kuri į Kovo 11-ąją atvedė s ė k m i n g a i
(ir per “drąsas” po kažkokios nebaisios gegužės 17-os
irgi pervedė, bet tik mus, – o ne prancūzus; jų laukia
gėdos 29-oji, jei pastebėjote žinią apie jų silpnybę
benapoleoninę ir b e š e i m ę nuo valdžių ir nuo 29-tos).
Kaltinti ar šalintis?
(Atsaką teikia “gracija”, t. y. meiliau pasirenkama emi-Gracija,
tūkstančių vaikų nušalinimas iš Lietuvos iš po Sąjūdžio.
Kodėl taip griežtai, – ogi net.. jei ir “Šatrija&Co” suplanavus
būtų ką tai, tai tikrai ne tai; ne apie vaikus iš Lietuvos, o
apie naudą sau – kiekviena grupuotė tik savo nariams
t e g e b ė j u s i kadai kryptis rūšiuoti).
Sąjūdis – nerūšiniu padaru išsprūdo tuomet –
prieš 25-rius metus MA (bandantiems versti:
istoriją “kepti”, vartyti/-is, vartaliotis, perversti
ar p e r v e r t i n t i tą “nesuvaldytą” suėjimą tuo-met),
būta-norėta kažką ontrep “sau” iš sumaniusiųjų…
išgaut, -nežinia; tai jau nebeatsakysi. Tai ir nėr svarbu.-
bereikšmiai jau, – visa kas “kabinama”, “nu’ ar už’ kabi-
nama”.
Yra Kovo 11-oji. Yra šiandiena.
Yra ir buvo LAISVĖS LYGA,
jos dvasia, jos ŽMONĖS – Lietuvos LAISVŲ ŽMONIŲ
pvz. anuomet (ir dabar).
Vartyk nevartaliojęs – tačiau kodėl Lietuva: aš ir tu
S Ą J Ū D Į išlaikėm veiksnų iki dabar – TAI JAU RIMTA
MĮSLĖ?
(Ir iš po “Golgotos…”
tenkanti tau-man-jai-jam).
Pabandykime – gal rasime ką nors ir Europai,
– mumis tikinčiai ir laukiančiai. Laukiančiai ateinančio,
bet… nematančio atėjusio (anot šviesiausio lietuvių
filosofijos tėvo – Ramūno Bytauto). Gerbiamas bendražygis
Bronislavas Genzelis tikrai žino šios minties-posakio sąlygas, ištakas ir prigimtį, anuometinio “Aušrinės” sąjūdžio kūrėjų
įtakas, – jų poveikį ir proveržį Birželio 3-iosios
i š s i p i l d y m u !
Tai kam slėpti, kam slėptis ir slapstytis – gožti save savimi.
SĄJŪDIS – daugiau nei įvykis ar šventė, jėga ar sambūris
(laiku ir vietoje!, lietuviškosios tautinės dvasios dėka).
SĄJŪDIS – šventa Tautos Išsivadavimo būsena!
GEROS MINTYS
Taip, ponas Genzeli. Sąjūdžiu labai gudriai pasinaudojo anie, kurie ir tada mus valdė. Argi Jūs to nematote ir nejaučiate? Dabar juos iškrapštyti antrą kartą bus labai sunku, nes labai trūksta protingų vadų. Tuo tarpu skaldytojų ir pseudo vadukų – nors vežimu vežk.
vakar per LTV kalbėjo R.Ozolas,B.Genzelis ir kiti…Kvieskite senus sąjūdiečius-Vaišvilą,Juozaitį,Šličytę,Radžvilą…,kurie pakviestų įsijungti naujus žmones .Burkimės.Neišgirsti laiko šauksmo būtų “istorinė klaida”.Laikas veikti…Jūs esate mūsų nacionalinis turtas.
Laikai kiti – kūrimo, o ne griovimo. Tad, manau, kad dabar pirmiausiai būtina parodyti, kad patys esate “gaspadinėmis”, mokančiomis išsikepti gerą pyragą, o tada kviesti rinktis jo ragauti arba patiems važinėti po šalį su tuo pyragu, kviečiant jo paskanauti vietų „smaližius“…
Taigi, pirmiausiai – pyragas!… Tada jo „kepėjų” politinis palaikymas, 2/3 Seimo vietų per rinkimus, pyrago „kepimo“ etapinis vykdymas visoje Lietuvoje valdžių lygyje ir apskritai gyvenime.